Kasmet spalio pabaigoje Kelmėje organizuojamas bėgimas V. Rimkui atminti, kuriame nuolat dalyvauju, ne išimtis ir šie metai. Jei anksčiau tai būdavo tarsi pirmas šuolis į naują sezoną, tai šiemet tapo paskutiniu seno sezono žingsniu.
Oras kaip visada tokiu laiku būna gana prastas: rudeniniai rūkai, gana vėsu, krituliai (kartais net sniegas), vėjas, bet šiemet šios sąlygos dar labai palankios buvo - nors ir rūkas, bet silpnas vėjas ir dar gana šilta.
Atvažiavome kiek anksčiau, užsiregistravome ir dar prieš išvežant į starto vietą kiek apšilome - pagal iš anksto numatytus grafikus išvežimas 12,30, o startas 13,00.
Gana punktualiai pajudėjome ir starto vietoje buvome 12,45, dar kiek pabėgiojome, persirengėme, palikome daiktus autobuse ir į startą. Tiek policininkai, tiek varžybų organizatoriai įspėjo bėgti dešiniąja kelio puse - šiaip ar taip prieššventiniu laikotarpiu eismas plentu pakankamas.
Po trumpo instruktažo startas. Ir nors ir tikėjausi bent pradžioje pasipriešinimo, ,,užsikabinimo", bet jau kone nuo pirmų metrų pradėjau bėgti vienas. Sunkoka justi tempą, kai per treniruotes bėgioji be jokių atstumo, tempo rodiklių, bet ,,nenugrybavau" ir pagal kilometrinius ženklus tempas išėjo gana geras. Vienas kalnas, kitas, karts nuo karto atsigręždavau dar pažiūrėti ar neartėja varžovai, bet iki finišo taip ir parbėgau vienas, artimiausią varžovą aplenkęs kone minute. Pirmą kartą laimėjau šioje trasoje, nors prieš tai ir buvo pergalių vaikų, jaunimo grupėse. Dar maloniau, jog pergale pažymėjau savo 400-ąsias varžybas.
Po finišo persirengėme, dar kiek pabėgiojome, atsigėrėme arbatos - tiksliau pamatėme, kad kiti geria, pamatėme bidoną, o jį pradarę sėmėmės karštos arbatos. Taip begurkšnojant pakvietė ir apdovanojimų. Kadangi dalyvių nedaug, nedaug ir amžiaus grupių, sunku neturėjo būti greitai suvesti rezultatus.
Apskritai bėgimas labai tylus ir ramus: ne itin buvo girdėti, kad kažkur skelbtųsi apie jas, kažką kviestųsi, pati organizacija taip pat tokiu pačiu stiliumi. Tiesa ant kultūros namų, kur vyko registracija ir apdovanojimai, durų buvo reklaminiai plakatai, bet jei norima pasikviesti ne tik Kelmės rajono bėgikų, gal reikėtų kiek aktyviau skelbti, pranešti, informuoti.
2011-10-29
2011-10-28
Rumšiškių handikapas 2011
Kadangi šiemet gana netoli nuo Rumšiškių atsidūriau tomis dienomis, tai suplanavau ir dalyvavimą čia. Vykau nuo Vilniaus pusės, bet matyt nepastebėjau nuorodų ir iš pradžių nuvykau prie pagrindinių vartų, iš kur pasiklausinėjęs vietinių darbuotojų pervažiavau kaip ir priklauso per kitus vartus.
Pasistačiau mašiną, sumokėjau startinį mokestį, dar kiek pasivaikščiojau po apylinkes. Įdomiai atrodė seni pastatai apkabinėti šiuolaikinėmis reklamomis.
Nuotaikos prieš varžybas gana prieštaringos - visą savaitę bėgiojau vietomis, kur nebuvo jokių kilometrinių atžymų, todėl ir savo tikrą pajėgumą buvo sunku vertinti. O tikslas buvo paprastas - patekti tarp pirmų 12-os apdovanojamųjų, o turint reikalų su handikapu tai kiek sudėtingiau planuoti: vyresnius paleidžia anksčiau, reikia juos ,,gaudyti".
Startas mano amžiaus grupei numatytas po 24 minučių nuo pirmųjų dalyvių išbėgimo, registracija prie starto prieš 5 min. Šį kartą taip pat dėl oro ir temperatūros ypatumu teko pasukti galvą dėl aprangos, bet pasimokęs prieš savaitę šį kartą jau nebesuklydau.
Atvykau prie starto prieš kokias 10 min, bet pro tunelį prie starto įleido tik kone į patį startą. Laukiam prie starto linijos, organizatoriai kažką kalbą per mikrofoną, atėjo laikas startuoti, ,,bėgam, ką jūs laikrodžio nepažįstat?" - taip ir pasileidom į trasą patys dalyviai.
Pradžia gana lengva, trasa sužymėta kas 1km, galvojau, jog tai padės orientuotis laike, bet jau pirmame rate supratau, kad tai ne itin patikimas rodiklis: pirmas km 3,15, antras 4,00, trečias 3,43 ir pan. - nežinia ar km sudėti netiksliai ar jie taip įvairavo dėl trasos ypatybių, kalnų. Pirmus km dar kiek pasilaikęs už vieno varžovų, paskui jį ,,paleidau" ir visą likusį laiką bėgau vienas. Pirmas ratas, pirmas tikrai patikimas laiko rodiklis kiek nustebino - tikrai lėtai, 19,30, tokiu tempu tik apie 1,18 būtų, todėl pradėjau greitėti. Ir visą laiką vis lenkiau ir lenkiau, gaudžiau ir gaudžiau varžovus - iki finišo skaičiavau berods arti 80. Prabėgant 3-iąjį ratą išgirdau, kad berods 10-as bėgu ir kiek krito motyvacija - šiaip ar taip jau 12-uke, bet dar pamačiau priekyje žemaitį (o už tai čia irgi vertinama), dar ir paskutinį ratą kiek ,,padirbau", nors pabaigoje ,,nebepersijungiau" ir ,,nebegaudžiau" dar vieno varžovo. Pagal handikapą 5-as, pagal laiką berods 3-ias (1,15,37). Visai neblogai, ypač po tokios lėtos pradžios ir su tokiu pasiruošimu apskritai.
Po finišo kiekvienam atbėgusiam įteiktos pora dėžučių vitaminų, visi galėjo pasivaišinti arbata (ir ,,patobulinta") bet koše. Šiemet apdovanojimai gana greitai suorganizuoti, priešingai nei prieš pora metų.
Apskritai bėgimas paliko gerą įspūdį: sunki, bet įdomi trasa, sąlygos mašinai pasistatyti teritorijoje, arbata, košė, vitaminai kiekvienam dalyviui. Oras taip pat negadino situacijos, rudenį daug ko tikėtis iš jo ir neverta. Gal tik kiek per daug bereikalingo blaškymosi, ypač starto procedūroje.
Pasistačiau mašiną, sumokėjau startinį mokestį, dar kiek pasivaikščiojau po apylinkes. Įdomiai atrodė seni pastatai apkabinėti šiuolaikinėmis reklamomis.
Nuotaikos prieš varžybas gana prieštaringos - visą savaitę bėgiojau vietomis, kur nebuvo jokių kilometrinių atžymų, todėl ir savo tikrą pajėgumą buvo sunku vertinti. O tikslas buvo paprastas - patekti tarp pirmų 12-os apdovanojamųjų, o turint reikalų su handikapu tai kiek sudėtingiau planuoti: vyresnius paleidžia anksčiau, reikia juos ,,gaudyti".
Startas mano amžiaus grupei numatytas po 24 minučių nuo pirmųjų dalyvių išbėgimo, registracija prie starto prieš 5 min. Šį kartą taip pat dėl oro ir temperatūros ypatumu teko pasukti galvą dėl aprangos, bet pasimokęs prieš savaitę šį kartą jau nebesuklydau.
Atvykau prie starto prieš kokias 10 min, bet pro tunelį prie starto įleido tik kone į patį startą. Laukiam prie starto linijos, organizatoriai kažką kalbą per mikrofoną, atėjo laikas startuoti, ,,bėgam, ką jūs laikrodžio nepažįstat?" - taip ir pasileidom į trasą patys dalyviai.
Pradžia gana lengva, trasa sužymėta kas 1km, galvojau, jog tai padės orientuotis laike, bet jau pirmame rate supratau, kad tai ne itin patikimas rodiklis: pirmas km 3,15, antras 4,00, trečias 3,43 ir pan. - nežinia ar km sudėti netiksliai ar jie taip įvairavo dėl trasos ypatybių, kalnų. Pirmus km dar kiek pasilaikęs už vieno varžovų, paskui jį ,,paleidau" ir visą likusį laiką bėgau vienas. Pirmas ratas, pirmas tikrai patikimas laiko rodiklis kiek nustebino - tikrai lėtai, 19,30, tokiu tempu tik apie 1,18 būtų, todėl pradėjau greitėti. Ir visą laiką vis lenkiau ir lenkiau, gaudžiau ir gaudžiau varžovus - iki finišo skaičiavau berods arti 80. Prabėgant 3-iąjį ratą išgirdau, kad berods 10-as bėgu ir kiek krito motyvacija - šiaip ar taip jau 12-uke, bet dar pamačiau priekyje žemaitį (o už tai čia irgi vertinama), dar ir paskutinį ratą kiek ,,padirbau", nors pabaigoje ,,nebepersijungiau" ir ,,nebegaudžiau" dar vieno varžovo. Pagal handikapą 5-as, pagal laiką berods 3-ias (1,15,37). Visai neblogai, ypač po tokios lėtos pradžios ir su tokiu pasiruošimu apskritai.
Po finišo kiekvienam atbėgusiam įteiktos pora dėžučių vitaminų, visi galėjo pasivaišinti arbata (ir ,,patobulinta") bet koše. Šiemet apdovanojimai gana greitai suorganizuoti, priešingai nei prieš pora metų.
Apskritai bėgimas paliko gerą įspūdį: sunki, bet įdomi trasa, sąlygos mašinai pasistatyti teritorijoje, arbata, košė, vitaminai kiekvienam dalyviui. Oras taip pat negadino situacijos, rudenį daug ko tikėtis iš jo ir neverta. Gal tik kiek per daug bereikalingo blaškymosi, ypač starto procedūroje.
2011 Kleboniškio ruduo
Kaip ir pernai šiemet vėl dalyvavau šiame bėgime. Vis tik pasiruošimas ir nuotaikos buvo visai skirtingos, nors oras panašus: saulėta, bet gana šaltoka. Trasa ta pati, tik kiek šlapesnė šiemet. Krosų šiaip visai nemėgstu, bet kadangi pernai pavyko kažkaip laimėti čia, be to ir klubui reikėjo pagalbos, tai toliau pratęsiau kassavaitinį varžybų ciklą.
Startas numatytas 11.00, tam laikui ir pasidariau apšilimą. Ilgokai dar galvojau kokią čia aprangą naudoti, buvau linkęs prie šiltesnės, bet pamatęs kolegas gana šiltai nusiteikus paskutiniu metu persigalvojau ir išbėgau su trumpa.
Starto vieta ta pati - pirmyn į mišką, tarp medžių ir kelmų, tiesa šiemet berods kiek švaresnė aplinka pasirodė. Laukėm starto, o jo kaip nėr taip nėr. Iš pradžių ,,už 5 minučių", bet galiausiai tebuvo 11.15, o dar stovint ar judant su trumpa apranga malonumas menkas. Ir taip jau ant ribos šilta - šalta, o čia galutinai pasidarė šalta.
Pagaliau startas ir žaibiškas ieškojimas kur nėra medžių ar kelmų. Pradžia gana greitoka, pirmą ratą dar pasilaikiau už lyderių, bet paskui jaučiu, kad raumenys atšalę ir visai nebenori dirbti... Pirmieji nubėgo, jaučiu artėja iš galo dar vienas varžovas. Staiga jau šalia atsidūrė, bet žiūriu, kad ne tas kuris vijosi, o kitas. ,,Įsikabinau" ir pasilaikiau gerą ratą, bet prieš finišą ,,paleidau" - bet kuriuo atveju jau prizininku nebebuvau, o gale taip pat arti nebebuvo varžovų. Atbėgau 5-as, nors laikas nuo pernai labai mažai skyrėsi, kiek stipresni šią dieną varžovai buvo.
Apskritai bėgimas nedaug skyrėsi nuo pernai. Tradicijos išlaikytos, kaip ir vėlavimai - tiesa pernai po varžybų, šiemet prieš startą. Tipiškas kroso bėgimas, jei ne tie 100m galima būtų ir su startukais rizikuoti, jei kojos kam laikytų tiek.
Startas numatytas 11.00, tam laikui ir pasidariau apšilimą. Ilgokai dar galvojau kokią čia aprangą naudoti, buvau linkęs prie šiltesnės, bet pamatęs kolegas gana šiltai nusiteikus paskutiniu metu persigalvojau ir išbėgau su trumpa.
Starto vieta ta pati - pirmyn į mišką, tarp medžių ir kelmų, tiesa šiemet berods kiek švaresnė aplinka pasirodė. Laukėm starto, o jo kaip nėr taip nėr. Iš pradžių ,,už 5 minučių", bet galiausiai tebuvo 11.15, o dar stovint ar judant su trumpa apranga malonumas menkas. Ir taip jau ant ribos šilta - šalta, o čia galutinai pasidarė šalta.
Pagaliau startas ir žaibiškas ieškojimas kur nėra medžių ar kelmų. Pradžia gana greitoka, pirmą ratą dar pasilaikiau už lyderių, bet paskui jaučiu, kad raumenys atšalę ir visai nebenori dirbti... Pirmieji nubėgo, jaučiu artėja iš galo dar vienas varžovas. Staiga jau šalia atsidūrė, bet žiūriu, kad ne tas kuris vijosi, o kitas. ,,Įsikabinau" ir pasilaikiau gerą ratą, bet prieš finišą ,,paleidau" - bet kuriuo atveju jau prizininku nebebuvau, o gale taip pat arti nebebuvo varžovų. Atbėgau 5-as, nors laikas nuo pernai labai mažai skyrėsi, kiek stipresni šią dieną varžovai buvo.
Apskritai bėgimas nedaug skyrėsi nuo pernai. Tradicijos išlaikytos, kaip ir vėlavimai - tiesa pernai po varžybų, šiemet prieš startą. Tipiškas kroso bėgimas, jei ne tie 100m galima būtų ir su startukais rizikuoti, jei kojos kam laikytų tiek.
2011-10-08
Gintarinė jūrmylė 2011
Tradiciškai spalio 2-ąjį šeštadienį visus sukviečia gintarinė jūrmylė, šiemet jau 11-oji, o man 10-oji.
Iš Šiaulių pajudėjom 9, pakeliui pradėjo lyti, ir nors kiek nuogąstavau dėl starto laiko - mat 6 jūrmylės pirmoji rungtis - bet pavyko gerai pataikyti ant kelto (beje nemokamai varžybų dalyviams) ir spėjom laiku.
Oras kaip reta pasitaikė permainingas, prieš startą stiprus lietus, nors kelios minutės prieš nurimo. Kadangi trasa daugiau krosinė, tenka bėgti ir plentu, ir miško takeliais, ir pajūriu, šiemet išėjo toks gana purvinas ir šlapias bėgimas.
Startą tradiciškai davė patranka. Šlapia žolė davė taip pat savo ir pirmieji žingsniai ne itin greiti, o pirmajame posūkyje vos ,,įsirašiau", bet gana toliau buvęs asfaltas greitai ,,ištempė" visą grupę: pirmi du, paskui kita grupė, o aš kiek atsilikęs bėgau daugiau savo tempu, nesivaržydamas 100 proc., mat tradiciškai čia gana silpnai atrodau ir pretenduoti į pirmąjį 6-etuką tikimybė itin maža. Gana greitai susiradau kolegą panašiu tempu ir praktiškai kone visus likusius 10km prabėgom kartu - iš pradžių jis daugiau vedė, paskui aš - kol paskutinį km kiek pagreitėjau ir atbėgau 11-oje vietoje, su gana vidutinišku sau laiku. Iš karto dar įteikė varžybų sertifikatą ir marškinėlius. Po varžybų dar kiek pamąsčiau, gal ir vertėjo bėgti 100proc., nors iki prizinio šešetuko kiek daugiau nei 1 min, daugoka...
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, persirengiau autobuse, mat tradiciškai nors varžybos ir geros, bet su dušais problema. Atstovėjęs eilę dar gavau savito skonio kareiviškos košės ir arbatos, pažiūrėjau varžybas, o po jų kone iš karto dar nuvažiavom iki jūros muziejaus, kurį varžybų dalyviams nemokamai galėjo aplankyti.
