2011-10-29

Tylusis Graužikai - Kelmė

Kasmet spalio pabaigoje Kelmėje organizuojamas bėgimas V. Rimkui atminti, kuriame nuolat dalyvauju, ne išimtis ir šie metai. Jei anksčiau tai būdavo tarsi pirmas šuolis į naują sezoną, tai šiemet tapo paskutiniu seno sezono žingsniu.
Oras kaip visada tokiu laiku būna gana prastas: rudeniniai rūkai, gana vėsu, krituliai (kartais net sniegas), vėjas, bet šiemet šios sąlygos dar labai palankios buvo - nors ir rūkas, bet silpnas vėjas ir dar gana šilta.
Atvažiavome kiek anksčiau, užsiregistravome ir dar prieš išvežant į starto vietą kiek apšilome - pagal iš anksto numatytus grafikus išvežimas 12,30, o startas 13,00.
Gana punktualiai pajudėjome ir starto vietoje buvome 12,45, dar kiek pabėgiojome, persirengėme, palikome daiktus autobuse ir į startą. Tiek policininkai, tiek varžybų organizatoriai įspėjo bėgti dešiniąja kelio puse - šiaip ar taip prieššventiniu laikotarpiu eismas plentu pakankamas.
Po trumpo instruktažo startas. Ir nors ir tikėjausi bent pradžioje pasipriešinimo, ,,užsikabinimo", bet jau kone nuo pirmų metrų pradėjau bėgti vienas. Sunkoka justi tempą, kai per treniruotes bėgioji be jokių atstumo, tempo rodiklių, bet ,,nenugrybavau" ir pagal kilometrinius ženklus tempas išėjo gana geras. Vienas kalnas, kitas, karts nuo karto atsigręždavau dar pažiūrėti ar neartėja varžovai, bet iki finišo taip ir parbėgau vienas, artimiausią varžovą aplenkęs kone minute. Pirmą kartą laimėjau šioje trasoje, nors prieš tai ir buvo pergalių vaikų, jaunimo grupėse. Dar maloniau, jog pergale pažymėjau savo 400-ąsias varžybas.
Po finišo persirengėme, dar kiek pabėgiojome, atsigėrėme arbatos - tiksliau pamatėme, kad kiti geria, pamatėme bidoną, o jį pradarę sėmėmės karštos arbatos. Taip begurkšnojant pakvietė ir apdovanojimų. Kadangi dalyvių nedaug, nedaug ir amžiaus grupių, sunku neturėjo būti greitai suvesti rezultatus.
Apskritai bėgimas labai tylus ir ramus: ne itin buvo girdėti, kad kažkur skelbtųsi apie jas, kažką kviestųsi, pati organizacija taip pat tokiu pačiu stiliumi. Tiesa ant kultūros namų, kur vyko registracija ir apdovanojimai, durų buvo reklaminiai plakatai, bet jei norima pasikviesti ne tik Kelmės rajono bėgikų, gal reikėtų kiek aktyviau skelbti, pranešti, informuoti.

