2009-07-28

Kelionė Šiauliai - Kose

Sekmadienio rytas, 6,45 pabudau ir prabėgau 10km, nes žinojau, kad tą dieną daugiau nebeturėsiu progos prasimankštinti. Pavalgiau, prisipyliau pilną baką degalų ir nuvažiavau į Šiaulių geležinkelio stotį, kur atvyko viena iš kelionės dalyvių. Taip jau būna dažniausiai, kad tie, kas gyvena toliausiai atvyksta pirmiausiai. Dar kiek pridėję maisto prie pusryčių palaipsniui sulaukėm ir kitų kelionės dalyvių ir 9,13 pajudėjom. Kelionė nusimatė ilga, reikėjo pravažiuoti visą Latviją ir didžiąją dalį Estijos - galutinis kelionės tikslas buvo Kose miestelis. Keista, kad toks mažas miestelis su berods tik 3000 gyventojų pernai pasistatė šiuolaikinį stadioną (tiesa su 4 bėgimo takais), į kurį varžytis atvyksta tokios žvaigždės kaip diskininkai Kanteris, Tamertas, o ir šiaip varžybų lygis pakankamai aukštas.
Taigi kelionės pradžia kaip ir gera buvo, bet tik iki Joniškio, kur vyko kelio remontai - kelias toks, kad daugelis vieškelių geresni, bet gerai, kad dar ne tokia jau ilga atkarpa. Latvijos siena ir keliai iš karto pasikeitė: visas plentas tarsi pridrabstytas asfalto krūvelių, tarsi kokie ypatingi kurmiai būtų išrausę kelią. Jau galvojau prakeiksiu Latvijos kelius, bet tai buvo tik pasienis - vėliau tikrai gerai sutvarkyti pasirodė, gal todėl, kad važiavau vos ne jų magistrale. Nevažiavau per Rygą - su mano vairavmo sugebėjimais ir ne itin greita reakcija bei kamščiais mieste žymiai prasmingiau buvo važiuoti aplinkeliu ir tie papildomi 20km nepasirodė labai jau daug. Nuorodos sudėtos pakankamai gerai, nereikėjo spėlioti kur sukti, gal dar padėjo ir tai, kad buvau susižiūrėjęs žemėlapyje kur važiuoti. Tiesa keik nepatiko šviesoforai - tik įsibėgėji ir stok, nes raudona užsidega, o su mano maža mašina tokie sustojimai ir vėl įsibėgėjimas nuo nulio su pilnu ekipažu nėra taip jau lengva...
Na bet aplinkelis baigėsi ir kelionė link Talino tęsėsi. Gražus kelias - toks pajūrio miškas aplinkui, o vietomis ir jūra matosi. Taip apie 12 ir sustojau kiek į aikštelę jau netoli Estijo sienos - keleiviai iki to laiko visą laiką miegojo ar bent stengėsi miegoti, šiaip ar taip važiuojant miegas visada ima. Kiek užkandę ir pamankštinę kaulus (o to tikrai reikėjo, nes sėdėti bent porą valandų vienoje pozicijoje nėra lengva, tuo labiau, kad kone nuolat reikia sekti aplinką. Keleiviams kiek lengviau, jie nors pasisukti gali, pakeisti poziciją) važiavome toliau.
Na štai prasidėjo ir Estija. Nežinau kodėl, bet tik įvažiavus į kitą šalį iš karto tai pasijaučia: kelias, medžiai, net pievos skiriasi... Pirmas įspūdis, kad tai jau užsienis, mat tarp Latvijos ir Lietuvos tokio didelio skirtumo nėra, gal todėl, kad giminingos tautos esam?..