Tradiciškai varžybos aukštame lygyje su daug papildomų nuolaidų, paslaugų dalyviams: nemokamas keltas, marškinėliai, košė ir arbata, jūrų muziejus - ir visa tai nemokamai, be jokio startinio mokesčio laiku užsiregistravus. Praktiškai būtų idealios varžybos mėgėjams, masiškumui, nors šie savotiškai bijo jų, manydami, jog čia labai daug aukšto lygio bėgikų ir bus labai toli nuo visų. Nors tam tikru kampu pažiūrėjus varžybos orientuotos daugiau į jaunimą, kurie čia sudarė apie 70proc. visų dalyvių ir labai mažai veteranų (tikriausiai ir dėl apdovanojimų specifikos), kurie neretai kituose bėgimuose sudaro žymią dalyvių dalį. Prasčiausias dalykas šiemet - oras, su lietumi pradėtos varžybos, su lietumi ir baigtos, nors viduryje jų ir saulė pašvietė kurį laiką. Kaip visada vokiška tvarka (matyt Klaipėdos krašto istorija daro savo), gera organizacija, nors trumpam ir buvo pavedusi technika fiksavusi laikus. Lauksim kitų metų, gal jau priklausomai nuo tuometinės formos ir pasiruošimo bėgti visu 100 proc. reikės bandyti, bet kas bus po metų jau kita istorija...
Iš Šiaulių pajudėjom 9, pakeliui pradėjo lyti, ir nors kiek nuogąstavau dėl starto laiko - mat 6 jūrmylės pirmoji rungtis - bet pavyko gerai pataikyti ant kelto (beje nemokamai varžybų dalyviams) ir spėjom laiku.
Oras kaip reta pasitaikė permainingas, prieš startą stiprus lietus, nors kelios minutės prieš nurimo. Kadangi trasa daugiau krosinė, tenka bėgti ir plentu, ir miško takeliais, ir pajūriu, šiemet išėjo toks gana purvinas ir šlapias bėgimas.
Startą tradiciškai davė patranka. Šlapia žolė davė taip pat savo ir pirmieji žingsniai ne itin greiti, o pirmajame posūkyje vos ,,įsirašiau", bet gana toliau buvęs asfaltas greitai ,,ištempė" visą grupę: pirmi du, paskui kita grupė, o aš kiek atsilikęs bėgau daugiau savo tempu, nesivaržydamas 100 proc., mat tradiciškai čia gana silpnai atrodau ir pretenduoti į pirmąjį 6-etuką tikimybė itin maža. Gana greitai susiradau kolegą panašiu tempu ir praktiškai kone visus likusius 10km prabėgom kartu - iš pradžių jis daugiau vedė, paskui aš - kol paskutinį km kiek pagreitėjau ir atbėgau 11-oje vietoje, su gana vidutinišku sau laiku. Iš karto dar įteikė varžybų sertifikatą ir marškinėlius. Po varžybų dar kiek pamąsčiau, gal ir vertėjo bėgti 100proc., nors iki prizinio šešetuko kiek daugiau nei 1 min, daugoka...
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, persirengiau autobuse, mat tradiciškai nors varžybos ir geros, bet su dušais problema. Atstovėjęs eilę dar gavau savito skonio kareiviškos košės ir arbatos, pažiūrėjau varžybas, o po jų kone iš karto dar nuvažiavom iki jūros muziejaus, kurį varžybų dalyviams nemokamai galėjo aplankyti.
Tradiciškai varžybos aukštame lygyje su daug papildomų nuolaidų, paslaugų dalyviams: nemokamas keltas, marškinėliai, košė ir arbata, jūrų muziejus - ir visa tai nemokamai, be jokio startinio mokesčio laiku užsiregistravus. Praktiškai būtų idealios varžybos mėgėjams, masiškumui, nors šie savotiškai bijo jų, manydami, jog čia labai daug aukšto lygio bėgikų ir bus labai toli nuo visų. Nors tam tikru kampu pažiūrėjus varžybos orientuotos daugiau į jaunimą, kurie čia sudarė apie 70proc. visų dalyvių ir labai mažai veteranų (tikriausiai ir dėl apdovanojimų specifikos), kurie neretai kituose bėgimuose sudaro žymią dalyvių dalį. Prasčiausias dalykas šiemet - oras, su lietumi pradėtos varžybos, su lietumi ir baigtos, nors viduryje jų ir saulė pašvietė kurį laiką. Kaip visada vokiška tvarka (matyt Klaipėdos krašto istorija daro savo), gera organizacija, nors trumpam ir buvo pavedusi technika fiksavusi laikus. Lauksim kitų metų, gal jau priklausomai nuo tuometinės formos ir pasiruošimo bėgti visu 100 proc. reikės bandyti, bet kas bus po metų jau kita istorija...
2011-10-02
Pakruojo dvaro takais 2011
Tradiciškai spalio pirmą šeštadienį rengiamas bėgimas Pakruojyje, kur nuvykau ir šiemet.
Keletą metų startas ir registracija būdavo prie arkinio tilto, taigi ten ir vykau, bet kiek netikėtai išvydau nuorodą gana mažomis raidėmis ,,į bėgimą". Taip greitai nespėjau sustoti ir pasukti, bet greitai apsisukau ir atsidūriau tiesiai prie Pakruojo dvaro. Nors pasirodo pats kaltas - nuostatuose buvo parašyta nauja registracijos vieta.
Pakeista starto vieta, prie pačio dvaro centrinio pastato vietoj arkinio tilto, pakeista pati trasa ir bėgimo nuotolis: jei internete ne viename portale bėgikams parašytas pagrindinis nuotolis 8km, pažvelgus į nuostatus jau atsiranda 10km, o atvykus į vietą paaiškėja, jog bėgti reikės 11,1km. Pati trasa mažai modifikuota, tik vietoj posūkio per ūkinius dvaro pastatus nusukama toliau link plento, dviračių takeliui ir įbėgama į tą patį kelią, kuriuo atvažiuota mašina.
Atvykome kiek anksčiau, to reikalavo ir bėgimo nuostatai, atsiėmėm numerius, o ir šiaip pažiūrėti į Pakruojo dvarą yra ko: dalis atrestauruotų pastatų atrodo tikrai puikiai, nors dar nemažai yra ir dar laukiančių savo eilės. Tiesa aplinka skurdoka: takeliai ir pievos, jokių gėlynų, sodų ar pan. Tikslingai dirbant galima sukurti po kokių 10 - 20 metų kažką panašaus į Rundalę ar net geriau. Tik gaila kad dar nė karto nepavyko patekti į dvaro vidų - vis išnuomota vestuvininkams būna...
Oras puikus pasitaikė, saulėta, šilta, nors vėjas vėl stiprokas. Trasa tvarkingai sužymėta kas 1km, bėgami 4 ratai. Savijauta prieš startą gera, nors visą savaitę ne itin gera buvo.
Pagaliau startas ir pajudam į Pakruojo dvaro takais. Kažkaip keistai gerai bėgasi, gana greitai susidaro ir grupelė iš trijų. Pirmas ratas lengvai, o štai antrame jau pajuntu, kad ,,akumuliatoriai" po Nidos dar nebuvo gerai pakrauti... Po 7km pagreitėjus varžovams juos ir paleidžiu, taip likusį laiką iki finišo ir bėgau vienas - priekyje tolsta, iš galo taip pat arti nematau. Trečias ir atbėgau, laikas pusėtinas, nors neaišku kaip lyginti ar čia geras ar blogas - trasa kita, su pernai nepalyginsi...
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atidaviau numerį, gavau gairelę. Prie stalo dar dalino žirnių košę, tik štai arbatos jau nebebuvo - nepasimokyta iš pernai klaidų...
Nors dalyvių ir nedaug iki apdovanojimų gana ilgokai reikėjo laukti (pagal programą vėlavo 30min), o ir patys apdovanojimai gana simboliniai: pirma vieta taurė, diplomas ir medalis, prizininkai - medaliai ir diplomai. Apdovanojo už 2-ąją vietą, mat priekyje vienas varžovas buvo jau veteranų amžiaus grupėje. Labai įdomiai diplome atrodo užrašas 10km ir laikas 11,1km - tam tikru kampu pagalvojus arba trasa keista paskutinę minutę arba diplomai labai iš anksto spausdinti. Dar išsimaudę pirtyje Pakruojyje pasukom namų link.
Apskritai bėgimas įdomus savo trasa, kuklus finansiškai, bet minimaliais ištekliais padarytos neblogos varžybos, nors tam tikrų organizacinių trūkumų ir galima rasti. Savotiškas gana vykęs bėgimo mėgėjų entuziazmo ir sporto mokyklos tvarkingumo derinys.
Keletą metų startas ir registracija būdavo prie arkinio tilto, taigi ten ir vykau, bet kiek netikėtai išvydau nuorodą gana mažomis raidėmis ,,į bėgimą". Taip greitai nespėjau sustoti ir pasukti, bet greitai apsisukau ir atsidūriau tiesiai prie Pakruojo dvaro. Nors pasirodo pats kaltas - nuostatuose buvo parašyta nauja registracijos vieta.
Pakeista starto vieta, prie pačio dvaro centrinio pastato vietoj arkinio tilto, pakeista pati trasa ir bėgimo nuotolis: jei internete ne viename portale bėgikams parašytas pagrindinis nuotolis 8km, pažvelgus į nuostatus jau atsiranda 10km, o atvykus į vietą paaiškėja, jog bėgti reikės 11,1km. Pati trasa mažai modifikuota, tik vietoj posūkio per ūkinius dvaro pastatus nusukama toliau link plento, dviračių takeliui ir įbėgama į tą patį kelią, kuriuo atvažiuota mašina.
Atvykome kiek anksčiau, to reikalavo ir bėgimo nuostatai, atsiėmėm numerius, o ir šiaip pažiūrėti į Pakruojo dvarą yra ko: dalis atrestauruotų pastatų atrodo tikrai puikiai, nors dar nemažai yra ir dar laukiančių savo eilės. Tiesa aplinka skurdoka: takeliai ir pievos, jokių gėlynų, sodų ar pan. Tikslingai dirbant galima sukurti po kokių 10 - 20 metų kažką panašaus į Rundalę ar net geriau. Tik gaila kad dar nė karto nepavyko patekti į dvaro vidų - vis išnuomota vestuvininkams būna...
Oras puikus pasitaikė, saulėta, šilta, nors vėjas vėl stiprokas. Trasa tvarkingai sužymėta kas 1km, bėgami 4 ratai. Savijauta prieš startą gera, nors visą savaitę ne itin gera buvo.
Pagaliau startas ir pajudam į Pakruojo dvaro takais. Kažkaip keistai gerai bėgasi, gana greitai susidaro ir grupelė iš trijų. Pirmas ratas lengvai, o štai antrame jau pajuntu, kad ,,akumuliatoriai" po Nidos dar nebuvo gerai pakrauti... Po 7km pagreitėjus varžovams juos ir paleidžiu, taip likusį laiką iki finišo ir bėgau vienas - priekyje tolsta, iš galo taip pat arti nematau. Trečias ir atbėgau, laikas pusėtinas, nors neaišku kaip lyginti ar čia geras ar blogas - trasa kita, su pernai nepalyginsi...
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atidaviau numerį, gavau gairelę. Prie stalo dar dalino žirnių košę, tik štai arbatos jau nebebuvo - nepasimokyta iš pernai klaidų...
Nors dalyvių ir nedaug iki apdovanojimų gana ilgokai reikėjo laukti (pagal programą vėlavo 30min), o ir patys apdovanojimai gana simboliniai: pirma vieta taurė, diplomas ir medalis, prizininkai - medaliai ir diplomai. Apdovanojo už 2-ąją vietą, mat priekyje vienas varžovas buvo jau veteranų amžiaus grupėje. Labai įdomiai diplome atrodo užrašas 10km ir laikas 11,1km - tam tikru kampu pagalvojus arba trasa keista paskutinę minutę arba diplomai labai iš anksto spausdinti. Dar išsimaudę pirtyje Pakruojyje pasukom namų link.
Apskritai bėgimas įdomus savo trasa, kuklus finansiškai, bet minimaliais ištekliais padarytos neblogos varžybos, nors tam tikrų organizacinių trūkumų ir galima rasti. Savotiškas gana vykęs bėgimo mėgėjų entuziazmo ir sporto mokyklos tvarkingumo derinys.
2011-09-24
Nidos 1/2 maratono 2011
Tradiciškai rugsėjo pabaigoje Nidoje organizuojama bėgimo šventė, kurioje pastaraisiais metais nuolat dalyvauju. Ne išimtis ir šie metai.
Tiesa šiemet dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių jau galėjau atvykti iš vakaro, kuo ir pasinaudojau. Išvažiavau penktadienio ryte, po mankštos, apie 10 ryto per Plungę, Vėžaičius - kone trumpiausias kelias, nors kažin ar greičiausias. Pakeliui dar pasivaikščiojom pora valandų Juokrantėje po Raganų kalną (vertas dėmesio maršrutas mano manymu), nukeliavom prie jūros ir tęsėm kelionę iki Nidos.
Čia apsigyvenom tikriausiai pigiausiu variantu, bet sąlygos pakankamai geros, nors internete apie tą vietą teko skaityti ne pačius geriausius atsiliepimus. Po pietų vėl kelionė pėsčiomis: Parnidžio kopa, švyturys, jūra (kaip sakė per filmą ,,Beldžiant į dangaus vartus" - ,,negalima mirti nepamačius jūros", taigi jau nusiteikėme ,,mirti" per varžybas, kadangi trasa čia nėra iš lengvųjų). Pareidami dar pasiėmėm numerius, sumokėjom startinį 20Lt mokestį. Bevaikščiojant po Nidą teko pastebėti ir retą reiškinį kol kas Lietuvoje - informaciją, plakatus apie vyksiantį bėgimą.
Vakaras ramus, tiesa liūtis praėjo, miegas taip pat geras, gal ir nuo nuovargio po kelionių. Tiesa ryte tas vaikščiojimas pasijautė ne iš gerosios pusės, bet po truputį įsijudinti pavyko.
Oras pakankamai vėsus, nors ir saulėtas, tiesa stiprus vėjas. Dar ryte galvojau, gal ir ilgomis rankovėmis reikės marškinėlių, bet atšilo pakankamai ir jų neprireikė. Startas 11.00, prieš tai registracija starto vietoje. Savijauta gera, įtartinai gera.
Pagaliau startas ir pradžia gana lengva, bet greitai tai ir baigėsi. Iš pradžių pabėgo du varžovai, o po pirmo kalno didžiosios pakalnės paleidau pora varžovų ir visą likusį laiką iki pat finišo bėgau vienas. Priekyje tolsta, iš galo nesimato. Ir vienam bėgti tokią vėjuotą dieną malonumas menkas, ypač jei dar į kalną tuo metu reikia kopti. Taigi visąlaik kova daugiau tik su pačiu savimi. 5-oji vieta, laikas tradicinis šioje trasoje (1,14,14), jau keletą metų svyruoja kone toks pats. Tikėjausi geriau, bet yra kaip yra, gal tiek ir tesu šiuo metu pasiruošęs..
Po finišo dar maitinimo punkte pasiėmiau bananų, vandens, kitoje vietoje arbata su sausainiais. Atidavęs numerį dar gavau kokybišką bėgimo simbolika papuoštą puodelį.
Dar kiek lengvai pabėgiojau, nusiprausiau ir atėjo apdovanojimų laikas.
Tradiciškai prieš juos koncertas, šį kartą Nidos liaudies muzikos kapela. Retas atvejis, kai į bėgimus atvyksta miesto meras. Šį kartą Neringos meras įteikinėjo apdovanojimus, dar keletą kartų pasakė kalbas.
Po apdovanojimų programa dar tesėsi toliau, bet kadangi važiavom namo, toliau neteko juose dalyvauti.
Tradiciškai Nidos 1/2 maratono aukštą organizacijos lygį surengdami dar vieną bėgimo šventę. Nors ir sunki bėgimo trasa, bet šiltas bendravimas, pajūrio klimatas, įvairios lengvatos dalyviams sukviečia būrį dalyvių į startą. Tikėsimės kitąmet vėl įvyks šį bėgimo šventė ir vėl galės čia atvykti.
Tiesa šiemet dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių jau galėjau atvykti iš vakaro, kuo ir pasinaudojau. Išvažiavau penktadienio ryte, po mankštos, apie 10 ryto per Plungę, Vėžaičius - kone trumpiausias kelias, nors kažin ar greičiausias. Pakeliui dar pasivaikščiojom pora valandų Juokrantėje po Raganų kalną (vertas dėmesio maršrutas mano manymu), nukeliavom prie jūros ir tęsėm kelionę iki Nidos.
Čia apsigyvenom tikriausiai pigiausiu variantu, bet sąlygos pakankamai geros, nors internete apie tą vietą teko skaityti ne pačius geriausius atsiliepimus. Po pietų vėl kelionė pėsčiomis: Parnidžio kopa, švyturys, jūra (kaip sakė per filmą ,,Beldžiant į dangaus vartus" - ,,negalima mirti nepamačius jūros", taigi jau nusiteikėme ,,mirti" per varžybas, kadangi trasa čia nėra iš lengvųjų). Pareidami dar pasiėmėm numerius, sumokėjom startinį 20Lt mokestį. Bevaikščiojant po Nidą teko pastebėti ir retą reiškinį kol kas Lietuvoje - informaciją, plakatus apie vyksiantį bėgimą.
Vakaras ramus, tiesa liūtis praėjo, miegas taip pat geras, gal ir nuo nuovargio po kelionių. Tiesa ryte tas vaikščiojimas pasijautė ne iš gerosios pusės, bet po truputį įsijudinti pavyko.