2011-10-28

Rumšiškių handikapas 2011

Kadangi šiemet gana netoli nuo Rumšiškių atsidūriau tomis dienomis, tai suplanavau ir dalyvavimą čia. Vykau nuo Vilniaus pusės, bet matyt nepastebėjau nuorodų ir iš pradžių nuvykau prie pagrindinių vartų, iš kur pasiklausinėjęs vietinių darbuotojų pervažiavau kaip ir priklauso per kitus vartus.
Pasistačiau mašiną, sumokėjau startinį mokestį, dar kiek pasivaikščiojau po apylinkes. Įdomiai atrodė seni pastatai apkabinėti šiuolaikinėmis reklamomis.
Nuotaikos prieš varžybas gana prieštaringos - visą savaitę bėgiojau vietomis, kur nebuvo jokių kilometrinių atžymų, todėl ir savo tikrą pajėgumą buvo sunku vertinti. O tikslas buvo paprastas - patekti tarp pirmų 12-os apdovanojamųjų, o turint reikalų su handikapu tai kiek sudėtingiau planuoti: vyresnius paleidžia anksčiau, reikia juos ,,gaudyti".
Startas mano amžiaus grupei numatytas po 24 minučių nuo pirmųjų dalyvių išbėgimo, registracija prie starto prieš 5 min. Šį kartą taip pat dėl oro ir temperatūros ypatumu teko pasukti galvą dėl aprangos, bet pasimokęs prieš savaitę šį kartą jau nebesuklydau.
Atvykau prie starto prieš kokias 10 min, bet pro tunelį prie starto įleido tik kone į patį startą. Laukiam prie starto linijos, organizatoriai kažką kalbą per mikrofoną, atėjo laikas startuoti, ,,bėgam, ką jūs laikrodžio nepažįstat?" - taip ir pasileidom į trasą patys dalyviai.
Pradžia gana lengva, trasa sužymėta kas 1km, galvojau, jog tai padės orientuotis laike, bet jau pirmame rate supratau, kad tai ne itin patikimas rodiklis: pirmas km 3,15, antras 4,00, trečias 3,43 ir pan. - nežinia ar km sudėti netiksliai ar jie taip įvairavo dėl trasos ypatybių, kalnų. Pirmus km dar kiek pasilaikęs už vieno varžovų, paskui jį ,,paleidau" ir visą likusį laiką bėgau vienas. Pirmas ratas, pirmas tikrai patikimas laiko rodiklis kiek nustebino - tikrai lėtai, 19,30, tokiu tempu tik apie 1,18 būtų, todėl pradėjau greitėti. Ir visą laiką vis lenkiau ir lenkiau, gaudžiau ir gaudžiau varžovus - iki finišo skaičiavau berods arti 80. Prabėgant 3-iąjį ratą išgirdau, kad berods 10-as bėgu ir kiek krito motyvacija - šiaip ar taip jau 12-uke, bet dar pamačiau priekyje žemaitį (o už tai čia irgi vertinama), dar ir paskutinį ratą kiek ,,padirbau", nors pabaigoje ,,nebepersijungiau" ir ,,nebegaudžiau" dar vieno varžovo. Pagal handikapą 5-as, pagal laiką berods 3-ias (1,15,37). Visai neblogai, ypač po tokios lėtos pradžios ir su tokiu pasiruošimu apskritai.
Po finišo kiekvienam atbėgusiam įteiktos pora dėžučių vitaminų, visi galėjo pasivaišinti arbata (ir ,,patobulinta") bet koše. Šiemet apdovanojimai gana greitai suorganizuoti, priešingai nei prieš pora metų.
Apskritai bėgimas paliko gerą įspūdį: sunki, bet įdomi trasa, sąlygos mašinai pasistatyti teritorijoje, arbata, košė, vitaminai kiekvienam dalyviui. Oras taip pat negadino situacijos, rudenį daug ko tikėtis iš jo ir neverta. Gal tik kiek per daug bereikalingo blaškymosi, ypač starto procedūroje.

2011 Kleboniškio ruduo

Kaip ir pernai šiemet vėl dalyvavau šiame bėgime. Vis tik pasiruošimas ir nuotaikos buvo visai skirtingos, nors oras panašus: saulėta, bet gana šaltoka. Trasa ta pati, tik kiek šlapesnė šiemet. Krosų šiaip visai nemėgstu, bet kadangi pernai pavyko kažkaip laimėti čia, be to ir klubui reikėjo pagalbos, tai toliau pratęsiau kassavaitinį varžybų ciklą.
Startas numatytas 11.00, tam laikui ir pasidariau apšilimą. Ilgokai dar galvojau kokią čia aprangą naudoti, buvau linkęs prie šiltesnės, bet pamatęs kolegas gana šiltai nusiteikus paskutiniu metu persigalvojau ir išbėgau su trumpa.
Starto vieta ta pati - pirmyn į mišką, tarp medžių ir kelmų, tiesa šiemet berods kiek švaresnė aplinka pasirodė. Laukėm starto, o jo kaip nėr taip nėr. Iš pradžių ,,už 5 minučių", bet galiausiai tebuvo 11.15, o dar stovint ar judant su trumpa apranga malonumas menkas. Ir taip jau ant ribos šilta - šalta, o čia galutinai pasidarė šalta.
Pagaliau startas ir žaibiškas ieškojimas kur nėra medžių ar kelmų. Pradžia gana greitoka, pirmą ratą dar pasilaikiau už lyderių, bet paskui jaučiu, kad raumenys atšalę ir visai nebenori dirbti... Pirmieji nubėgo, jaučiu artėja iš galo dar vienas varžovas. Staiga jau šalia atsidūrė, bet žiūriu, kad ne tas kuris vijosi, o kitas. ,,Įsikabinau" ir pasilaikiau gerą ratą, bet prieš finišą ,,paleidau" - bet kuriuo atveju jau prizininku nebebuvau, o gale taip pat arti nebebuvo varžovų. Atbėgau 5-as, nors laikas nuo pernai labai mažai skyrėsi, kiek stipresni šią dieną varžovai buvo.
Apskritai bėgimas nedaug skyrėsi nuo pernai. Tradicijos išlaikytos, kaip ir vėlavimai - tiesa pernai po varžybų, šiemet prieš startą. Tipiškas kroso bėgimas, jei ne tie 100m galima būtų ir su startukais rizikuoti, jei kojos kam laikytų tiek.