Iki Piarnu viskas buvo aišku, o paskui galėjo rinktis iš 2 kelių. Šiaip jų ilgiai beveik vienodi, tai nusprendžaiu vienu nuvažiuoti, kitu parvažiuoti. Taigi į priekį judėjau toliau link Talino tuo pačiu keliu nuo Rygos. Kažkaip ta atkarpa labiausiai ir vertė nuobodžiauti, gal todėl, kad jau pradėjo jaustis kelionės nuovargis. bet pagaliau privažiavau posūkį ir išsukau iš magistralinio į regioninį. Čia jau įdomiau pasidarė - ir posūkių atsirado, ir kalnų ir šiaip gražiau, o tai tiesiai visada važiuojant jau ir ,,ant miego traukia". Šis kelias buvo artimesnis, bet kiek klaidesnis ir dar prieš kelionę sakiau, kad jei klaidžiosim, tai tik Estijoje. Na kie kir paklaidžiojom, bet labai nedaug - matyt tiesiog ,,pražioplinau" vieną posūkį, o paskui jau kelis kartus sustojau, pažiūrėjau į žemėlapį ir vėl tęsiau kelionę. na iš esmės radau naują kelią :) Žinoma kol jį radau suskua kokius 5 papildomus kilometrus, bet tai visai nedaug.
Tik įvažiavę į miestelį radome nuorodą į stadioną, nors aš labiausiai ir bijojau, kad jame daug blaškysiuos. Bet nereikėjo - buvo nuorodos, o ir pats miestelis buvo itin mažas, tikrai tikėjausi didesnio. Vietoje buvome 15,28, taigi kelionė užtruko 6,15. Nemažai. Tiek ilgai dar niekada nebuvau važiavęs.
Kadangi dalyviai čia jau buvo ne pirmą kartą, patys susirado kur atsiimti numerius ir pan. Šiaip į stadioną įeiti kaina buvo 50 estiškų kronų, tai kiek daugiau nei 10 litų. Stadione jų buvo bent pora šimtų, o Lietuvoje už dyką varžybos ir tai pašalinių žiūrovai vienetai... Žinoma Kanteris, Tamertas ir kiti garsūs vardai pritraukė žmonių, kaip panašiai sutraukia ir Alekna, kai tik dalyvauja ir gerai tai išreklamuoja. Na bet praėjau be mokesčio į stadioną - ,,prisitryniau" prie dalyvių :)
Startas turėjo būti 17,15 moterims ir 17,25 vyrams, bet vėlavo kokias 15 minučių. visi kaip tik bėgo 800m - tai buvo ilgiausia rungtis varžybose. Dabar apskritai pastebima tendencija, kad po truputį iš stadionų ,,išstumiamos" ilgų nuotolių rungtys - man tai visai nepatinka, bet kas čia manęs klausia... Trumpos rungtys daugeliui žiūrovų labiau patinka: tai kaip greitas maistas - greitai suvartojai (pažiūrėjai) ir viskas baigta, niekas nebenori ilgai žiūrėti į varžybas, visi kažkur skuba...
Varžybos susiklostė gana skirtingai - vieniems gerai, kitiems ne itin, bet nugalėtojų iš ekipažo buvo du iš trijų. Už tai žinoma ir apdovanojimas ir jau galėjo ruoštis ir kelionei atgal. O visi labai skubėjo - daugiausiai į darbus. taigi ilgai ,,netempdami gumos" apie 18,30 išvažiavome, tik šįkart kitu keliu, mažiau klaidžiu. Tai jau kone Estijos greitkelis Talinas - Tartu. Pakeliui dar užsipyliau benzino, nes jau reikėjo - tiesiog bakas artėjo netoli dugno. Dėl to teko sustoti kažkokioje neaiškioje degalinėje, nors kaip pasirodo už kokių 10 km buvo ir Neste ir Statoil... O benzinas ten ryškiai pigesnis - jei Lietuvoje su visomis nuolaidų kortelėmis gaunu po 3,53, tai ten apie 3,23... Bravo Lietuvai už pakeltus akcizus, bravo ,,Mažeikių naftai" už pigesnį benziną kaimynams ir žinoma bravo Lietuvos degalinėms už didelę pelno maržą...