Oras pakankamai vėsus, nors ir saulėtas, tiesa stiprus vėjas. Dar ryte galvojau, gal ir ilgomis rankovėmis reikės marškinėlių, bet atšilo pakankamai ir jų neprireikė. Startas 11.00, prieš tai registracija starto vietoje. Savijauta gera, įtartinai gera.
Pagaliau startas ir pradžia gana lengva, bet greitai tai ir baigėsi. Iš pradžių pabėgo du varžovai, o po pirmo kalno didžiosios pakalnės paleidau pora varžovų ir visą likusį laiką iki pat finišo bėgau vienas. Priekyje tolsta, iš galo nesimato. Ir vienam bėgti tokią vėjuotą dieną malonumas menkas, ypač jei dar į kalną tuo metu reikia kopti. Taigi visąlaik kova daugiau tik su pačiu savimi. 5-oji vieta, laikas tradicinis šioje trasoje (1,14,14), jau keletą metų svyruoja kone toks pats. Tikėjausi geriau, bet yra kaip yra, gal tiek ir tesu šiuo metu pasiruošęs..
Po finišo dar maitinimo punkte pasiėmiau bananų, vandens, kitoje vietoje arbata su sausainiais. Atidavęs numerį dar gavau kokybišką bėgimo simbolika papuoštą puodelį.
Dar kiek lengvai pabėgiojau, nusiprausiau ir atėjo apdovanojimų laikas.
Tradiciškai prieš juos koncertas, šį kartą Nidos liaudies muzikos kapela. Retas atvejis, kai į bėgimus atvyksta miesto meras. Šį kartą Neringos meras įteikinėjo apdovanojimus, dar keletą kartų pasakė kalbas.
Po apdovanojimų programa dar tesėsi toliau, bet kadangi važiavom namo, toliau neteko juose dalyvauti.
Tradiciškai Nidos 1/2 maratono aukštą organizacijos lygį surengdami dar vieną bėgimo šventę. Nors ir sunki bėgimo trasa, bet šiltas bendravimas, pajūrio klimatas, įvairios lengvatos dalyviams sukviečia būrį dalyvių į startą. Tikėsimės kitąmet vėl įvyks šį bėgimo šventė ir vėl galės čia atvykti.
2011-09-11
Vilniaus maratonas 2011
Rudens varžybų sezonas prasidėjo ir pirmasis startas neretai būna Vilniaus maratonas. Šiemet dar vasario mėnesį pamatęs trasą ir nuostatus atsisakiau maratono ar 1/2 maratono - nei laiko, nei vietos, nei naudos tokiomis sąlygomis. Likus porai savaičių iki starto susiorganizavome estafetės komandą 4x10,5km - tokia distancija sezono pradžiai visai nebloga, o ir starto mokesčiai ne taip skaudžiai ,,kandžiojasi", nors ir tai 30Lt už 10km dar neteko mokėti.
Varžybų savaitę savijauta buvo prasta, atšalus orams pasigavau slogą, bet reikėjo bėgti. Varžybų dieną teko keltis prieš 5 val. ryto, kadangi startas atkeltas iki 9,30. Pora valandų kelionės per vietomis tirštą rūką ir starto laukimas, kadangi teko 3-iasis etapas. Dar kiek pakalbėjome su kitais maratonininkais ir naujas anekdotas atsirado: kiekvienam davė po kempinę, mat prie vandens jų nebebus. Dar pajuokauta, jog kitais metais matyt pačiam reikės neštis ir vandens butelius visus 42,195 km.
Jau starte žinojome, kad rimtų varžovų nebus, todėl tiesiog reikia tvarkingai subėgti ir tiek. Taip ir buvo - jau po pirmo etapo bėgome pirmi ir jau gana toli nuo varžovų. Paėmiau estafetės lazdelę ir išbėgau savąjį 10,5km.
Oras šaltokas, iš pradžių dar šalo raumenys, bet antroje pusėje išlindus saulei jau ir per karšta pasidarė. Pati trasa nedaug kito nuo pernai (gal ir dėl politinės situacijos) - vietoj atkarpos Žalgirio stadione trasa ,,patempta" į Užupį, nors nuo to geriau kažin ar pasidarė. Kadangi teko 3-iasis etapas, atsirado tradicinė problema ratų sistemos bėgimuose: ratu ar dviem atsiliekančiųjų kitų dalyvių lenkimas. Mums pasisekė, kadangi bėgome pirmieji kelią ,,valė" dviratininkai, tačiau kitiems, maratono lyderiams teko patiems ,,irtis" per dalyvių mases. Išbėgau, bet ,,nesibėgo", jautėsi slogos padariniai, be to prisidėjo ir skrandžio problemos, todėl didžiąją dalį trasos teko kentėti dėl pašalinių dalykų, o ir pati trasa pasirodė tokia ilga ir savotiškai nervinanti. Atbėgau per 36,50, gana silpnokai, bet tokioje trasoje, tokiomis aplinkybėmis visai neblogai dar. Po bėgimo maišelis su buteliuku vandens, kažkokiu šokoladuku, jogurtu ir obuoliu, bei medalis ant kaklo, tiesa šį kartą vizualiai gana pigios kokybės.
Apdovanojimas turėjo būti 13,00, tačiau kaip ir pats startas vėlavo. Be to ir pats apdovanojimas savotiškas chaosas: pakviečia kažką, tas neateina, tada pradeda ieškoti kur gi jis gali būti. Keistoka, tuo labiau jog organizatoriai puikiai turėtų žinoti, kaip ši problemą sprendžiama LAF varžybose. Patys apdovanojimai kuklūs: taurelės, diplomai ir viskas (atskira kalba absoliutūs nugalėtojai). Pagal oficialius nuostatus estafetės 1-3 apdovanojamos taurėmis ir AVON prizais, 1-5 - Radiocentro dovanos. Realybėje gavome vieną taurę (reikės matyt skaldyti ar per ebay parduoti :) ), vieną diplomą (copy paste :) ir kiekvienas po AVON maišelį su dezodorantu ir dušo žele. Hm tai tikriausiai Radiocentras diplomą sugebėjo ,,išspausti" ir tai tik pirmoms 3-ims komandoms :)
Apskritai bėgimas palieka dvejopą įspūdį: lyg ir plačiai išreklamuotas kone prestižinis renginys, bet įdomus kone tik dalyvių artimiesiems. Ypač tai pasijautė bėgant maratono, 1/2 maratono ir estafečių dalyviams, gal ir dėl ankstyvo starto laiko. Starto mokesčiai tarsi prestižinių komercinių varžybų - prizai kai kur net kaimo bėgimuose geresni (išimtis patvirtinanti taisyklę - absoliutūs maratono nugalėtojai). Labai daug reklamos, informaciniuose portaluose taip pat nemažai informacijos - tiesa kaip visada manoji pavardė pasirodė sunkiai ,,įkandama"... :) Puikus renginys tiems, kurie nori pasigirti prieš kolegas, jog prabėgo kažkurią distanciją, tuo labiau, jog šiemet rezultatai jau pateikiami labai operatyviai.
Varžybų savaitę savijauta buvo prasta, atšalus orams pasigavau slogą, bet reikėjo bėgti. Varžybų dieną teko keltis prieš 5 val. ryto, kadangi startas atkeltas iki 9,30. Pora valandų kelionės per vietomis tirštą rūką ir starto laukimas, kadangi teko 3-iasis etapas. Dar kiek pakalbėjome su kitais maratonininkais ir naujas anekdotas atsirado: kiekvienam davė po kempinę, mat prie vandens jų nebebus. Dar pajuokauta, jog kitais metais matyt pačiam reikės neštis ir vandens butelius visus 42,195 km.
Jau starte žinojome, kad rimtų varžovų nebus, todėl tiesiog reikia tvarkingai subėgti ir tiek. Taip ir buvo - jau po pirmo etapo bėgome pirmi ir jau gana toli nuo varžovų. Paėmiau estafetės lazdelę ir išbėgau savąjį 10,5km.
Oras šaltokas, iš pradžių dar šalo raumenys, bet antroje pusėje išlindus saulei jau ir per karšta pasidarė. Pati trasa nedaug kito nuo pernai (gal ir dėl politinės situacijos) - vietoj atkarpos Žalgirio stadione trasa ,,patempta" į Užupį, nors nuo to geriau kažin ar pasidarė. Kadangi teko 3-iasis etapas, atsirado tradicinė problema ratų sistemos bėgimuose: ratu ar dviem atsiliekančiųjų kitų dalyvių lenkimas. Mums pasisekė, kadangi bėgome pirmieji kelią ,,valė" dviratininkai, tačiau kitiems, maratono lyderiams teko patiems ,,irtis" per dalyvių mases. Išbėgau, bet ,,nesibėgo", jautėsi slogos padariniai, be to prisidėjo ir skrandžio problemos, todėl didžiąją dalį trasos teko kentėti dėl pašalinių dalykų, o ir pati trasa pasirodė tokia ilga ir savotiškai nervinanti. Atbėgau per 36,50, gana silpnokai, bet tokioje trasoje, tokiomis aplinkybėmis visai neblogai dar. Po bėgimo maišelis su buteliuku vandens, kažkokiu šokoladuku, jogurtu ir obuoliu, bei medalis ant kaklo, tiesa šį kartą vizualiai gana pigios kokybės.
Apdovanojimas turėjo būti 13,00, tačiau kaip ir pats startas vėlavo. Be to ir pats apdovanojimas savotiškas chaosas: pakviečia kažką, tas neateina, tada pradeda ieškoti kur gi jis gali būti. Keistoka, tuo labiau jog organizatoriai puikiai turėtų žinoti, kaip ši problemą sprendžiama LAF varžybose. Patys apdovanojimai kuklūs: taurelės, diplomai ir viskas (atskira kalba absoliutūs nugalėtojai). Pagal oficialius nuostatus estafetės 1-3 apdovanojamos taurėmis ir AVON prizais, 1-5 - Radiocentro dovanos. Realybėje gavome vieną taurę (reikės matyt skaldyti ar per ebay parduoti :) ), vieną diplomą (copy paste :) ir kiekvienas po AVON maišelį su dezodorantu ir dušo žele. Hm tai tikriausiai Radiocentras diplomą sugebėjo ,,išspausti" ir tai tik pirmoms 3-ims komandoms :)
Apskritai bėgimas palieka dvejopą įspūdį: lyg ir plačiai išreklamuotas kone prestižinis renginys, bet įdomus kone tik dalyvių artimiesiems. Ypač tai pasijautė bėgant maratono, 1/2 maratono ir estafečių dalyviams, gal ir dėl ankstyvo starto laiko. Starto mokesčiai tarsi prestižinių komercinių varžybų - prizai kai kur net kaimo bėgimuose geresni (išimtis patvirtinanti taisyklę - absoliutūs maratono nugalėtojai). Labai daug reklamos, informaciniuose portaluose taip pat nemažai informacijos - tiesa kaip visada manoji pavardė pasirodė sunkiai ,,įkandama"... :) Puikus renginys tiems, kurie nori pasigirti prieš kolegas, jog prabėgo kažkurią distanciją, tuo labiau, jog šiemet rezultatai jau pateikiami labai operatyviai.
2011-08-07
6-asis Kuldigos 1/2 pusmaratonis
Tradiciškai rugpjūčio pradžioje pusė maratono Kuldigoje. Tik šiemet startas 12.00, anksčiau nei seniau būdavo, tai ir iškeliauti teko anksčiau. Kaip visada kelionėje remontai: apvažiavimas Mažeikiuose, paskui Salduje - tikriausiai nebuvo metų, kai ten važiuojant nebūtų kelio remontų.
Atvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius, ,,čipus", dar kažkokių nuolaidų kuponų pridėta buvo, bet priešingai nei ankstesniais metais nebedavė marškinėlių. Juos gavo vaikai iki 10 metų, komandinių bėgimų dalyviai - galbūt skatinti vaikus yra daugiau logikos, prabėgai 380m - marškinėliai už startinį mokestį 1 latą.
Priešingai nei ankstesniais metais oras pasitaikė vėsus, todėl daugiau buvo galima atkreipti dėmesio į pačią trasą, kurios išplanavimas nekinta jau keletą metų, nors danga vis keičiasi. Šiemet nugrandytas visa starto tiesiosios asfaltas iki žvyro. Nusileidus pora šimtų metrų lengvas posūkis ir trumpa plento atkarpa, perbėgimas per tiltelį, posūkis į kairę ir apvaliais akmeninis grįstu taku pakilimas į tiltą per Ventą. Keletas šimtų metrų grįstomis plytelėmis ir posūkis į kairę palei upę, netoli ir 1km žyma. Kiek pabėgus toliau posūkis į dešinę ir prasideda sodai ar kaimiška Kuldigos dalis. Šiek tiek vieškelio (nors pernai buvo asfaltas), po truputį kilimas ir lenkimas į dešinę, pasirodo ir 2km. Kiek toliau statokas posūkis į dešinę ir ilga pakalnė grįžtant į tiltą per Ventą, kurį prabėgus ir 3km žyma. Prasideda kelias grįstas plytomis, posūkis į kairę ir stačiausias trasos kalnas. Įkopus į jį pakalnė ir aštrus posūkis į dešinę (tiesa jau plentas), už keliasdešimties metrų posūkis į kairę ir trumpa įkalnė, vėl į kairę ir atsiduriame prie rotušės, kus visada būna maitinimo punktas. Vėl atkarpa kojų pasilaužymui grįsta apvaliais akmenimis, posūkis į kairę, už keliolikos metrų į dešinę ir ilgokas lėkštas pakilimas, kuriame 4km žyma. Posūkis į dešinę, dar vienas ir ilgoka finišo tiesioji į pakalnę. Ir taip 4 ratai.
Šiemet daug nesitikėjau iš bėgimo - nebuvau nei gerai pasiruošęs, o be to paskutinę savaitę kiek sirgau persišaldęs ar tai iš po Medininkų, ar tai kur kitur kokį skersvėjį pasigavęs. Pradžią pradėjau gana lėtokai, po 3,30 ir gana gretai susidarė keletos bėgikų kompanija, kuri po truputį byrėjo. Nuo 10km likome dviese su vienu latviu, tai vienas kitam pavesdavome, nors po truputį ir lėtėjome, bet tempas laikėsi gana stabilus, skirtumas tarp pirmos ir antros pusės buvo 28s. Pabaigoje dar pamatėm vieną lietuvį priekyje, kuris jau lėtokai judėjo link finišo, bet jau buvo kiek vėloka, nors ir pats pritingėjau ,,perjungti aukštesnę pavarą". Bendras laikas 1,14,34, geriausias asmeninis rezultatas šioje trasoje. Žinoma padėjo oras, pirmą kartą čia vėsus. Vieta 13-oji, gana žemoka, bet apskritai nuotaika po bėgimo buvo gera: su dabartiniu pasiruošimu geras laikas, be to nereikėjo po finišo atsigavinėti, nebuvo visiško išsekimo, dar net pirmą kartą šiose varžybose šiokį tokį atsistatymą prasibėgau.
Po finišo užkabino medalį, davė maišelį su buteliuku vandens, vietiniu pavytusiu obuoliuku, vienu saldainiu ir vienu kukurūzų batonėliu. Kuklokai kiek, bet gerai, kad šalia buvo maitinimo punktas ir niekam nekliuvo, kad kiek ,,pasiskolinom" gėrimų iš jų.
Nusiprausę Kuldigos manieže (statytu prieš pora metų) dar nuėjom pavalgyti su bėgimo talonu. Kaip visada eilės, ir visada skirtingas maistas: šį kartą avižų košė, sumuštinis ir neaiškios gamybos gėrimas, berods braškių skonio.
Po bėgimo dar nukeliavom prie krioklio, pabraidžiojom, nors tai ir kiek pavojinga ir laukė kelionė namo, bet važiuoti lyjant lietui Latvijos keliais menkas malonumas, kai išryškėja asfalto nelygumai ir balos neprognozuojamose vietose.
Apskritai šiemet bėgimas paliko dvejopą įspūdį: iš vienos lyg ir išlaikytas aukštas organizavimo lygis, net ir garso technika pasitelkta pirmą kartą keliose trasos vietose (pvz. stovi automobilis, šalia garsiakalbis ir skamba muzika, speciali laida bėgimui). Iš kitos pusės jaučiasi susitraukimas: mažiau dalyvių, mažiau žiūrovų, mažiau teigiamų nuotaikų, nors nemažai tikriausiai lėmė ir oras, dalyvių bei organizatorių nuotaikos.
Atvykome kiek anksčiau, atsiėmėme numerius, ,,čipus", dar kažkokių nuolaidų kuponų pridėta buvo, bet priešingai nei ankstesniais metais nebedavė marškinėlių. Juos gavo vaikai iki 10 metų, komandinių bėgimų dalyviai - galbūt skatinti vaikus yra daugiau logikos, prabėgai 380m - marškinėliai už startinį mokestį 1 latą.