2011-10-08

Gintarinė jūrmylė 2011

Tradiciškai spalio 2-ąjį šeštadienį visus sukviečia gintarinė jūrmylė, šiemet jau 11-oji, o man 10-oji.
Iš Šiaulių pajudėjom 9, pakeliui pradėjo lyti, ir nors kiek nuogąstavau dėl starto laiko - mat 6 jūrmylės pirmoji rungtis - bet pavyko gerai pataikyti ant kelto (beje nemokamai varžybų dalyviams) ir spėjom laiku.
Oras kaip reta pasitaikė permainingas, prieš startą stiprus lietus, nors kelios minutės prieš nurimo. Kadangi trasa daugiau krosinė, tenka bėgti ir plentu, ir miško takeliais, ir pajūriu, šiemet išėjo toks gana purvinas ir šlapias bėgimas.
Startą tradiciškai davė patranka. Šlapia žolė davė taip pat savo ir pirmieji žingsniai ne itin greiti, o pirmajame posūkyje vos ,,įsirašiau", bet gana toliau buvęs asfaltas greitai ,,ištempė" visą grupę: pirmi du, paskui kita grupė, o aš kiek atsilikęs bėgau daugiau savo tempu, nesivaržydamas 100 proc., mat tradiciškai čia gana silpnai atrodau ir pretenduoti į pirmąjį 6-etuką tikimybė itin maža. Gana greitai susiradau kolegą panašiu tempu ir praktiškai kone visus likusius 10km prabėgom kartu - iš pradžių jis daugiau vedė, paskui aš - kol paskutinį km kiek pagreitėjau ir atbėgau 11-oje vietoje, su gana vidutinišku sau laiku. Iš karto dar įteikė varžybų sertifikatą ir marškinėlius. Po varžybų dar kiek pamąsčiau, gal ir vertėjo bėgti 100proc., nors iki prizinio šešetuko kiek daugiau nei 1 min, daugoka...
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, persirengiau autobuse, mat tradiciškai nors varžybos ir geros, bet su dušais problema. Atstovėjęs eilę dar gavau savito skonio kareiviškos košės ir arbatos, pažiūrėjau varžybas, o po jų kone iš karto dar nuvažiavom iki jūros muziejaus, kurį varžybų dalyviams nemokamai galėjo aplankyti.
Tradiciškai varžybos aukštame lygyje su daug papildomų nuolaidų, paslaugų dalyviams: nemokamas keltas, marškinėliai, košė ir arbata, jūrų muziejus - ir visa tai nemokamai, be jokio startinio mokesčio laiku užsiregistravus. Praktiškai būtų idealios varžybos mėgėjams, masiškumui, nors šie savotiškai bijo jų, manydami, jog čia labai daug aukšto lygio bėgikų ir bus labai toli nuo visų. Nors tam tikru kampu pažiūrėjus varžybos orientuotos daugiau į jaunimą, kurie čia sudarė apie 70proc. visų dalyvių ir labai mažai veteranų (tikriausiai ir dėl apdovanojimų specifikos), kurie neretai kituose bėgimuose sudaro žymią dalyvių dalį. Prasčiausias dalykas šiemet - oras, su lietumi pradėtos varžybos, su lietumi ir baigtos, nors viduryje jų ir saulė pašvietė kurį laiką. Kaip visada vokiška tvarka (matyt Klaipėdos krašto istorija daro savo), gera organizacija, nors trumpam ir buvo pavedusi technika fiksavusi laikus. Lauksim kitų metų, gal jau priklausomai nuo tuometinės formos ir pasiruošimo bėgti visu 100 proc. reikės bandyti, bet kas bus po metų jau kita istorija...

