2011-07-31

Jubiliejinis Medininkai - Vilnius

Šiemet jau vyko 20-asis estafetinis bėgimas Medininkai - Vilnius, kuriame kaip ir kone kasmet dalyvavau. Tradiciškai ankstyvas renginys, Vilniuje reikia būti iki 8,30, kas sudaro kiek problemų iš toliau keliaujantiems bėgikams. Šiemet taip pat vos ne vėluodami atvykome, tuo labiau kad 8,45 jau išvežė visus dalyvius į Medininkus. Pakeliui išleido antrąjį etapą, o visi kiti gerą valandą laukė oficialiosios dalies ir starto. Kadangi renginys jubiliejinis, susirinko kone visa Lietuvos valdžia ir žinoma visi norėjo pasisakyti, dėl ko startas vėlavo kone 20 minučių.
Paleidus į trasą pirmąjį etapą visi kiti susėdo į autobusus ir pajudėjo į savo etapus, tiesa bent iš pradžių labai lėtai, kadangi autobusai važiavo paskui paskutinį bėgantį, kol neapsikentę bėgikai pradėjo burbėti, o vėliau mandagiai paaiškino vairuotojams, kad reikia skubėti. Taigi į startą (bėgau 3-iame etape) atvykome likus maždaug 10 min iki komandos draugo pasirodymo - gerai, kad dar pabėgiojau Medininkuose, priešingu atveju be apšilimo bėgti visai ne kas.
Etapas ir pats bėgimas visai patiko: pirma pusė į pakalnę, o antroji vis į kalną, laikas ir savijauta gera, nors visą laiką bėgau vienas, kas šiame bėgime dažnas reiškinys.
Po bėgimo dar pervariau kolegos mašiną per vieną etapą, kitą etapą prabėgau atsistatymui ir ėmiau laukti, kada čia autobusas veš į finišą. Ilgokai teko laukti, visi išsiskirstė, teisėjai taip pat išvažiavo ir po bėgikų raginimų pagaliau pajudėjome. Pagaliau pasiekę registracijos vietą (pakeliui dar pastovėję 6-ame etape) vėl laukėme kito autobuso, kadangi ten buvo palikti automobilio raktai. Galų gale sulaukę greitomis dar spėjom apsiprausti ir vos nepavėlavome į apdovanojimus.
Čia jau žymiai mažesnio rango vadovai, jokių žurnalistų, o ir dalyvių maža dalis.
Kiekvienam dalyviui lankstinukas ir raktų pakabukas, prizininkams taurės, nors diplomų šiemet neišrašė. Iš esmės toks daugiau pagarbos, garbės reikalas.
Apskritai bėgimas tarsi ir grandiozinis, su visais aukščiausiais šalies pareigūnais, bet pats bėgimas nustumtas toli toli nuo šventės, svarbiau oficialioji dalis, o visa kita po to, kas liks. Dėl to ir startas vėlavo, ir žurnalistų dėmesio bėgimui 0. Be visa ko ir chaoso nemaža, ne itin tikriausiai kas nors paaiškino vairuotojams ką ir kaip reikia daryti, o ir patiems dalyviams ne kartą teko aiškintis kas ir kaip čia vyks. Gražus renginys su kilnia idėja, su savais trūkumais ir privalumais.

2011-07-25

Lietuvos vasaros čempionatas 2011

Šiemet, kaip ir per keletą pastarųjų sezonų, šiose varžybose pasirinkau 3000m kl/b rungtį, nors gali būti, kad jau paskutinį kartą: labai jau kenčia ir taip silpni achilai, be to ir pasiruošimas koreguoja visus treniruočių planus, dėl ko tenka aukoti nemažai bėgimų vasarą - ir visa tai dėl vieno starto...
3000m kl/b vyko antrą varžybų dieną, todėl pirmą nuėjau pažiūrėti varžybų. Nieko naujo dėl žiūrovų skaičiaus, kaip visada minimalus, gal koks vienas kitas ne sportininkas - bet iš kur paprastam mirtingajam ir sužinoti apie šį renginį?.. Šį kartą nemaloniai nustebino dalyvių gausa, tiksliau jų trūkumas: ilgesniuose nuotoliuose nebūdavo nė 10, moterų kliūtiniame iš viso tik 2... Nustebino perkeltas 100m startas, nors visos kitos rungtys tradiciškai startavo. Žinoma pavėjui, pučiant gana smarkiam vėjui (nors oficialiai (oficialiai padarytam?) leistinam) rezultatui labai geri tapo.
Prieš varžybas jaučiausi keistokai, varžybų dieną stipriai jaudulys kamavo - žinoma tam turėjo įtakos varžybų rangas, varžybų trūkumas stadione, gana silpnas pasiruošimas ir ilgoka pertrauka be varžybų. Tradiciškai vėlavo startas, šį kartą 8 minutėmis, ir nors diena ir buvo šilta, ankstyvas apšilimas jau padarė meškos paslaugą.
Startas ir pradžia gana lengva, nors problemos prasidėjo iš karto įveikinėjant kliūtis - vis per arti prieidavau jų, stabdžiausi, o vandens duobė iš viso nenorėjo paklusti, po pirmo šuolio jau su baime prie jos artėdavau, mat labai jau skaudžiai atsiliepdavo ir taip silpniems achilams. Jau po pirmo km išsiskirstėme ir kone visas prizininkų trejetas tapo aiškus. Kažkiek pabandžiau ,,užsikabinti" už antros vietos, bet tiesiog ,,nesibėgo". Taigi priekyje toli, gale dar toliau, gana ramiai finišavau 3-ias, su prastu rezultatu. Savijauta irgi prastoka, nei bėgimo, nei technikos, nei laiko, bet medalis, vienas iš sezono tikslų. Iš tikro gana sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.
Apskritai labai tyliai ir ramiai prabėgo jubiliejinis Lietuvos vasaros čempionatas. Daugelyje rungčių mažas dalyvių skaičius, kuriam įtakos nemažai turėjo tai, kad atskirai buvo padarytas jaunimo čempionatas, po kurio didelė dalis jų pasidarė atostogas - apskritai kiek Lietuvoje bėra dalyvaujančių stadione ne jaunimo amžiaus grupės atstovų?.. Kone vienetai...
Mažai dalyvių, mažai žiūrovų - prastokas marketingas, populiarinimas, nors tai gal ir bandoma užglaistyti žurnalistų aprašymais, nuotraukomis, atskirų asmenybių išaukštinimu. O kas belieka be tų asmenybių?..