Priešingai nei ankstesniais metais oras pasitaikė vėsus, todėl daugiau buvo galima atkreipti dėmesio į pačią trasą, kurios išplanavimas nekinta jau keletą metų, nors danga vis keičiasi. Šiemet nugrandytas visa starto tiesiosios asfaltas iki žvyro. Nusileidus pora šimtų metrų lengvas posūkis ir trumpa plento atkarpa, perbėgimas per tiltelį, posūkis į kairę ir apvaliais akmeninis grįstu taku pakilimas į tiltą per Ventą. Keletas šimtų metrų grįstomis plytelėmis ir posūkis į kairę palei upę, netoli ir 1km žyma. Kiek pabėgus toliau posūkis į dešinę ir prasideda sodai ar kaimiška Kuldigos dalis. Šiek tiek vieškelio (nors pernai buvo asfaltas), po truputį kilimas ir lenkimas į dešinę, pasirodo ir 2km. Kiek toliau statokas posūkis į dešinę ir ilga pakalnė grįžtant į tiltą per Ventą, kurį prabėgus ir 3km žyma. Prasideda kelias grįstas plytomis, posūkis į kairę ir stačiausias trasos kalnas. Įkopus į jį pakalnė ir aštrus posūkis į dešinę (tiesa jau plentas), už keliasdešimties metrų posūkis į kairę ir trumpa įkalnė, vėl į kairę ir atsiduriame prie rotušės, kus visada būna maitinimo punktas. Vėl atkarpa kojų pasilaužymui grįsta apvaliais akmenimis, posūkis į kairę, už keliolikos metrų į dešinę ir ilgokas lėkštas pakilimas, kuriame 4km žyma. Posūkis į dešinę, dar vienas ir ilgoka finišo tiesioji į pakalnę. Ir taip 4 ratai.
Šiemet daug nesitikėjau iš bėgimo - nebuvau nei gerai pasiruošęs, o be to paskutinę savaitę kiek sirgau persišaldęs ar tai iš po Medininkų, ar tai kur kitur kokį skersvėjį pasigavęs. Pradžią pradėjau gana lėtokai, po 3,30 ir gana gretai susidarė keletos bėgikų kompanija, kuri po truputį byrėjo. Nuo 10km likome dviese su vienu latviu, tai vienas kitam pavesdavome, nors po truputį ir lėtėjome, bet tempas laikėsi gana stabilus, skirtumas tarp pirmos ir antros pusės buvo 28s. Pabaigoje dar pamatėm vieną lietuvį priekyje, kuris jau lėtokai judėjo link finišo, bet jau buvo kiek vėloka, nors ir pats pritingėjau ,,perjungti aukštesnę pavarą". Bendras laikas 1,14,34, geriausias asmeninis rezultatas šioje trasoje. Žinoma padėjo oras, pirmą kartą čia vėsus. Vieta 13-oji, gana žemoka, bet apskritai nuotaika po bėgimo buvo gera: su dabartiniu pasiruošimu geras laikas, be to nereikėjo po finišo atsigavinėti, nebuvo visiško išsekimo, dar net pirmą kartą šiose varžybose šiokį tokį atsistatymą prasibėgau.
Po finišo užkabino medalį, davė maišelį su buteliuku vandens, vietiniu pavytusiu obuoliuku, vienu saldainiu ir vienu kukurūzų batonėliu. Kuklokai kiek, bet gerai, kad šalia buvo maitinimo punktas ir niekam nekliuvo, kad kiek ,,pasiskolinom" gėrimų iš jų.
Nusiprausę Kuldigos manieže (statytu prieš pora metų) dar nuėjom pavalgyti su bėgimo talonu. Kaip visada eilės, ir visada skirtingas maistas: šį kartą avižų košė, sumuštinis ir neaiškios gamybos gėrimas, berods braškių skonio.
Po bėgimo dar nukeliavom prie krioklio, pabraidžiojom, nors tai ir kiek pavojinga ir laukė kelionė namo, bet važiuoti lyjant lietui Latvijos keliais menkas malonumas, kai išryškėja asfalto nelygumai ir balos neprognozuojamose vietose.
Apskritai šiemet bėgimas paliko dvejopą įspūdį: iš vienos lyg ir išlaikytas aukštas organizavimo lygis, net ir garso technika pasitelkta pirmą kartą keliose trasos vietose (pvz. stovi automobilis, šalia garsiakalbis ir skamba muzika, speciali laida bėgimui). Iš kitos pusės jaučiasi susitraukimas: mažiau dalyvių, mažiau žiūrovų, mažiau teigiamų nuotaikų, nors nemažai tikriausiai lėmė ir oras, dalyvių bei organizatorių nuotaikos.
2011-07-31
Jubiliejinis Medininkai - Vilnius
Šiemet jau vyko 20-asis estafetinis bėgimas Medininkai - Vilnius, kuriame kaip ir kone kasmet dalyvavau. Tradiciškai ankstyvas renginys, Vilniuje reikia būti iki 8,30, kas sudaro kiek problemų iš toliau keliaujantiems bėgikams. Šiemet taip pat vos ne vėluodami atvykome, tuo labiau kad 8,45 jau išvežė visus dalyvius į Medininkus. Pakeliui išleido antrąjį etapą, o visi kiti gerą valandą laukė oficialiosios dalies ir starto. Kadangi renginys jubiliejinis, susirinko kone visa Lietuvos valdžia ir žinoma visi norėjo pasisakyti, dėl ko startas vėlavo kone 20 minučių.
Paleidus į trasą pirmąjį etapą visi kiti susėdo į autobusus ir pajudėjo į savo etapus, tiesa bent iš pradžių labai lėtai, kadangi autobusai važiavo paskui paskutinį bėgantį, kol neapsikentę bėgikai pradėjo burbėti, o vėliau mandagiai paaiškino vairuotojams, kad reikia skubėti. Taigi į startą (bėgau 3-iame etape) atvykome likus maždaug 10 min iki komandos draugo pasirodymo - gerai, kad dar pabėgiojau Medininkuose, priešingu atveju be apšilimo bėgti visai ne kas.
Etapas ir pats bėgimas visai patiko: pirma pusė į pakalnę, o antroji vis į kalną, laikas ir savijauta gera, nors visą laiką bėgau vienas, kas šiame bėgime dažnas reiškinys.
Po bėgimo dar pervariau kolegos mašiną per vieną etapą, kitą etapą prabėgau atsistatymui ir ėmiau laukti, kada čia autobusas veš į finišą. Ilgokai teko laukti, visi išsiskirstė, teisėjai taip pat išvažiavo ir po bėgikų raginimų pagaliau pajudėjome. Pagaliau pasiekę registracijos vietą (pakeliui dar pastovėję 6-ame etape) vėl laukėme kito autobuso, kadangi ten buvo palikti automobilio raktai. Galų gale sulaukę greitomis dar spėjom apsiprausti ir vos nepavėlavome į apdovanojimus.
Čia jau žymiai mažesnio rango vadovai, jokių žurnalistų, o ir dalyvių maža dalis.
Kiekvienam dalyviui lankstinukas ir raktų pakabukas, prizininkams taurės, nors diplomų šiemet neišrašė. Iš esmės toks daugiau pagarbos, garbės reikalas.
Apskritai bėgimas tarsi ir grandiozinis, su visais aukščiausiais šalies pareigūnais, bet pats bėgimas nustumtas toli toli nuo šventės, svarbiau oficialioji dalis, o visa kita po to, kas liks. Dėl to ir startas vėlavo, ir žurnalistų dėmesio bėgimui 0. Be visa ko ir chaoso nemaža, ne itin tikriausiai kas nors paaiškino vairuotojams ką ir kaip reikia daryti, o ir patiems dalyviams ne kartą teko aiškintis kas ir kaip čia vyks. Gražus renginys su kilnia idėja, su savais trūkumais ir privalumais.
Paleidus į trasą pirmąjį etapą visi kiti susėdo į autobusus ir pajudėjo į savo etapus, tiesa bent iš pradžių labai lėtai, kadangi autobusai važiavo paskui paskutinį bėgantį, kol neapsikentę bėgikai pradėjo burbėti, o vėliau mandagiai paaiškino vairuotojams, kad reikia skubėti. Taigi į startą (bėgau 3-iame etape) atvykome likus maždaug 10 min iki komandos draugo pasirodymo - gerai, kad dar pabėgiojau Medininkuose, priešingu atveju be apšilimo bėgti visai ne kas.
Etapas ir pats bėgimas visai patiko: pirma pusė į pakalnę, o antroji vis į kalną, laikas ir savijauta gera, nors visą laiką bėgau vienas, kas šiame bėgime dažnas reiškinys.
Po bėgimo dar pervariau kolegos mašiną per vieną etapą, kitą etapą prabėgau atsistatymui ir ėmiau laukti, kada čia autobusas veš į finišą. Ilgokai teko laukti, visi išsiskirstė, teisėjai taip pat išvažiavo ir po bėgikų raginimų pagaliau pajudėjome. Pagaliau pasiekę registracijos vietą (pakeliui dar pastovėję 6-ame etape) vėl laukėme kito autobuso, kadangi ten buvo palikti automobilio raktai. Galų gale sulaukę greitomis dar spėjom apsiprausti ir vos nepavėlavome į apdovanojimus.
Čia jau žymiai mažesnio rango vadovai, jokių žurnalistų, o ir dalyvių maža dalis.
Kiekvienam dalyviui lankstinukas ir raktų pakabukas, prizininkams taurės, nors diplomų šiemet neišrašė. Iš esmės toks daugiau pagarbos, garbės reikalas.
Apskritai bėgimas tarsi ir grandiozinis, su visais aukščiausiais šalies pareigūnais, bet pats bėgimas nustumtas toli toli nuo šventės, svarbiau oficialioji dalis, o visa kita po to, kas liks. Dėl to ir startas vėlavo, ir žurnalistų dėmesio bėgimui 0. Be visa ko ir chaoso nemaža, ne itin tikriausiai kas nors paaiškino vairuotojams ką ir kaip reikia daryti, o ir patiems dalyviams ne kartą teko aiškintis kas ir kaip čia vyks. Gražus renginys su kilnia idėja, su savais trūkumais ir privalumais.
2011-07-25
Lietuvos vasaros čempionatas 2011
Šiemet, kaip ir per keletą pastarųjų sezonų, šiose varžybose pasirinkau 3000m kl/b rungtį, nors gali būti, kad jau paskutinį kartą: labai jau kenčia ir taip silpni achilai, be to ir pasiruošimas koreguoja visus treniruočių planus, dėl ko tenka aukoti nemažai bėgimų vasarą - ir visa tai dėl vieno starto...
3000m kl/b vyko antrą varžybų dieną, todėl pirmą nuėjau pažiūrėti varžybų. Nieko naujo dėl žiūrovų skaičiaus, kaip visada minimalus, gal koks vienas kitas ne sportininkas - bet iš kur paprastam mirtingajam ir sužinoti apie šį renginį?.. Šį kartą nemaloniai nustebino dalyvių gausa, tiksliau jų trūkumas: ilgesniuose nuotoliuose nebūdavo nė 10, moterų kliūtiniame iš viso tik 2... Nustebino perkeltas 100m startas, nors visos kitos rungtys tradiciškai startavo. Žinoma pavėjui, pučiant gana smarkiam vėjui (nors oficialiai (oficialiai padarytam?) leistinam) rezultatui labai geri tapo.
Prieš varžybas jaučiausi keistokai, varžybų dieną stipriai jaudulys kamavo - žinoma tam turėjo įtakos varžybų rangas, varžybų trūkumas stadione, gana silpnas pasiruošimas ir ilgoka pertrauka be varžybų. Tradiciškai vėlavo startas, šį kartą 8 minutėmis, ir nors diena ir buvo šilta, ankstyvas apšilimas jau padarė meškos paslaugą.
Startas ir pradžia gana lengva, nors problemos prasidėjo iš karto įveikinėjant kliūtis - vis per arti prieidavau jų, stabdžiausi, o vandens duobė iš viso nenorėjo paklusti, po pirmo šuolio jau su baime prie jos artėdavau, mat labai jau skaudžiai atsiliepdavo ir taip silpniems achilams. Jau po pirmo km išsiskirstėme ir kone visas prizininkų trejetas tapo aiškus. Kažkiek pabandžiau ,,užsikabinti" už antros vietos, bet tiesiog ,,nesibėgo". Taigi priekyje toli, gale dar toliau, gana ramiai finišavau 3-ias, su prastu rezultatu. Savijauta irgi prastoka, nei bėgimo, nei technikos, nei laiko, bet medalis, vienas iš sezono tikslų. Iš tikro gana sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.
Apskritai labai tyliai ir ramiai prabėgo jubiliejinis Lietuvos vasaros čempionatas. Daugelyje rungčių mažas dalyvių skaičius, kuriam įtakos nemažai turėjo tai, kad atskirai buvo padarytas jaunimo čempionatas, po kurio didelė dalis jų pasidarė atostogas - apskritai kiek Lietuvoje bėra dalyvaujančių stadione ne jaunimo amžiaus grupės atstovų?.. Kone vienetai...
Mažai dalyvių, mažai žiūrovų - prastokas marketingas, populiarinimas, nors tai gal ir bandoma užglaistyti žurnalistų aprašymais, nuotraukomis, atskirų asmenybių išaukštinimu. O kas belieka be tų asmenybių?..
3000m kl/b vyko antrą varžybų dieną, todėl pirmą nuėjau pažiūrėti varžybų. Nieko naujo dėl žiūrovų skaičiaus, kaip visada minimalus, gal koks vienas kitas ne sportininkas - bet iš kur paprastam mirtingajam ir sužinoti apie šį renginį?.. Šį kartą nemaloniai nustebino dalyvių gausa, tiksliau jų trūkumas: ilgesniuose nuotoliuose nebūdavo nė 10, moterų kliūtiniame iš viso tik 2... Nustebino perkeltas 100m startas, nors visos kitos rungtys tradiciškai startavo. Žinoma pavėjui, pučiant gana smarkiam vėjui (nors oficialiai (oficialiai padarytam?) leistinam) rezultatui labai geri tapo.
Prieš varžybas jaučiausi keistokai, varžybų dieną stipriai jaudulys kamavo - žinoma tam turėjo įtakos varžybų rangas, varžybų trūkumas stadione, gana silpnas pasiruošimas ir ilgoka pertrauka be varžybų. Tradiciškai vėlavo startas, šį kartą 8 minutėmis, ir nors diena ir buvo šilta, ankstyvas apšilimas jau padarė meškos paslaugą.
Startas ir pradžia gana lengva, nors problemos prasidėjo iš karto įveikinėjant kliūtis - vis per arti prieidavau jų, stabdžiausi, o vandens duobė iš viso nenorėjo paklusti, po pirmo šuolio jau su baime prie jos artėdavau, mat labai jau skaudžiai atsiliepdavo ir taip silpniems achilams. Jau po pirmo km išsiskirstėme ir kone visas prizininkų trejetas tapo aiškus. Kažkiek pabandžiau ,,užsikabinti" už antros vietos, bet tiesiog ,,nesibėgo". Taigi priekyje toli, gale dar toliau, gana ramiai finišavau 3-ias, su prastu rezultatu. Savijauta irgi prastoka, nei bėgimo, nei technikos, nei laiko, bet medalis, vienas iš sezono tikslų. Iš tikro gana sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.
Apskritai labai tyliai ir ramiai prabėgo jubiliejinis Lietuvos vasaros čempionatas. Daugelyje rungčių mažas dalyvių skaičius, kuriam įtakos nemažai turėjo tai, kad atskirai buvo padarytas jaunimo čempionatas, po kurio didelė dalis jų pasidarė atostogas - apskritai kiek Lietuvoje bėra dalyvaujančių stadione ne jaunimo amžiaus grupės atstovų?.. Kone vienetai...
Mažai dalyvių, mažai žiūrovų - prastokas marketingas, populiarinimas, nors tai gal ir bandoma užglaistyti žurnalistų aprašymais, nuotraukomis, atskirų asmenybių išaukštinimu. O kas belieka be tų asmenybių?..
2011-06-20
Olimpinė diena 2011
N metų iš eilės važiuoju į šį renginį, nuvykau ir šiemet, nors ir su kita kompanija. Oras varžybų dieną atrodė visai tinkamas: nekaršta, lietaus nebuvo, vėjas taip pat ne per didžiausias.
Atvykę į Vingio parką radome daug automobilių - šiaip ar taip šventė didelė, dalyvių daug, varžybų, sporto šakų taip pat tikrai ne viena ir visiems reikia kažkaip atvykti.