2011-10-02

Pakruojo dvaro takais 2011

Tradiciškai spalio pirmą šeštadienį rengiamas bėgimas Pakruojyje, kur nuvykau ir šiemet.
Keletą metų startas ir registracija būdavo prie arkinio tilto, taigi ten ir vykau, bet kiek netikėtai išvydau nuorodą gana mažomis raidėmis ,,į bėgimą". Taip greitai nespėjau sustoti ir pasukti, bet greitai apsisukau ir atsidūriau tiesiai prie Pakruojo dvaro. Nors pasirodo pats kaltas - nuostatuose buvo parašyta nauja registracijos vieta.
Pakeista starto vieta, prie pačio dvaro centrinio pastato vietoj arkinio tilto, pakeista pati trasa ir bėgimo nuotolis: jei internete ne viename portale bėgikams parašytas pagrindinis nuotolis 8km, pažvelgus į nuostatus jau atsiranda 10km, o atvykus į vietą paaiškėja, jog bėgti reikės 11,1km. Pati trasa mažai modifikuota, tik vietoj posūkio per ūkinius dvaro pastatus nusukama toliau link plento, dviračių takeliui ir įbėgama į tą patį kelią, kuriuo atvažiuota mašina.
Atvykome kiek anksčiau, to reikalavo ir bėgimo nuostatai, atsiėmėm numerius, o ir šiaip pažiūrėti į Pakruojo dvarą yra ko: dalis atrestauruotų pastatų atrodo tikrai puikiai, nors dar nemažai yra ir dar laukiančių savo eilės. Tiesa aplinka skurdoka: takeliai ir pievos, jokių gėlynų, sodų ar pan. Tikslingai dirbant galima sukurti po kokių 10 - 20 metų kažką panašaus į Rundalę ar net geriau. Tik gaila kad dar nė karto nepavyko patekti į dvaro vidų - vis išnuomota vestuvininkams būna...
Oras puikus pasitaikė, saulėta, šilta, nors vėjas vėl stiprokas. Trasa tvarkingai sužymėta kas 1km, bėgami 4 ratai. Savijauta prieš startą gera, nors visą savaitę ne itin gera buvo.
Pagaliau startas ir pajudam į Pakruojo dvaro takais. Kažkaip keistai gerai bėgasi, gana greitai susidaro ir grupelė iš trijų. Pirmas ratas lengvai, o štai antrame jau pajuntu, kad ,,akumuliatoriai" po Nidos dar nebuvo gerai pakrauti... Po 7km pagreitėjus varžovams juos ir paleidžiu, taip likusį laiką iki finišo ir bėgau vienas - priekyje tolsta, iš galo taip pat arti nematau. Trečias ir atbėgau, laikas pusėtinas, nors neaišku kaip lyginti ar čia geras ar blogas - trasa kita, su pernai nepalyginsi...
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, atidaviau numerį, gavau gairelę. Prie stalo dar dalino žirnių košę, tik štai arbatos jau nebebuvo - nepasimokyta iš pernai klaidų...
Nors dalyvių ir nedaug iki apdovanojimų gana ilgokai reikėjo laukti (pagal programą vėlavo 30min), o ir patys apdovanojimai gana simboliniai: pirma vieta taurė, diplomas ir medalis, prizininkai - medaliai ir diplomai. Apdovanojo už 2-ąją vietą, mat priekyje vienas varžovas buvo jau veteranų amžiaus grupėje. Labai įdomiai diplome atrodo užrašas 10km ir laikas 11,1km - tam tikru kampu pagalvojus arba trasa keista paskutinę minutę arba diplomai labai iš anksto spausdinti. Dar išsimaudę pirtyje Pakruojyje pasukom namų link.
Apskritai bėgimas įdomus savo trasa, kuklus finansiškai, bet minimaliais ištekliais padarytos neblogos varžybos, nors tam tikrų organizacinių trūkumų ir galima rasti. Savotiškas gana vykęs bėgimo mėgėjų entuziazmo ir sporto mokyklos tvarkingumo derinys.