2011-01-31

LAF taurė 2011

Iš tikro šią žiemą visai nesiruošiau maniežo sezonui - realiai mąstant 2-3 atartai ir sezonas baigtas, ne itin verta specialiai ruoštis. Ne itin planavau ir čia dalyvauti, praktiškai visos treniruotės lauke tamsoje po darbo, turint omenyje kokia ši žiema, kokie keliai ir pan., tai pasiruošimas ir nebuvo pats geriausias.
Prieš varžybas pažiūrėjau į rezultatus, dalyvius pernai - ne itin sunku atrodė patekti į 8-uką ir duoti klubui taškus, bet matyt ne vienas aš taip pažiūrėjau ir pagalvojau: seniai tiek ir tokių bebuvo susirinkę į vieną vietą. Buvo sudaryti net du užbėgimai po 10-11 žmonių.
Apšilimo metu savijauta dviprasmiška: oras Vilniaus manieže visai tapo netinkamas bėgti iki starto - jei atvažiavus dar buvo gana vėsu, tai iki starto jau karšta. Žinoma tai tikriausiai vadinama normalu, bet atvykus iš laukų, iš Šiaulių maniežo, priprasti itin sunku: jei Šiauliuose +7 ir didelė drėgmė, tai šiame manieže koks +20 ir sausa.
Pati danga taip pat skiriasi - jei Šiauliuose gerai pagreitėjus ir su batais pradeda skaudėti kulnus, tokia kieta danga, vietomis ir betonas matyti, tai čia minkštoka. Posūkiai labai keisti - nepavydėtina sprinteriams, ypač bėgantiems 3, ar 4 taku, nors ir stajerius meta iš posūkio.
Pagal programą startas turėjo būti 15,40, bet padarė su bėgimus, dar programa vėlavo, tai viską sudėjus startas tebuvo 16,05, t.y. 25min vėlavimas - nemažas, kaip tokioms rimtoms varžyboms. Nors realiai galėjo jungti abu bėgimus į vieną, keleto nebuvo, būtų buvęs vienas gana didelis užbėgimas, starte gal ir kiek sunkiau, bet paskui išsibarsto visi.
Varžybų metu viskas klostėsi kaip ir tikėjausi pagal prastesnįjį scenarijų- jau iš pat pradžių pabėgo lyderiai, šiaip ne taip pirmą km laikiausi už vieno iš varžovų - 2,57, pagal planą laikas, bet savijauta jau ne ta. Antrasis km tarsi ir lengviau, bet paskui supratau kodėl - tiesiog buvo lėtesnis, tik per 3,07. Šiam km baigiantis apsilenkiau tą varžovą ir pabandžiau ,,pridėti", bet nieko neišėjo, tie patys 3,07. Tiesiog riedi su batukais (startukų nesimoviau nuo Lietuvos vasaros čempionato) ir lyg ir nori, gali greičiau, bet neišeina. 9,12,50, 10-oji vieta, silpnokai, jei būčiau rimtai ruošęsis nuotaika tikrai prasta būtų, bet dabar viskas logiška - kaip pasiruošiau, taip ir subėgau.
Maloniai nustebino po finišo skirtas mineralinio buteliukas - po tokio bėgimo karštyje tai buvo itin geras dalykas, o be to ir rimtų varžybų įspūdį sudarė.
Po varžybų Vilniaus manieže savijauta tradicinė: varvanti nosis, perštinti gerklė, degančios akys ir pan., tarsi sirgčiau - tokia savotiška alergija šiam maniežui :)
Apskritai varžybos nustebino dideliu dalyvių kiekiu daugelyje rungčių, gal dėl to ir programa tiek nemažai vėlavo. Nors iš kitos pusės tie užbėgimų darymai vos ne dirbtiniai atrodė dėl mažo kiekio viename bėgime. Buvo ir kitokių netikslumų, pvz. moterų 1500m distancijai teskirtos 5 minutės - iš kur toks nepamatuotas optimizmas, ypač turint omenyje Lietuvos lygį?..
Tradicinės varžybos manieže - ko daugiau norėti iš jų?