Nukeliavome į registratūrą, kur kaip visada čia paprašė sveikatos leidimo, lapelio, kurį išduoda gydytojas, sporto centras ar kažkas panašiai. Kadangi dar kartas nuo karto pasirodau stadione, kur tokie leidimai būtini (ypač pastaruoju metu), tai didelių problemų (nors ir su pasibaigusiu galiojimu nuo gegužės 25d) man tai nesudarė, bet pagalvojau, ką daryti paprastiems mėgėjams, kurie tiesiog bėgioja, kartas nuo karto sudalyvauja varžybose ir tiek? Vėliau įvairiuose forumuose, komentaruose ta problema buvo iškelta bėgikų, tik kažin ar kas nuo to pasikeis. Nors iš kitos pusės gal tai saugo nuo masiškumo - tokioje trasoje paleisti ne 100, o kokius 200 - 300 ar dar daugiau jau kiltų labai didelių problemų: tiek pačioje starto procedūroje, tiek fiksuojant laikus, o ir įsitekti visiems gana siauroje vietomis trasoje sudėtinga kartais ir dabar. Kitaip sakant tokia trasa skirta ribotam dalyvių skaičiui, taigi lieka dvi išeitys: arba riboti tą skaičių arba perkelti iš parko kur į gatves, kas Lietuvos miestuose didelė problema.
bet kuriuo atveju dabartinė trasa, nekintanti jau keletą metų ta pati: startas stadione, pora šimtų metrų jame, vėliau išbėgimas iš jo ir didysis kalnas plentu. Po jo posūkis į kairę ir po poros šimtų metrų vėl posūkis į kairę, kur prasideda pakalnė. Dar kiek pabėgus baigiasi asfaltas, posūkis vėl į kairę ir prasideda miško takelis lengva pakalne iki aštraus posūkio į dešinę, kur pro įvairias šaknis didesne pakalne nusileidžiama iki minkšto takelio palei stadioną ir į jį įbėgama vėl pasukus į kairę. Ir taip 5 ratai. Sunkoka trasa dėl savo kalno, dėl dangų kaitaliojimosi, dėl posūkių. Kiek teko girdėti trūksta 64m iki 10km. Iš tikro ne mano trasa, daugiau krosinė, todėl didelių sėkmių čia sunkoka man tikėtis.
Apšilimas, kaip visada startas kiek vėluoja. Žinoma dėl 1 mylios - šiemet labai daug dalyvių, berods visiems net neužteko marškinėlių. Iš kitos pusės toks daugiau ,,pasirodymo" daug kam reikalas: ypač kai komentatorius pranešinėja ,,A.A. - sporto skyriaus...", ,,B.B. - LTOK ...", ,,C.C. - buvęs olimpietis", ,,D.D. - mano kaimynas" ir pan.
Šiemet vėl ,,čipai", savotiškai palengvinantys darbą teisėjams, nors pernai manęs jie ,,nepagavo", net ir dabar nesu oficialiuose rezultatuose. Taigi startas, išbėgant iš stadiono vos ,,neužšokom" ant kažkokio limuzino, kuris važiavo trasa, bet šiaip ne taip spėjo pasitraukti. Tradicinė bėda čia ypač kylant į kalną vaikštinėjantys žmonės trasa. Ir nesvarbu kelintas ratas - trečiame rate teko gerokai palaviruoti, kad rasčiau kelią tarp žmonių jų per daug nestumdydamas.
Jau kylant į pirmą kalną supratau, kad šiandien tai nebus mano stiprioji vieta, jau pirmame rate nubėgo 4 varžovai, paskui dar vienas apsilenkė. Nepasakyčiau kad būtų buvę labai sunku ar ,,mirti" reikėjo, bet tiesiog taip bėgosi ir ne ką jau bepadarysi. Antrame rate jau pradėjau ,,gaudyti" keletą pabėgusių varžovų, trečiame du iš jų apsilenkiau ir bėgau 4-as. Priekyje kitas varžovas maždaug už 100m ir ne ką teartėjau, tai per daug ir nebesistengiau pasivyti - gana ramiai atbėgau toje 4-oje vietoje. Po finišo maišelis su marškinėliais ir mineralinio vandens buteliuku. Laikas neblogas, vieta irgi nebloga, bet būti 4-u visada savotiškai ,,abidna"...
Tradiciškai gana greitai apdovanojo 10-uką, tradiciškai gavau kuprinę (reikės atidaryti kuprinių prekybos verslą - tikriausiai jau kokia 7 kuprinė :) ) ir marškinėlius L dydžio (įdomu ar bent vienam iš to 10-uko tinka L dydis?). Kiek keistoka, kad šį kartą iškraipė ne mano, o kitų pavardes - iš pirmo 10-uko bent 3 buvo ,,perkrikštyti" vedėjo.
Apskritai varžybos tradiciškai su daug patoso, šiemet dar labai daug dalyvių mylioje, bet tradiciškai negausiai (gal dėl vizų?) 10km. Tradiciškai vėlavimai starto metu, tradiciškai marškinėliai - apskritai tradicinis renginys, jei ne besikeičiantis oras ir dalyviai (dėl to ir pats bėgimas kiek keičiasi) sunku būtų atskirti kur kokie metai. Bet nepaisant tam tikrų trūkumų bėgimas įdomus.
Atvykę į Vingio parką radome daug automobilių - šiaip ar taip šventė didelė, dalyvių daug, varžybų, sporto šakų taip pat tikrai ne viena ir visiems reikia kažkaip atvykti.
Nukeliavome į registratūrą, kur kaip visada čia paprašė sveikatos leidimo, lapelio, kurį išduoda gydytojas, sporto centras ar kažkas panašiai. Kadangi dar kartas nuo karto pasirodau stadione, kur tokie leidimai būtini (ypač pastaruoju metu), tai didelių problemų (nors ir su pasibaigusiu galiojimu nuo gegužės 25d) man tai nesudarė, bet pagalvojau, ką daryti paprastiems mėgėjams, kurie tiesiog bėgioja, kartas nuo karto sudalyvauja varžybose ir tiek? Vėliau įvairiuose forumuose, komentaruose ta problema buvo iškelta bėgikų, tik kažin ar kas nuo to pasikeis. Nors iš kitos pusės gal tai saugo nuo masiškumo - tokioje trasoje paleisti ne 100, o kokius 200 - 300 ar dar daugiau jau kiltų labai didelių problemų: tiek pačioje starto procedūroje, tiek fiksuojant laikus, o ir įsitekti visiems gana siauroje vietomis trasoje sudėtinga kartais ir dabar. Kitaip sakant tokia trasa skirta ribotam dalyvių skaičiui, taigi lieka dvi išeitys: arba riboti tą skaičių arba perkelti iš parko kur į gatves, kas Lietuvos miestuose didelė problema.
bet kuriuo atveju dabartinė trasa, nekintanti jau keletą metų ta pati: startas stadione, pora šimtų metrų jame, vėliau išbėgimas iš jo ir didysis kalnas plentu. Po jo posūkis į kairę ir po poros šimtų metrų vėl posūkis į kairę, kur prasideda pakalnė. Dar kiek pabėgus baigiasi asfaltas, posūkis vėl į kairę ir prasideda miško takelis lengva pakalne iki aštraus posūkio į dešinę, kur pro įvairias šaknis didesne pakalne nusileidžiama iki minkšto takelio palei stadioną ir į jį įbėgama vėl pasukus į kairę. Ir taip 5 ratai. Sunkoka trasa dėl savo kalno, dėl dangų kaitaliojimosi, dėl posūkių. Kiek teko girdėti trūksta 64m iki 10km. Iš tikro ne mano trasa, daugiau krosinė, todėl didelių sėkmių čia sunkoka man tikėtis.
Apšilimas, kaip visada startas kiek vėluoja. Žinoma dėl 1 mylios - šiemet labai daug dalyvių, berods visiems net neužteko marškinėlių. Iš kitos pusės toks daugiau ,,pasirodymo" daug kam reikalas: ypač kai komentatorius pranešinėja ,,A.A. - sporto skyriaus...", ,,B.B. - LTOK ...", ,,C.C. - buvęs olimpietis", ,,D.D. - mano kaimynas" ir pan.
Šiemet vėl ,,čipai", savotiškai palengvinantys darbą teisėjams, nors pernai manęs jie ,,nepagavo", net ir dabar nesu oficialiuose rezultatuose. Taigi startas, išbėgant iš stadiono vos ,,neužšokom" ant kažkokio limuzino, kuris važiavo trasa, bet šiaip ne taip spėjo pasitraukti. Tradicinė bėda čia ypač kylant į kalną vaikštinėjantys žmonės trasa. Ir nesvarbu kelintas ratas - trečiame rate teko gerokai palaviruoti, kad rasčiau kelią tarp žmonių jų per daug nestumdydamas.
Jau kylant į pirmą kalną supratau, kad šiandien tai nebus mano stiprioji vieta, jau pirmame rate nubėgo 4 varžovai, paskui dar vienas apsilenkė. Nepasakyčiau kad būtų buvę labai sunku ar ,,mirti" reikėjo, bet tiesiog taip bėgosi ir ne ką jau bepadarysi. Antrame rate jau pradėjau ,,gaudyti" keletą pabėgusių varžovų, trečiame du iš jų apsilenkiau ir bėgau 4-as. Priekyje kitas varžovas maždaug už 100m ir ne ką teartėjau, tai per daug ir nebesistengiau pasivyti - gana ramiai atbėgau toje 4-oje vietoje. Po finišo maišelis su marškinėliais ir mineralinio vandens buteliuku. Laikas neblogas, vieta irgi nebloga, bet būti 4-u visada savotiškai ,,abidna"...
Tradiciškai gana greitai apdovanojo 10-uką, tradiciškai gavau kuprinę (reikės atidaryti kuprinių prekybos verslą - tikriausiai jau kokia 7 kuprinė :) ) ir marškinėlius L dydžio (įdomu ar bent vienam iš to 10-uko tinka L dydis?). Kiek keistoka, kad šį kartą iškraipė ne mano, o kitų pavardes - iš pirmo 10-uko bent 3 buvo ,,perkrikštyti" vedėjo.
Apskritai varžybos tradiciškai su daug patoso, šiemet dar labai daug dalyvių mylioje, bet tradiciškai negausiai (gal dėl vizų?) 10km. Tradiciškai vėlavimai starto metu, tradiciškai marškinėliai - apskritai tradicinis renginys, jei ne besikeičiantis oras ir dalyviai (dėl to ir pats bėgimas kiek keičiasi) sunku būtų atskirti kur kokie metai. Bet nepaisant tam tikrų trūkumų bėgimas įdomus.
2011-06-05
LAF taurė 2011 (vasara)
Pagaliau atėjo ir stadiono varžybų sezonas, jei tai taip galima pavadinti: kadangi nebesu studentas ,,nukrenta" studentų varžybos, o ir kitų per metus nedaug būna, iš esmės tik LAF, LT čempionatas, kelių miestų pirmenybės ir Marijampolės varžybos. Iš tiesų tai beišeina 2-3 varžybos stadione... Žinoma stajeriai gali dalyvauti bėgimuose plentu, o visi kiti arba važiuoja į užsienį (stipresnieji) arba taip ir treniruojasi kelioms varžyboms, kol nepritrūksta motyvacijos..
Šiemet į varžybas išvažiavom iš Šiaulių 7.00 ryte, kadangi buvo keletas daugiakovininkų, kuriems varžybos prasidėjo berods nuo 11. Taigi teko anksti keltis, nuvykus Kaune taip pat laiko apsčiai. Pirmąją dieną nieko nebėgau (tik pramankštą apšilimo stadione), tai tiesiog pažiūrėjau dominančias rungtis.
Kiek keistoka buvo stebėti, kadangi organizacija kiek priminė ,,estišką": programa labai ištempta, bet nepaisant to dar sugebama ir vėluoti, kartais net neaišku kodėl - lyg ir laukia dalyviai, lyg ir nieko kito nevyksta... Galbūt kiek gausesnis dalyvių skaičius ar karšti orai įtakojo, bet teisėjai per daug ir neskubėdavo.
Varžybų diena išpuolė puiki poilsiautojams prie ežero, bet ne bėgimui: pavėsyje valanda prieš startą buvo 26C, vėjas labai silpnas, be to ir pats stadionas gana uždaras. Prieš varžybas plentu daug nebesijaudinu, bet laukiant varžybų stadione iš karto ,,širdis į užkulnius nukrito", dar oras, žodžiu nuotaika prieš startą ne pati geriausia buvo.
Bet pagaliau startas (vėlavęs 10min) ir baimėms nebėra vietos. Žinojau, kad kai kurie bėgs laikui, tikėjausi greitos pradžios, kas ir įvyko. Sunkus pirmas kilometras, tuo labiau, kad ir pasiruošimas varžyboms tebuvo praktiškai 1,5 savaitės nuo 10km. Po pirmo trečdalio tebėgau koks 6-as, bet jau mačiau, kad kai kurie preikyje nepaskaičiavo savo jėgų. Prabėgus pusę distancijos jau apsilenkiau pora, paskutiniame km dar vieną varžovą ir atbėgau 3-ioje vietoje, su neįspūdingu rezultatu. Iš kitos pusės pagal pasiruošimą, pagal oro sąlygas, pagal pirmą startą visai neblogai.
Apskritai varžybos paliko gana teigiamą įspūdį dėl dalyvių gausos, gal dėl to ir vėlavo programa, nors iš šono žiūrint neatrodė, kad kažkas vyksta tokio, kad negalėtų tęstis varžybos.
Šiemet į varžybas išvažiavom iš Šiaulių 7.00 ryte, kadangi buvo keletas daugiakovininkų, kuriems varžybos prasidėjo berods nuo 11. Taigi teko anksti keltis, nuvykus Kaune taip pat laiko apsčiai. Pirmąją dieną nieko nebėgau (tik pramankštą apšilimo stadione), tai tiesiog pažiūrėjau dominančias rungtis.
Kiek keistoka buvo stebėti, kadangi organizacija kiek priminė ,,estišką": programa labai ištempta, bet nepaisant to dar sugebama ir vėluoti, kartais net neaišku kodėl - lyg ir laukia dalyviai, lyg ir nieko kito nevyksta... Galbūt kiek gausesnis dalyvių skaičius ar karšti orai įtakojo, bet teisėjai per daug ir neskubėdavo.
Varžybų diena išpuolė puiki poilsiautojams prie ežero, bet ne bėgimui: pavėsyje valanda prieš startą buvo 26C, vėjas labai silpnas, be to ir pats stadionas gana uždaras. Prieš varžybas plentu daug nebesijaudinu, bet laukiant varžybų stadione iš karto ,,širdis į užkulnius nukrito", dar oras, žodžiu nuotaika prieš startą ne pati geriausia buvo.
Bet pagaliau startas (vėlavęs 10min) ir baimėms nebėra vietos. Žinojau, kad kai kurie bėgs laikui, tikėjausi greitos pradžios, kas ir įvyko. Sunkus pirmas kilometras, tuo labiau, kad ir pasiruošimas varžyboms tebuvo praktiškai 1,5 savaitės nuo 10km. Po pirmo trečdalio tebėgau koks 6-as, bet jau mačiau, kad kai kurie preikyje nepaskaičiavo savo jėgų. Prabėgus pusę distancijos jau apsilenkiau pora, paskutiniame km dar vieną varžovą ir atbėgau 3-ioje vietoje, su neįspūdingu rezultatu. Iš kitos pusės pagal pasiruošimą, pagal oro sąlygas, pagal pirmą startą visai neblogai.
Apskritai varžybos paliko gana teigiamą įspūdį dėl dalyvių gausos, gal dėl to ir vėlavo programa, nors iš šono žiūrint neatrodė, kad kažkas vyksta tokio, kad negalėtų tęstis varžybos.
2011-05-22
Vilties bėgimas 2011
Šiose varžybose - renginyje dalyvavau jau pernai, todėl daugmaž žinojau ko tikėtis. Šį kartą važiavau ne savo mašina, o susikoperavę su kitais bėgikais, iš kurių vienas treneris, kuris nebėgo, todėl taip išsisprendė viena problema dėl mašinos, kadangi priešingu atveju tektų grįžti po finišo apie 9km.
Registracija praėjo sėkmingai, pagal išankstinę registraciją surūšiuoti numeriai ir šį kartą net ,,čipai" - gal ir gera mintis kai tiek daug dalyvių. Iki starto dar kiek pavaikštinėjome ir pradėjome šilti, nors oras šį kartą ir taip buvo šiltas. Jei pernai apšilimui vos ne treningų reikėjo, tai šį kartą tik vienetai tokių tebuvo. Vėjas nusimatė pavėjui, todėl galima buvo tikėtis gerų rezultatų.
Prieš startą dar kai kurie blaškėsi kur pasidėti daiktus nerasdami autobuso, todėl mūsų mašina tapo savotiška mini saugykla.
Pagaliau startas ir kaip tikėjausi tempas iš pat pradžių aukštas - na bent jau man taip atrodė. Gana greitai iš savo bėgimo supratau, kad nieko gero šiandien nesišviečia: lyg ir bėgi, o nuo tavęs tolsta... Po pirmų km paleidau lyderius, bėgau 8-as vienas. Nors toks tas ir bėgimas, daugiau savotiškas ,,plaukimas". Prabėgau pirmąją didelę masę prie Akropolio, paskui pačią didžiąją masę, ir kone visą laiką aplinkui važinėdavo dviratininkai. Kartais atsisukdavau atgal, bet nieko taip ir nepamatydavau, tik stebėjau veiksmą priekyje. Atgaiva 7-ame km kažkiek gavau vandens. Taip gana ramiai, nors ir sunkiai atbėgau toje pačioje 8-oje vietoje.
Vėjas keistokas - tai pavėjui, tai prieš vėją, bet karštis padarė savo: žinoma temperatūra gal ir nebuvo labai aukšta, bet po prieš tai buvusių vėsių orų tai kone Sahara atrodė. Tam tikru metu ir šaltis pradėjo krėsti, bet viskas baigėsi man gerai, priešingai nei vienam kolegai, kurio valia ir noras buvo didesni už pasiruošimą, dėl ko trasoje neteko sąmonės ir teko apsilankyti ligoninėje.