iš vieno greitkelio pasukau į kitą, link Piarnu. Tikėjau, kad čia jau gerai ir greitai pavažiuosiu, bet deja... Vietomis remontai, vietomis šiaip pristata ženklų 30, o policijos niekur tiek nemačiau kaip tą vakarą, o viena dar gerus 10 km sekė iš paskos... na bet lyg ir viskas baigėsi gerai :)
Dar labai užnervino kelio darbai netoli Piarnu - palyginus su tuo, kas buvo prie Joniškio, tai lietuviškas remontas atrodė kaip greitkelis :) na bet gerai bent tai, kad atkarpa labai trumpa buvo. Pirnu buvo dar viena vieta, kur kiek paklaidžiojau - šiaip gražus miestas, bet ženklų tikrai galėtų susidėti su kryptimis. Bet nedaug klaidžiojom, kompanijo po varžybų buvo žymiai šnekesnė ir atsipalaidavusi bei padėjo greičiau susiorientuoti.
Baigėsi Estija, o Latvijoje pradėjo temti. Labai nemalonu važiuoti tamsoje, ypač kai koks idiotas blizgina į akis ir dar iš galo į veidrodėlius ilgomis šviesomis... Nors šiaip reikia pasakyti, kad latvių važiavimo kultūra žymiai aukštesnė kiek teko pastebėti - jei tik nori lenkti iš karto pasitraukia į šoną, net parodo, kada galima lenkti - Lietuvoje to dar neteko patirti...
Važiuoti naktį yra sunku, o jei dar rūkas ir dar nuovargis ir miegas ima, tai iš viso ne kas... Na bet nieko, kelionė artėjo prie pabaigos tuo pačiu keliu tik į kitą pusę. Taip pravažiavome ir Rygos aplinkelį, ir pasienį ir Joniškį, kol pagaliau atsidūrėme Šiauliuose. Namuose buvau 00,45, vėl apie 6,15, tagi iš viso kelionėje už vairo praleidau 12,5 valandos. Kritau miegoti, bet miegas kažkoks negilus ir nesaldus buvo - gal dėl nuovargio, gal dėl maisto trūkumo, nes per tą dieną tesuvalgiau keletą bananų, šokoladą ir pagėriau mineralio vandens bei giros. Nors kelionėse daug valgyti nėra gerai, bet mažai taip pat tikriausiai...
Apskritai pavargau gana stipriai - prieš kelionę mažesnio nuovargio tikėjausi. Įspūdžių taip pat kiek daugiau tikėjausi, bet išėjo gryna darbo diena. Žinoma šiek tiek papildžiau savo bedarbio kišenę pajamomis, bet prieš kitą tokią kelionę dar gerai pagalvočiau, ar verta važiuoti. O ir šis kartas buvo tiks kone atsitiktinis - tiesiog tie, kas paprastai važiuoja negalėjo, tai tapau tokiu savotišku ,,gelbėjimosi ratu"

2009-07-25

Krizinis Medininkų estafetinis bėgimas

2009 liepos 25 5.30 teko keltis ir susikrovus visą mantą varžyboms, kurią jau buvau susiruošęs iš vakaro, pradėti kelionę į Vilnių. Iš pradžių po gana ilgoko laiko tarpo pasinaudojau viešuoju transportu - nuo to laiko, kai nusipirkau savo automobilį tai labai retai vyksta, iš esmės tik tokiais atvejais. Nors atvykau kelios minutės iki sutarto laiko nieko dar nebuvo - taip nejauku pasidarė: gal ką supainiojau, gal ne ta valanda, vieta ar diena?.. Bet neilgai šį kartą taip teko svarstyti - atėjo vienas, o visi kiti jau atvažiavo su treneriu (prieš tai atvykę pas jį iš gana skirtingų kraštų - varara, studentai grįžta į gimtines pas tėvus), štai kodėl nieko ir nebuvo toje vietoje...