Po finišo paėmė ,,čipą", sertifikatas, vandens buteliukas. Šį kartą nepatekau tarp prizininkų, tai mažiau ir rūpesčių. Su kolega dar nubėgom iki Akropolio atsistatymui, pažiūrėjom apdovanojimus ir pasiėmę kitą kolegą iš ligoninės grįžome namo.
Kaip visada tai yra masiškiausias bėgimas Lietuvoje su savo aura, dvasia ir tvarkingu organizavimu. Tiesa kai kurie bėgikai pasigedo vandens prie Akropolio ar kažkur 3-5km, kas tokią karštą dieną būtų visai ne pro šalį. Gal iš dalies dėl to kai kurie dalyviai ir pasijuto prastai. Bet apskritai renginys vykęs, masiškas ir tvarkingas.
Registracija praėjo sėkmingai, pagal išankstinę registraciją surūšiuoti numeriai ir šį kartą net ,,čipai" - gal ir gera mintis kai tiek daug dalyvių. Iki starto dar kiek pavaikštinėjome ir pradėjome šilti, nors oras šį kartą ir taip buvo šiltas. Jei pernai apšilimui vos ne treningų reikėjo, tai šį kartą tik vienetai tokių tebuvo. Vėjas nusimatė pavėjui, todėl galima buvo tikėtis gerų rezultatų.
Prieš startą dar kai kurie blaškėsi kur pasidėti daiktus nerasdami autobuso, todėl mūsų mašina tapo savotiška mini saugykla.
Pagaliau startas ir kaip tikėjausi tempas iš pat pradžių aukštas - na bent jau man taip atrodė. Gana greitai iš savo bėgimo supratau, kad nieko gero šiandien nesišviečia: lyg ir bėgi, o nuo tavęs tolsta... Po pirmų km paleidau lyderius, bėgau 8-as vienas. Nors toks tas ir bėgimas, daugiau savotiškas ,,plaukimas". Prabėgau pirmąją didelę masę prie Akropolio, paskui pačią didžiąją masę, ir kone visą laiką aplinkui važinėdavo dviratininkai. Kartais atsisukdavau atgal, bet nieko taip ir nepamatydavau, tik stebėjau veiksmą priekyje. Atgaiva 7-ame km kažkiek gavau vandens. Taip gana ramiai, nors ir sunkiai atbėgau toje pačioje 8-oje vietoje.
Vėjas keistokas - tai pavėjui, tai prieš vėją, bet karštis padarė savo: žinoma temperatūra gal ir nebuvo labai aukšta, bet po prieš tai buvusių vėsių orų tai kone Sahara atrodė. Tam tikru metu ir šaltis pradėjo krėsti, bet viskas baigėsi man gerai, priešingai nei vienam kolegai, kurio valia ir noras buvo didesni už pasiruošimą, dėl ko trasoje neteko sąmonės ir teko apsilankyti ligoninėje.
Po finišo paėmė ,,čipą", sertifikatas, vandens buteliukas. Šį kartą nepatekau tarp prizininkų, tai mažiau ir rūpesčių. Su kolega dar nubėgom iki Akropolio atsistatymui, pažiūrėjom apdovanojimus ir pasiėmę kitą kolegą iš ligoninės grįžome namo.
Kaip visada tai yra masiškiausias bėgimas Lietuvoje su savo aura, dvasia ir tvarkingu organizavimu. Tiesa kai kurie bėgikai pasigedo vandens prie Akropolio ar kažkur 3-5km, kas tokią karštą dieną būtų visai ne pro šalį. Gal iš dalies dėl to kai kurie dalyviai ir pasijuto prastai. Bet apskritai renginys vykęs, masiškas ir tvarkingas.
2011-05-07
A. Vietrino taurės bėgimas 2011
Pernai šiame bėgime dalyvavau tik daugiau ,,žvalgybai", nesiekdamas jokių tikslų, tiesiog darydamas tam tikrą treniruotę. Jau tada pastebėjau, kad trasa dėkinga rezultato siekimui: 4 ratai, mažai posūkių, nežymūs pakilimai, o ir orai gegužės mėnesį paprastai būna neblogi. Dėl šių priežasčių šiemet jau nusprendžiau bėgti rimtai.
Iš ryto Šiauliuose švietė saulė, nors ir buvo vėsoka. Pasiruošiau gana šiltam bėgimui, tačiau kelionės metu orai prastėjo, niaukėsi dangus, vietomis trumpai ir lietaus lašai nukrisdavo, vyravo gana stiprus vėjas, o oras mažai ir tešilo.
Atvykę į registracijos vietą pasiėmėm numerius, kuriuos jau turėjo komandos vadovas ir ėmė laukti starto. Kadangi registravomės iš anksto, tai ir startinio mokesčio nereikėjo mokėti.
Dvejojau dėl aprangos: iš pradžių pasiruošiau šiltesnę, per apšilimą lyg ir šilta pasidarė, tai pasirinkau vėsesnę. Prieš startą dėl to gal kiek gailėjausi, bet bėgant šaltis buvo pakenčiamas, nors pabaigoje, ypač kai pradėjo lynoti kiek ėmė ir stingti raumenys.
Startas turėjo būti 12,00 vaikams ir 12,20 10km, tačiau vėlavo viskas: pirmuosius paleido 12,07, mus - 12,31. Prieš tai visas būrys startuojančiųjų patraukė link starto vietos, į kurią vedė teisėjai. Po trumpo instruktažo ir kalbų davė ir startą. Kaune kiek bėgau bėgimuose startas tradiciškai agresyvus, apsistumdymų netrūksta - agresyvumas kaip ir Kauno vairuotojų :) Pradžia kiek prieš vėją, paskui pasisukom pavėjui ir po truputį pradėjo byrėti, barstytis į atskiras grupeles visi. Prisijungiau prie pirmųjų, iš pradžių bėgome 4-iese, po kokių 4-5km likome trise. Nesiveržiau į priekį, tiesiog gana ramiai saugojau priešininkus. Ne pirmą kartą vienas jų kiek pabėgdavo, kitas atsilikdavo, paskui vėl pasigaudavo, bet vieną kartą per toli kiek pabėgo, kitas jį pasivijo, o aš likau vienas. Iki finišo buvo likę kokie 4km, tai taip stebėjau vaizdą priekyje kiek užmesdamas akį ir į galą, bet ten buvo ramu. Jau maniau, kad taip ramiai ir finišuosiu 3-ioje vietoje, bet likus 1km iki finišo žiūriu kad priekyje vienas varžovas jau artėja. Dar pagreitinau, dar labiau priartėjau, pastebėjęs mane atsisukęs ir jis pagreitino. Vis tik po truputį artėjau. Likus paskutiniams 300m pabandžiau ,,persijungti" ir pavyti - iš dalies pavyko, nors pritrūko 2 sekundžių. Gal jei anksčiau būčiau greitėjęs ir būčiau pavijęs - bet kas būtų, jei būtų?..
Taigi atbėgau trečias bendrojoje įskaitoje, tikriausiai pasiekęs ir geriausią rezultatą 10km distancijoje sertifikuotoje trasoje, oficialiai 32,19.
Po finišo dar buvo paruošta vandens - jei orai būtų kaip pernai, tai eilė tikriausiai būtų nutįsusi, tačiau šiemet iš tikro vėsu, drėgna, tai ir gerti daug nesinorėjo.
Apsirengęs kiek pabėgiojau lengvai ir po kokių 30 - 40 min jau radau iškabintus rezultatus - pavydėtinas operatyvumas. Tiesa niekur neradau informacijos kada ir kur apdovanojimai. Bekalbant su kolegomis LKKA foje kažkas paragino eiti į auditoriją II aukšte, taigi nukeliavau su visa banga, kur ir prasidėjo apdovanojimai.
Iš pradžių pagerbti organizatoriai, paskui su tam tikro chaoso elementais prasidėjo ir pats apdovanojimas. Sprendžiat iš to, kad buvo ne vienas dalyvis, kuris neatėjo atsiimti apdovanojimo, problema dėl informacijos trūkumo buvo aktuali ne vien man.
Patys apdovanojimai kiek keistoki, tiek amžiau grupių pristatymai, tiek pati tvarka. Tikriausiai pirmą kartą mačiau tokią sistemą: apdovanojami kiekvienos amžiaus grupės prizininkai, po to dar 3 pirmieji nepatekę į prizininkus. Tikrai įdomu. Dėl to gavau apdovanojimą už 2-ąją vietą amžiaus grupėje: kokybiški taurė, medalis, diplomas.
Apskritai varžybos organizuotos gana neblogai, nors startas ir vėlavo 11 min., nebuvo aišku kada ir kur apdovanojimai. Žinoma oras įnešė savų korekcijų, dėl to mažai kam prireikė vandens po bėgimo, bet ir šiltam variantui buvo pasiruošta. Didelis operatyvumas: po varžybų greitai iš kabinti rezultatai, o kol parvažiavau į Šiaulius jau ir į internetą sudėta. Finansiškai varžybos nepatrauklios uždarbiaujantiems iš bėgimo, bet mėgėjams turėtų patikti: neprailgstanti, neklaidi trasa, gana nebloga organizacija, operatyvumas, dušai po bėgimo - ir viskas nemokamai, jei užsiregistruoji laiku. Aktyvių bėgikų kiekybei didinti neblogas renginys, ką Kaunas pastaruoju metu gana aktyviai vysto - tikriausiai iš visų miestų čia vyksta daugiausia bėgimų Lietuvoje.
Iš ryto Šiauliuose švietė saulė, nors ir buvo vėsoka. Pasiruošiau gana šiltam bėgimui, tačiau kelionės metu orai prastėjo, niaukėsi dangus, vietomis trumpai ir lietaus lašai nukrisdavo, vyravo gana stiprus vėjas, o oras mažai ir tešilo.
Atvykę į registracijos vietą pasiėmėm numerius, kuriuos jau turėjo komandos vadovas ir ėmė laukti starto. Kadangi registravomės iš anksto, tai ir startinio mokesčio nereikėjo mokėti.
Dvejojau dėl aprangos: iš pradžių pasiruošiau šiltesnę, per apšilimą lyg ir šilta pasidarė, tai pasirinkau vėsesnę. Prieš startą dėl to gal kiek gailėjausi, bet bėgant šaltis buvo pakenčiamas, nors pabaigoje, ypač kai pradėjo lynoti kiek ėmė ir stingti raumenys.
Startas turėjo būti 12,00 vaikams ir 12,20 10km, tačiau vėlavo viskas: pirmuosius paleido 12,07, mus - 12,31. Prieš tai visas būrys startuojančiųjų patraukė link starto vietos, į kurią vedė teisėjai. Po trumpo instruktažo ir kalbų davė ir startą. Kaune kiek bėgau bėgimuose startas tradiciškai agresyvus, apsistumdymų netrūksta - agresyvumas kaip ir Kauno vairuotojų :) Pradžia kiek prieš vėją, paskui pasisukom pavėjui ir po truputį pradėjo byrėti, barstytis į atskiras grupeles visi. Prisijungiau prie pirmųjų, iš pradžių bėgome 4-iese, po kokių 4-5km likome trise. Nesiveržiau į priekį, tiesiog gana ramiai saugojau priešininkus. Ne pirmą kartą vienas jų kiek pabėgdavo, kitas atsilikdavo, paskui vėl pasigaudavo, bet vieną kartą per toli kiek pabėgo, kitas jį pasivijo, o aš likau vienas. Iki finišo buvo likę kokie 4km, tai taip stebėjau vaizdą priekyje kiek užmesdamas akį ir į galą, bet ten buvo ramu. Jau maniau, kad taip ramiai ir finišuosiu 3-ioje vietoje, bet likus 1km iki finišo žiūriu kad priekyje vienas varžovas jau artėja. Dar pagreitinau, dar labiau priartėjau, pastebėjęs mane atsisukęs ir jis pagreitino. Vis tik po truputį artėjau. Likus paskutiniams 300m pabandžiau ,,persijungti" ir pavyti - iš dalies pavyko, nors pritrūko 2 sekundžių. Gal jei anksčiau būčiau greitėjęs ir būčiau pavijęs - bet kas būtų, jei būtų?..
Taigi atbėgau trečias bendrojoje įskaitoje, tikriausiai pasiekęs ir geriausią rezultatą 10km distancijoje sertifikuotoje trasoje, oficialiai 32,19.
Po finišo dar buvo paruošta vandens - jei orai būtų kaip pernai, tai eilė tikriausiai būtų nutįsusi, tačiau šiemet iš tikro vėsu, drėgna, tai ir gerti daug nesinorėjo.
Apsirengęs kiek pabėgiojau lengvai ir po kokių 30 - 40 min jau radau iškabintus rezultatus - pavydėtinas operatyvumas. Tiesa niekur neradau informacijos kada ir kur apdovanojimai. Bekalbant su kolegomis LKKA foje kažkas paragino eiti į auditoriją II aukšte, taigi nukeliavau su visa banga, kur ir prasidėjo apdovanojimai.
Iš pradžių pagerbti organizatoriai, paskui su tam tikro chaoso elementais prasidėjo ir pats apdovanojimas. Sprendžiat iš to, kad buvo ne vienas dalyvis, kuris neatėjo atsiimti apdovanojimo, problema dėl informacijos trūkumo buvo aktuali ne vien man.
Patys apdovanojimai kiek keistoki, tiek amžiau grupių pristatymai, tiek pati tvarka. Tikriausiai pirmą kartą mačiau tokią sistemą: apdovanojami kiekvienos amžiaus grupės prizininkai, po to dar 3 pirmieji nepatekę į prizininkus. Tikrai įdomu. Dėl to gavau apdovanojimą už 2-ąją vietą amžiaus grupėje: kokybiški taurė, medalis, diplomas.
Apskritai varžybos organizuotos gana neblogai, nors startas ir vėlavo 11 min., nebuvo aišku kada ir kur apdovanojimai. Žinoma oras įnešė savų korekcijų, dėl to mažai kam prireikė vandens po bėgimo, bet ir šiltam variantui buvo pasiruošta. Didelis operatyvumas: po varžybų greitai iš kabinti rezultatai, o kol parvažiavau į Šiaulius jau ir į internetą sudėta. Finansiškai varžybos nepatrauklios uždarbiaujantiems iš bėgimo, bet mėgėjams turėtų patikti: neprailgstanti, neklaidi trasa, gana nebloga organizacija, operatyvumas, dušai po bėgimo - ir viskas nemokamai, jei užsiregistruoji laiku. Aktyvių bėgikų kiekybei didinti neblogas renginys, ką Kaunas pastaruoju metu gana aktyviai vysto - tikriausiai iš visų miestų čia vyksta daugiausia bėgimų Lietuvoje.
2011-04-29
LT krosas 2011
Tradiciškai balandžio pabaigoje vyksta Lietuvos pavasario kroso čempionatas, tradiciškai jame dalyvauju, nors niekada nepretenduoju į prizininkus. Šiemet didelių tikslų prieš varžybas taip pat nekėliau, tuo labiau kad ir pasiruošęs kiek mažiau buvau. Keistoka tradicija rengti varžybas penktadienį, kai mokiniams pamokos, studentams paskaitos, dirbantiems darbo diena, bet jei taip organizuojama, gal yra kažkokios priežastys.
Matyt krizė baiginėjasi ar sporto mokyklos prioritetai kiek pasikeitė, mat vėl buvo gautas autobusas ir nereikėjo vykti savo transportu. O ir žmonių daug, tiesa didžioji dauguma vaikų, net keista kiek būti tokiu ,,veteranu" :)
Atvykome anksti, buvo laiko iki starto, tai dar nukeliavau iki jūros, apžiūrėjau trasą - vieni sakė, kad kiek pailginti nuo pernai, kiti ta pati. Oras labai permainingas: tai karšta, tai vėjas pakyla, tai vėsu.
Iš anksto maloniai nuteikė organizacija: jau prieš kelias dienas buvo galima rasti startinius protokolus, trasos schemą, programą. Tiesa niekur neradau rašytinės informacijos apie registravimąsi prieš varžybas ar išvedimą, bet seni įpročiai tiko ir šį kartą.
Startas duotas laiku ir varžybos prasidėjo. Trumpa tiesioji po starto, po kurios sekė trumpas aštrokas kreivas pakilimas ir siauras keliukas virš tribūnų, po kurios sekė trumpa aštroka pakalnė ir posūkis į kairę. Keistoka buvo bėgti tokioje didelėje grupėje, tuo labiau kad visas treniruotes darau vienas - taip žiūri, kad ant ko nors neužlipti. Pabėgus keliolika metrų vėl posūkis į aikštelę, kurioje birus smėlis leido gerokai pasikasti. Kiek pabėgus vėl posūkis į kairę ir pievos keliuku pavėjui iki kito posūkio, kur atsisuki prieš vėją iki kol priartėji prie tribūnų ir nusileidi, pabėgi kokius 20m ir vėl pakyli, toliau bėgdamas siauru keliuku ir vėl nusileidi į aikštelę, kurią perbėgus posūkis 90 laipsnių ir pabėgus kokius 20m apsisukimas aplinkui ir vėl naujas ratas.