Išvažiavom apie 6.40 ir kadangi šiąnakt blogai miegojau (taip, siaubo filmai prieš miegą nepadeda miegoti, nepadeda :), o be to kone visą savaitę kažkas negerai su virškinimu...), o be to dar mažai miegojau, tai pakeliui ,,nulūžau" sėdėdamas ir kiek pamiegojau :)
Pakeliui sustojome ir pasiskirstėme etapus - kaip paaiškėjo vėliau, ne pačiu geriausiu būdu... Nors gal tokios tebuvo galimybės - statyk kaip nori, jei jau tiek tegali atiduoti... O be to tikrai ne visi buvo tokios fizinės būklės kaip tarkim prieš mėnesį...
Atvykome į Vilnių gana anksti, bene 9.30, vieni pirmųjų. Užsiregistravome, ir laukėme kada išveš į etapus, bet šį kartą nuvežė iki pačių Medininkų memorialo - gražu iš organizatorių pusės, bet... Išvažiavome 10.45, o vietoje buvome 11.30 - 45 minutes važiavome 35 kilometrus...kam tai naudinga? Geriau jau atvežti į vietą ir tegul kas apžiūri memorialą, kas apšilimą daro... O dabar pirmam etapui apšilti teliko 30 minučių, iš kurių 10 pagerbimo ceremonija. O ką kitiems veikti? Pasiklausė poros kalbų ir išvežė į etapus. Kadangi man teko antrasis, tai gerai, kad dar pabėgiojau prie pirmo etapo vietos - į starto vietą išvežė po pirmo etapo starto ir vietoje buvome 12.07, t.y. 8 min iki starto... dar kiek pabėgiojau, pagreitėjau ir pasirodė ir mano atstovas - kiek atsilikęs nuo Vilniaus rinktinės (nors čia daugiau vos ne Lietuvos rinktinė), pasivadinusios Grigiškių ,,Šviesa". Na taip, kaip visada pradžią užbėgo, o pabaigą nuo jo nubėgo... Perėmiau lazdelę apie 7 sekundes minuse ir po 3km pavijau vilnietį - šiaip bėgosi gerai, net pats nustebau, nes visą savaitę ,,plaukiojau" ir tik ketvirtadienį jau išėjo normali treniruotė... Po to pabėgom kartu kilometrą, pabandžiau atsiplėšti, bet ne itin pavyko, nors jau ,,lūžinėjo" vietomis... Savo bėgimu buvau beveik patenkintas. Paskui nubėgau dar vieną etapą lengvai - man užteko, nors atsirado ir tokių, kurie bėgo iki finišo. Ten pakalbėjau su kito etapo dalyviais - pasirodo sudalyvavo avarijoje ir taip pat bėgo beveik be apšilimo - kažkoks ,,bulbašas" ,,užkišo" savo auto ir ,,dėjo ant stabdžių" - paskui reikėjo laukti, kol jie išsiaiškins...
Finišą pasiekėme po visko - atbėgome antri - jei būtų estafetė vykusi mėnesiu anksčiau būtume ir laimėję tikriausiai, bet būtų būtų...
Dar prieš startą žinojome (bent aš), kad piniginių prizų nebus, bet apdovaojimai pranoko lūkesčius: taurelė ir... viskas. Jei perani dar buvo atminimo dovanos kiekvienai komandai, medaliai, prizininkams diplomai - šiemet nieko... Net klubo vadovybei nėra ką parodyti - negi duoti vieno iš bėgusio dalyvio statulėlę?.. Pasigirdo net kalbų, kad daugiau nebevažiuos kai kurie, nes tipo ,,nieko babkių neduoda", bet ne pinigai esmė - kiek komandų net nepretenduoja į prizines vietas ir visada ,,eina minusą", bet važiuoja ir važiuoja. Iš kitos pusės dalyvauti norisi, kai renginys gerai suorganizuotas, o šiemet to trūko...
Apskritai renginys šiemet buvo panašus į savotišką balaganą - daug kas šaiposi iš Bernoto renginių, bet šis buvo visiška jo kopija, nors jo pačio ir nesimatė. Toks krizinis renginys - ant visko pataupė ir gana stipriai, kas atsiliepė visai renginio kokybei, kuri ankstesniais metais buvo žymiai aukštesne...