Jau pirmame rate pajutau, kad kažko gero nebus šiandien, tuo labiau, kad gana greitai priminė apie save achilai. Bet paskui tarsi įsibėgo, o gal ir sumažėjęs tempas ar kiek pakeista bėgimo technika sumažino tuo nemalonius skausmus. Iš esmės kaip bėgau po pirmo rato (tiesa vieną varžovą praleidau), taip ir parbėgau iki galo. Galutinė 8 vieta, pernai 10 sekundžių prasčiau ir 7, dar su trasa ne visai aišku. bet kuriuo atveju pasitikrinimas neblogas ir prasikvėpavimas, tuo labiau kad tik 4-osios varžybos šiemet.
Apskritai varžybos suorganizuotos kukliau nei anksčiau, bet tvarkingai. Tiesiog Lietuvos kroso čempionatas, be didelės pompastikos ar reklamos.
Matyt krizė baiginėjasi ar sporto mokyklos prioritetai kiek pasikeitė, mat vėl buvo gautas autobusas ir nereikėjo vykti savo transportu. O ir žmonių daug, tiesa didžioji dauguma vaikų, net keista kiek būti tokiu ,,veteranu" :)
Atvykome anksti, buvo laiko iki starto, tai dar nukeliavau iki jūros, apžiūrėjau trasą - vieni sakė, kad kiek pailginti nuo pernai, kiti ta pati. Oras labai permainingas: tai karšta, tai vėjas pakyla, tai vėsu.
Iš anksto maloniai nuteikė organizacija: jau prieš kelias dienas buvo galima rasti startinius protokolus, trasos schemą, programą. Tiesa niekur neradau rašytinės informacijos apie registravimąsi prieš varžybas ar išvedimą, bet seni įpročiai tiko ir šį kartą.
Startas duotas laiku ir varžybos prasidėjo. Trumpa tiesioji po starto, po kurios sekė trumpas aštrokas kreivas pakilimas ir siauras keliukas virš tribūnų, po kurios sekė trumpa aštroka pakalnė ir posūkis į kairę. Keistoka buvo bėgti tokioje didelėje grupėje, tuo labiau kad visas treniruotes darau vienas - taip žiūri, kad ant ko nors neužlipti. Pabėgus keliolika metrų vėl posūkis į aikštelę, kurioje birus smėlis leido gerokai pasikasti. Kiek pabėgus vėl posūkis į kairę ir pievos keliuku pavėjui iki kito posūkio, kur atsisuki prieš vėją iki kol priartėji prie tribūnų ir nusileidi, pabėgi kokius 20m ir vėl pakyli, toliau bėgdamas siauru keliuku ir vėl nusileidi į aikštelę, kurią perbėgus posūkis 90 laipsnių ir pabėgus kokius 20m apsisukimas aplinkui ir vėl naujas ratas.
Jau pirmame rate pajutau, kad kažko gero nebus šiandien, tuo labiau, kad gana greitai priminė apie save achilai. Bet paskui tarsi įsibėgo, o gal ir sumažėjęs tempas ar kiek pakeista bėgimo technika sumažino tuo nemalonius skausmus. Iš esmės kaip bėgau po pirmo rato (tiesa vieną varžovą praleidau), taip ir parbėgau iki galo. Galutinė 8 vieta, pernai 10 sekundžių prasčiau ir 7, dar su trasa ne visai aišku. bet kuriuo atveju pasitikrinimas neblogas ir prasikvėpavimas, tuo labiau kad tik 4-osios varžybos šiemet.
Apskritai varžybos suorganizuotos kukliau nei anksčiau, bet tvarkingai. Tiesiog Lietuvos kroso čempionatas, be didelės pompastikos ar reklamos.
2011-04-09
(Berčiūnai - ) Panevėžys 2011
Tradiciškai bėgimas Panevėžyje sukviečia nemažą būrį dalyvių, bet jau antrus metus iš eilės trasa nebėra tiesiogine prasme ,,Berčiūnai - Panevėžys" - vis tie pavasariniai potvyniai... Gal ir nieko keisto, trasa driekiasi palei Nevėžį, globalinis atšilimas daro savo: daugėja stichinių nelaimių, potvynių, vėtrų, cunamių ir pan., gerai, kad Lietuva dar tolokai nuo visų tų reiškinių, nors čia pasijunta didesni orų kraštutinumai, temperatūros, vėjų pavidalu... Gerai, kad nors kentėti liko nebedaug - juk 2012 jau pasaulio pabaiga :)
Na bet grįžtam į varžybas. Prieš varžybas didelių planų nekūriau - prieš pora dienų apsirgo, peršalo namiškiai, o ketvirtadienio vakare jau ir prie manęs ėmė kibti sloga, todėl prieš varžybas, dar pablogėjus savijautai, teko dar pagalvoti, ar iš viso važiuoti.. Ber kadangi jau buvau sutaręs, tai išvažiavau.
Oras pakeliui nebuvo pats geriausias: vietomis palydavo, o vėjas stiprus ir gūsingas. Atvykus į vietą teko atsisakyti minties naudoti trumpą aprangą, nors prieš savaitę ji būtų puikiai tikusi.
Užsiregistravom startui, kadangi atstovavau LBMA klubą, tai nereikėjo ir startinio mokesčio mokėti :) Žinoma šioks toks nusivylimas, kad trasa vėl 2 ratai aplink Senvagę ir pirmyn atgal palei Nevėžį, bet čia jau gamtos išdaigos.
Apšilimas visai neblogas, storai prisirengiau, nors startas ir vėlavo 5 minutes, stovėti vėjuje nebuvo labai malonu.
Pagaliau startas, kiek apsistumdymo, kadangi kartu paleido moteris 3km, vyrus 5km ir visus 10km dalyvius - minia tikrai nemaža. Startas prieš vėją, niekas per daug ir nesiveržė būti lyderiu. po pirmo rato pabėgi du lyderiai, paskui susidarė 6 žmonių grupelė, į kurią ir įėjau. Pirma pusė nubėgti teko prieš vėją, todėl čia tiko pavadinimas ,,niekas nenorėjo vesti" prieš vėją. Žinoma šiaip ar taip atsirado vedėjas. Tempas už nugaros neatrodė greitas, bet pačiam eiti į priekį irgi nesinorėjo dėl to pačio vėjo ir savo paties galimybių nežinojimo - šiaip ar taip galima sakyti pirmos varžybos, neskaitant prasibėgimo sausį manieže 3000m ir paklampojimo po sniegynus (ir pasiklydimo) Alsėdžiuose kovo 11-ąją.
Apsisukus pavėjui išėjau į priekį ir kiek ,,patraukiau". Grupelė ėmė byrėti, iš tų emocijų dar ,,paspaudžiau" ir įsiveržiau į 3-iąją vietą, atitrūkęs kiek nuo kitų. Šiek tiek pasimečiau vienoje vietoje, kai nebuvo jokių rodyklių, o kažkur šone važiavo dviratininkas, kuris ir pasakė, kad reikia čia sukti. Toliau bėgau, bet pasirodė, kad tas pagreitėjimas buvo kiek per ankstyvas, o dar ėmė spausti šoną, tai taip po truputį likus kokiems 2 - 1,5km iki finišo pasivijo ir pralenkė vienas varžovų. Kiek pabandžiau ,,kabintis", bet taip ir atbėgau vienas 4-oje vietoje.
Po finišo užkabino medalį, atsigėriau organizatorių arbatos ir kiek pabėgiojęs apsiprausiau maniežo duše.
Per apdovanojimus dar ir pačiam teko apdovanojimas - organizatoriai čia ne pirmą kartą pirmus 3 bendroje įskaitoje apdovanoja atskirai, o paskui kitus apdovanoja už amžiaus grupę. Žinoma malonu, o ir pirmiesiems maža žala, tuo labiau, kad apdovanojimai daugiau simboliniai: diplomas ir taurelė.
Po varžybų dar numerių loterija - senas dalykas, bet bent jau numerius padeda organizatoriams susirinkti, o ir dalyviams atrakcija, šansas laimėti kažką nors čia. Tiesa kartais būna, kad niekas neateina pagal numerį, kartais ir porą (nors čia menka problema išsiaiškinti teisybę: pasiimi startinius protokolus ir viskas aiškus).
Apskritai varžybos kaip visada organizuotos gana sėkmingai, nors jautėsi krizės padariniai - ir apdovanojimuose, ir loterijoje prizų žymiai mažiau. Tiesa šiemet kiekvienas finišavęs gavo po medalį, kas anksčiau čia berods retas atvejis būdavo. Bet kuriuo atveju renginys įvyko, nors ir kuklokai, bet tvarkingai. Savotiškas pirmas pasibandymas prieš pavasario - vasaros sezono varžybų maratoną.
Na bet grįžtam į varžybas. Prieš varžybas didelių planų nekūriau - prieš pora dienų apsirgo, peršalo namiškiai, o ketvirtadienio vakare jau ir prie manęs ėmė kibti sloga, todėl prieš varžybas, dar pablogėjus savijautai, teko dar pagalvoti, ar iš viso važiuoti.. Ber kadangi jau buvau sutaręs, tai išvažiavau.
Oras pakeliui nebuvo pats geriausias: vietomis palydavo, o vėjas stiprus ir gūsingas. Atvykus į vietą teko atsisakyti minties naudoti trumpą aprangą, nors prieš savaitę ji būtų puikiai tikusi.
Užsiregistravom startui, kadangi atstovavau LBMA klubą, tai nereikėjo ir startinio mokesčio mokėti :) Žinoma šioks toks nusivylimas, kad trasa vėl 2 ratai aplink Senvagę ir pirmyn atgal palei Nevėžį, bet čia jau gamtos išdaigos.
Apšilimas visai neblogas, storai prisirengiau, nors startas ir vėlavo 5 minutes, stovėti vėjuje nebuvo labai malonu.
Pagaliau startas, kiek apsistumdymo, kadangi kartu paleido moteris 3km, vyrus 5km ir visus 10km dalyvius - minia tikrai nemaža. Startas prieš vėją, niekas per daug ir nesiveržė būti lyderiu. po pirmo rato pabėgi du lyderiai, paskui susidarė 6 žmonių grupelė, į kurią ir įėjau. Pirma pusė nubėgti teko prieš vėją, todėl čia tiko pavadinimas ,,niekas nenorėjo vesti" prieš vėją. Žinoma šiaip ar taip atsirado vedėjas. Tempas už nugaros neatrodė greitas, bet pačiam eiti į priekį irgi nesinorėjo dėl to pačio vėjo ir savo paties galimybių nežinojimo - šiaip ar taip galima sakyti pirmos varžybos, neskaitant prasibėgimo sausį manieže 3000m ir paklampojimo po sniegynus (ir pasiklydimo) Alsėdžiuose kovo 11-ąją.
Apsisukus pavėjui išėjau į priekį ir kiek ,,patraukiau". Grupelė ėmė byrėti, iš tų emocijų dar ,,paspaudžiau" ir įsiveržiau į 3-iąją vietą, atitrūkęs kiek nuo kitų. Šiek tiek pasimečiau vienoje vietoje, kai nebuvo jokių rodyklių, o kažkur šone važiavo dviratininkas, kuris ir pasakė, kad reikia čia sukti. Toliau bėgau, bet pasirodė, kad tas pagreitėjimas buvo kiek per ankstyvas, o dar ėmė spausti šoną, tai taip po truputį likus kokiems 2 - 1,5km iki finišo pasivijo ir pralenkė vienas varžovų. Kiek pabandžiau ,,kabintis", bet taip ir atbėgau vienas 4-oje vietoje.
Po finišo užkabino medalį, atsigėriau organizatorių arbatos ir kiek pabėgiojęs apsiprausiau maniežo duše.
Per apdovanojimus dar ir pačiam teko apdovanojimas - organizatoriai čia ne pirmą kartą pirmus 3 bendroje įskaitoje apdovanoja atskirai, o paskui kitus apdovanoja už amžiaus grupę. Žinoma malonu, o ir pirmiesiems maža žala, tuo labiau, kad apdovanojimai daugiau simboliniai: diplomas ir taurelė.
Po varžybų dar numerių loterija - senas dalykas, bet bent jau numerius padeda organizatoriams susirinkti, o ir dalyviams atrakcija, šansas laimėti kažką nors čia. Tiesa kartais būna, kad niekas neateina pagal numerį, kartais ir porą (nors čia menka problema išsiaiškinti teisybę: pasiimi startinius protokolus ir viskas aiškus).
Apskritai varžybos kaip visada organizuotos gana sėkmingai, nors jautėsi krizės padariniai - ir apdovanojimuose, ir loterijoje prizų žymiai mažiau. Tiesa šiemet kiekvienas finišavęs gavo po medalį, kas anksčiau čia berods retas atvejis būdavo. Bet kuriuo atveju renginys įvyko, nors ir kuklokai, bet tvarkingai. Savotiškas pirmas pasibandymas prieš pavasario - vasaros sezono varžybų maratoną.
2011-03-11
Alsėdžiai 2011
Kovo 11-ąją paprastai visada važiuodavau į Jonavos bėgimą, tačiau šiemet tą pačią dieną varžybos vyko ir Alsėdžiuose. Šiame kaimelyje teko pora kartų dalyvauti sportinėse stovyklose, todėl maždaug žinojau ko tikėtis. Panašiai ir buvo, nors ne į gerąją pusę...
Išvažiavome gana lyjant anksti iš Šiaulių, tačiau pakeliui situacija keitėsi - daugėjo sniego ir bjuro oras. Netoli Alsėdžių išvydome ir senokai Šiaulių kraštuose matytus ledus kelyje, pasitiko pavasarinė pūga dideliais šlapiais sniego kąsniais ir stipriu vėju.
Užsiregistravome mokykloje ir iki apšilimo niekur iš jos nėjome dėl to paties oro. Apžiūrėjome trasos schemą, kuri buvo išpaišyta ant juodai baltos nuotraukos ir žymekliu pažymėta. Keistokai atrodė pati mintis - ratas aplink Alsėdžius ir dar prieš finišą ratas miestelyje. Pirma pusė buvo aiški, čia neretai bėgiodavome stovyklos metu ir tai jau kiek gąsdino - aplink kaimelį vieškeliai, mažai važinėjami žiemą, o tokiu oru tikra klampynė.
Pagaliau atėjo apšilimo ir starto laikas. Likus 10 min iki starto nuvedė į starto vietą, prie Žvėrinčiaus piliakalnio apgriuvusios estrados, sugrojo himną, nuskambėjo pusiau oficiali kalba. Drabužius sumetėm tiesiog ant sniego ir išėjom į starto vietą.
Iki šiol keikiau Kleboniškių trasos startą, bet palyginus jį su šiandieniniu, ten buvo vos ne aerodromas... Nuvedė visus prie miškelio, su koja nubrėžė liniją sniege ir paleido visus į 30m ilgio ir apie 2m pločio statoką kalną, kur vasarą gal ir yra kelias, o dabar keletas pėdų praminta ir sunkaus šlapio sniego vos ne iki kelių. Po to sekė nuokalnė koks 50m panašiu keliu - per tokį startą keletas žmonių krito, o aš panašiai kaip ir Kleboniškyje praradau labai daug laiko priešininkams.
Po viso šito įbėgome į gana siaurą vieškelį, kur sniego per kokius 2-5 cm kur pravažiuota mašina, o provėžose koks 15cm. Iš starto dar pavėjui, tai greitesnieji dar daugiau pabėgo nuo manęs, bet po truputį pradėjau rasti bėgimą ir ,,gaudyti" pabėgėlius. Taip prabėgo pirmi 3,5km, paskui sekė trumpa asfalto atkarpa, prieš kurią vos negriuvau ant posūkio. Bet neilgai truko šventė, tik kokius 400m, o paskui sekė kone bjauriausia trasos dalis - tirštas storas sniegas, kur ir mašinos senokai bebuvo važiavusios. Maždaug nuo 4,5km prasidėjo bėgimas prieš vėją, o ir kelias pagerėjo, buvo atkarpų kur net vieškelis išlįsdavo.
Taip po truputį ,,valgiau" pabėgusius ir ,,prisikasiau" ir iki 4-osios vietos, kol neatsitiko tai, ko nebuvo atsitikę niekad per beveik 15 bėgiojimo metų - varžybų metu pasiklydau... Mačiau dar 7km atžymą, o štai 8km jau nebe... Žinoma kažkiek ir pats kaltas, kad ne itin pažiūrėjau į priešininkus priekyje, nors tam ir trukdė pūga, bėgant prieš vėją tiesiog kapojusi akis. bet nepastebėjau jokio posūkio ženklo ar jo ten tiesiog nebuvo vienoje sankryžoje, kurioje buvo 4 pasirinkimai - pasirinkau tiesiai pagrindiniu asfaltuotu keliu ir bėgau sau laimingas kaip manydamas besivydamas likusius priešininkus priekyje, kol nepastebėjau Alsėdžių pabaigos ženklo ir nuorodos, kad iki Žemaičių Kalvarijos 7km. Čia ir asfaltas baigėsi, ir pagal laiką jau turėjau kaip minimum sukti mažąjį ratą Alsėdžiuose. Pasižiūriu atgal - bėga paskui, nors jau tolokai, apsisukau atgal ir pradėjom grįžinėti, ieškoti kelio atgal.
Susidarė 4 žmonių grupelė, dar sutikom bebėgančių į priekį. Grįžom prie tos nelemtos sankryžos, ženklo ir dabar nepamačiau, tiesiog tiesiausiu keliu pasukom iki mokyklos. Atbėgom iš visai kitos pusės, žinoma dq, neklasifikuoti ar pan. Finišo vietoje dar kiek atsigėrėm arbatos ir patraukėm link mokyklos, kurios koridoriuje ir persirengėme. Paskui pakalbėjom su kitais bėgikais - pasiklydusių buvo dar ne vienas, nors oficialiai jie ir baigė distanciją. Pasirodo toje sankryžoje iš 4 pasirinkimų reikėjo bėgti ne tiesiai dešiniau asfaltu, o tiesiai kairiau siauru vienos eismo juostos žvyrkeliu, o aš kaip bėgau tiesiai pagrindiniu keliu, taip ir nubėgau...
Ilgokai teko laukti žadėtosios kareiviškos košės, nors padovanojimai beveik nevėlavo.
Žinoma nuotaika po bėgimo nebuvo pati geriausia - bjaurus oras, sudėtinga trasa (sniegas ir kalnai), pasiklydimas ir apskritai prasta organizacija padarė savo.
Visų pirma neigiamą įspūdį padarė naktinis nuostatų pakeitimas - jei iš vakaro dar 5km galėjo bėgti visi, tai atvažiavus paaiškėjo, kad šis nuotolis skirtas tik 1992m ir jaunesniems.
Žinoma registracijos laiko pakeitimas įtakos neturėjo, bet vėl skirtumas tarp planuoto ir įvykdyto. O tas papildomas laikas atsirado, kadangi nebeliko skelbto nuostatuose koncerto. Gal ir ne esmė, bet oficialumo, šventiškumo žymiai mažiau. Be to nevykdomi pažadai rašytine forma garbės organizatoriams nedaro.
Trasa... Visiška tragedija, o ne trasa. Jau minėjau starto procedūrą, kelius ir pan. Žinoma tokios gamtinės sąlygos, organizatorių dėl to kaltinti ne itin galima, bet trasos žymėjimas, kaip kažkas kažkada išsireiškė forumuose, turi būti toks, kad net beždžionė be aiškinimo nepasiklystų. Nesu nei bezdžionė, o ir trasą kiek galėjau panagrinėjau, bet sugebėjau...
Apskritai prieš varžybas ilgokai svarsčiau, kur važiuoti - į Jonavą ar į Alsėdžius ir pasirinkau naujus įspūdžius, tačiau šį kartą suklydau: neišėjo nei prabėgti bent vidutiniškai(tik pasikapstyti sniege), nei pasitikrinti tikrojo savo pajėgumo, net nei užbaigti distancijos, nors žinoma atsiminimų nemažai liko. Na bent tiek gerai, pabandžiau ir užteks, kitąmet vėl Jonava.
Išvažiavome gana lyjant anksti iš Šiaulių, tačiau pakeliui situacija keitėsi - daugėjo sniego ir bjuro oras. Netoli Alsėdžių išvydome ir senokai Šiaulių kraštuose matytus ledus kelyje, pasitiko pavasarinė pūga dideliais šlapiais sniego kąsniais ir stipriu vėju.
Užsiregistravome mokykloje ir iki apšilimo niekur iš jos nėjome dėl to paties oro. Apžiūrėjome trasos schemą, kuri buvo išpaišyta ant juodai baltos nuotraukos ir žymekliu pažymėta. Keistokai atrodė pati mintis - ratas aplink Alsėdžius ir dar prieš finišą ratas miestelyje. Pirma pusė buvo aiški, čia neretai bėgiodavome stovyklos metu ir tai jau kiek gąsdino - aplink kaimelį vieškeliai, mažai važinėjami žiemą, o tokiu oru tikra klampynė.
Pagaliau atėjo apšilimo ir starto laikas. Likus 10 min iki starto nuvedė į starto vietą, prie Žvėrinčiaus piliakalnio apgriuvusios estrados, sugrojo himną, nuskambėjo pusiau oficiali kalba. Drabužius sumetėm tiesiog ant sniego ir išėjom į starto vietą.
Iki šiol keikiau Kleboniškių trasos startą, bet palyginus jį su šiandieniniu, ten buvo vos ne aerodromas... Nuvedė visus prie miškelio, su koja nubrėžė liniją sniege ir paleido visus į 30m ilgio ir apie 2m pločio statoką kalną, kur vasarą gal ir yra kelias, o dabar keletas pėdų praminta ir sunkaus šlapio sniego vos ne iki kelių. Po to sekė nuokalnė koks 50m panašiu keliu - per tokį startą keletas žmonių krito, o aš panašiai kaip ir Kleboniškyje praradau labai daug laiko priešininkams.
Po viso šito įbėgome į gana siaurą vieškelį, kur sniego per kokius 2-5 cm kur pravažiuota mašina, o provėžose koks 15cm. Iš starto dar pavėjui, tai greitesnieji dar daugiau pabėgo nuo manęs, bet po truputį pradėjau rasti bėgimą ir ,,gaudyti" pabėgėlius. Taip prabėgo pirmi 3,5km, paskui sekė trumpa asfalto atkarpa, prieš kurią vos negriuvau ant posūkio. Bet neilgai truko šventė, tik kokius 400m, o paskui sekė kone bjauriausia trasos dalis - tirštas storas sniegas, kur ir mašinos senokai bebuvo važiavusios. Maždaug nuo 4,5km prasidėjo bėgimas prieš vėją, o ir kelias pagerėjo, buvo atkarpų kur net vieškelis išlįsdavo.
Taip po truputį ,,valgiau" pabėgusius ir ,,prisikasiau" ir iki 4-osios vietos, kol neatsitiko tai, ko nebuvo atsitikę niekad per beveik 15 bėgiojimo metų - varžybų metu pasiklydau... Mačiau dar 7km atžymą, o štai 8km jau nebe... Žinoma kažkiek ir pats kaltas, kad ne itin pažiūrėjau į priešininkus priekyje, nors tam ir trukdė pūga, bėgant prieš vėją tiesiog kapojusi akis. bet nepastebėjau jokio posūkio ženklo ar jo ten tiesiog nebuvo vienoje sankryžoje, kurioje buvo 4 pasirinkimai - pasirinkau tiesiai pagrindiniu asfaltuotu keliu ir bėgau sau laimingas kaip manydamas besivydamas likusius priešininkus priekyje, kol nepastebėjau Alsėdžių pabaigos ženklo ir nuorodos, kad iki Žemaičių Kalvarijos 7km. Čia ir asfaltas baigėsi, ir pagal laiką jau turėjau kaip minimum sukti mažąjį ratą Alsėdžiuose. Pasižiūriu atgal - bėga paskui, nors jau tolokai, apsisukau atgal ir pradėjom grįžinėti, ieškoti kelio atgal.
Susidarė 4 žmonių grupelė, dar sutikom bebėgančių į priekį. Grįžom prie tos nelemtos sankryžos, ženklo ir dabar nepamačiau, tiesiog tiesiausiu keliu pasukom iki mokyklos. Atbėgom iš visai kitos pusės, žinoma dq, neklasifikuoti ar pan. Finišo vietoje dar kiek atsigėrėm arbatos ir patraukėm link mokyklos, kurios koridoriuje ir persirengėme. Paskui pakalbėjom su kitais bėgikais - pasiklydusių buvo dar ne vienas, nors oficialiai jie ir baigė distanciją. Pasirodo toje sankryžoje iš 4 pasirinkimų reikėjo bėgti ne tiesiai dešiniau asfaltu, o tiesiai kairiau siauru vienos eismo juostos žvyrkeliu, o aš kaip bėgau tiesiai pagrindiniu keliu, taip ir nubėgau...
Ilgokai teko laukti žadėtosios kareiviškos košės, nors padovanojimai beveik nevėlavo.
Žinoma nuotaika po bėgimo nebuvo pati geriausia - bjaurus oras, sudėtinga trasa (sniegas ir kalnai), pasiklydimas ir apskritai prasta organizacija padarė savo.
Visų pirma neigiamą įspūdį padarė naktinis nuostatų pakeitimas - jei iš vakaro dar 5km galėjo bėgti visi, tai atvažiavus paaiškėjo, kad šis nuotolis skirtas tik 1992m ir jaunesniems.
Žinoma registracijos laiko pakeitimas įtakos neturėjo, bet vėl skirtumas tarp planuoto ir įvykdyto. O tas papildomas laikas atsirado, kadangi nebeliko skelbto nuostatuose koncerto. Gal ir ne esmė, bet oficialumo, šventiškumo žymiai mažiau. Be to nevykdomi pažadai rašytine forma garbės organizatoriams nedaro.
Trasa... Visiška tragedija, o ne trasa. Jau minėjau starto procedūrą, kelius ir pan. Žinoma tokios gamtinės sąlygos, organizatorių dėl to kaltinti ne itin galima, bet trasos žymėjimas, kaip kažkas kažkada išsireiškė forumuose, turi būti toks, kad net beždžionė be aiškinimo nepasiklystų. Nesu nei bezdžionė, o ir trasą kiek galėjau panagrinėjau, bet sugebėjau...
Apskritai prieš varžybas ilgokai svarsčiau, kur važiuoti - į Jonavą ar į Alsėdžius ir pasirinkau naujus įspūdžius, tačiau šį kartą suklydau: neišėjo nei prabėgti bent vidutiniškai(tik pasikapstyti sniege), nei pasitikrinti tikrojo savo pajėgumo, net nei užbaigti distancijos, nors žinoma atsiminimų nemažai liko. Na bent tiek gerai, pabandžiau ir užteks, kitąmet vėl Jonava.
2011-01-31
LAF taurė 2011
Iš tikro šią žiemą visai nesiruošiau maniežo sezonui - realiai mąstant 2-3 atartai ir sezonas baigtas, ne itin verta specialiai ruoštis. Ne itin planavau ir čia dalyvauti, praktiškai visos treniruotės lauke tamsoje po darbo, turint omenyje kokia ši žiema, kokie keliai ir pan., tai pasiruošimas ir nebuvo pats geriausias.
Prieš varžybas pažiūrėjau į rezultatus, dalyvius pernai - ne itin sunku atrodė patekti į 8-uką ir duoti klubui taškus, bet matyt ne vienas aš taip pažiūrėjau ir pagalvojau: seniai tiek ir tokių bebuvo susirinkę į vieną vietą. Buvo sudaryti net du užbėgimai po 10-11 žmonių.
Apšilimo metu savijauta dviprasmiška: oras Vilniaus manieže visai tapo netinkamas bėgti iki starto - jei atvažiavus dar buvo gana vėsu, tai iki starto jau karšta. Žinoma tai tikriausiai vadinama normalu, bet atvykus iš laukų, iš Šiaulių maniežo, priprasti itin sunku: jei Šiauliuose +7 ir didelė drėgmė, tai šiame manieže koks +20 ir sausa.
Pati danga taip pat skiriasi - jei Šiauliuose gerai pagreitėjus ir su batais pradeda skaudėti kulnus, tokia kieta danga, vietomis ir betonas matyti, tai čia minkštoka. Posūkiai labai keisti - nepavydėtina sprinteriams, ypač bėgantiems 3, ar 4 taku, nors ir stajerius meta iš posūkio.
Pagal programą startas turėjo būti 15,40, bet padarė su bėgimus, dar programa vėlavo, tai viską sudėjus startas tebuvo 16,05, t.y. 25min vėlavimas - nemažas, kaip tokioms rimtoms varžyboms. Nors realiai galėjo jungti abu bėgimus į vieną, keleto nebuvo, būtų buvęs vienas gana didelis užbėgimas, starte gal ir kiek sunkiau, bet paskui išsibarsto visi.
Varžybų metu viskas klostėsi kaip ir tikėjausi pagal prastesnįjį scenarijų- jau iš pat pradžių pabėgo lyderiai, šiaip ne taip pirmą km laikiausi už vieno iš varžovų - 2,57, pagal planą laikas, bet savijauta jau ne ta. Antrasis km tarsi ir lengviau, bet paskui supratau kodėl - tiesiog buvo lėtesnis, tik per 3,07. Šiam km baigiantis apsilenkiau tą varžovą ir pabandžiau ,,pridėti", bet nieko neišėjo, tie patys 3,07. Tiesiog riedi su batukais (startukų nesimoviau nuo Lietuvos vasaros čempionato) ir lyg ir nori, gali greičiau, bet neišeina. 9,12,50, 10-oji vieta, silpnokai, jei būčiau rimtai ruošęsis nuotaika tikrai prasta būtų, bet dabar viskas logiška - kaip pasiruošiau, taip ir subėgau.
Maloniai nustebino po finišo skirtas mineralinio buteliukas - po tokio bėgimo karštyje tai buvo itin geras dalykas, o be to ir rimtų varžybų įspūdį sudarė.
Po varžybų Vilniaus manieže savijauta tradicinė: varvanti nosis, perštinti gerklė, degančios akys ir pan., tarsi sirgčiau - tokia savotiška alergija šiam maniežui :)
Apskritai varžybos nustebino dideliu dalyvių kiekiu daugelyje rungčių, gal dėl to ir programa tiek nemažai vėlavo. Nors iš kitos pusės tie užbėgimų darymai vos ne dirbtiniai atrodė dėl mažo kiekio viename bėgime. Buvo ir kitokių netikslumų, pvz. moterų 1500m distancijai teskirtos 5 minutės - iš kur toks nepamatuotas optimizmas, ypač turint omenyje Lietuvos lygį?..
Tradicinės varžybos manieže - ko daugiau norėti iš jų?
Prieš varžybas pažiūrėjau į rezultatus, dalyvius pernai - ne itin sunku atrodė patekti į 8-uką ir duoti klubui taškus, bet matyt ne vienas aš taip pažiūrėjau ir pagalvojau: seniai tiek ir tokių bebuvo susirinkę į vieną vietą. Buvo sudaryti net du užbėgimai po 10-11 žmonių.
Apšilimo metu savijauta dviprasmiška: oras Vilniaus manieže visai tapo netinkamas bėgti iki starto - jei atvažiavus dar buvo gana vėsu, tai iki starto jau karšta. Žinoma tai tikriausiai vadinama normalu, bet atvykus iš laukų, iš Šiaulių maniežo, priprasti itin sunku: jei Šiauliuose +7 ir didelė drėgmė, tai šiame manieže koks +20 ir sausa.
Pati danga taip pat skiriasi - jei Šiauliuose gerai pagreitėjus ir su batais pradeda skaudėti kulnus, tokia kieta danga, vietomis ir betonas matyti, tai čia minkštoka. Posūkiai labai keisti - nepavydėtina sprinteriams, ypač bėgantiems 3, ar 4 taku, nors ir stajerius meta iš posūkio.
Pagal programą startas turėjo būti 15,40, bet padarė su bėgimus, dar programa vėlavo, tai viską sudėjus startas tebuvo 16,05, t.y. 25min vėlavimas - nemažas, kaip tokioms rimtoms varžyboms. Nors realiai galėjo jungti abu bėgimus į vieną, keleto nebuvo, būtų buvęs vienas gana didelis užbėgimas, starte gal ir kiek sunkiau, bet paskui išsibarsto visi.
Varžybų metu viskas klostėsi kaip ir tikėjausi pagal prastesnįjį scenarijų- jau iš pat pradžių pabėgo lyderiai, šiaip ne taip pirmą km laikiausi už vieno iš varžovų - 2,57, pagal planą laikas, bet savijauta jau ne ta. Antrasis km tarsi ir lengviau, bet paskui supratau kodėl - tiesiog buvo lėtesnis, tik per 3,07. Šiam km baigiantis apsilenkiau tą varžovą ir pabandžiau ,,pridėti", bet nieko neišėjo, tie patys 3,07. Tiesiog riedi su batukais (startukų nesimoviau nuo Lietuvos vasaros čempionato) ir lyg ir nori, gali greičiau, bet neišeina. 9,12,50, 10-oji vieta, silpnokai, jei būčiau rimtai ruošęsis nuotaika tikrai prasta būtų, bet dabar viskas logiška - kaip pasiruošiau, taip ir subėgau.
Maloniai nustebino po finišo skirtas mineralinio buteliukas - po tokio bėgimo karštyje tai buvo itin geras dalykas, o be to ir rimtų varžybų įspūdį sudarė.
Po varžybų Vilniaus manieže savijauta tradicinė: varvanti nosis, perštinti gerklė, degančios akys ir pan., tarsi sirgčiau - tokia savotiška alergija šiam maniežui :)
Apskritai varžybos nustebino dideliu dalyvių kiekiu daugelyje rungčių, gal dėl to ir programa tiek nemažai vėlavo. Nors iš kitos pusės tie užbėgimų darymai vos ne dirbtiniai atrodė dėl mažo kiekio viename bėgime. Buvo ir kitokių netikslumų, pvz. moterų 1500m distancijai teskirtos 5 minutės - iš kur toks nepamatuotas optimizmas, ypač turint omenyje Lietuvos lygį?..
Tradicinės varžybos manieže - ko daugiau norėti iš jų?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)