XII tradicinis bėgimas „J.Basanavičiaus tėviškė - Bartininkų J.Basanavičiaus vidurinė mokykla"

Nors šis bėgimas jau 12-asis, bet dar nė karto nebuvau jame dalyvavęs, vis gąsdino ilga kelionė ir 5,9km lapkričio mėnesį, kada paprastai bėgioju daugiau ir lėčiau. Bet šiemet pagaliau nusprendžiau čia atvykti ir išbandyti šią trasą.
Kelionė kaip ir tikėjausi ilga pasirodė - apie 200km, beveik 3 valandos  kelio ir dar per rūką, bet sėkmingai atvykau ir apsiėmiau numerį. Varžybų startas 12 val. autobusas iki starto turėjo išvežti, bet kiek vėliau pajudėjo, todėl starto vietoje buvome likus 30 min iki starto. Šiaip įpratęs ilgiau daryti apšilimą, bet teko prisitaikyti. Savijauta kaip reta gera prieš startą. Dar kiek visus pakvietė į Basanavičiaus muziejaus kiemelį, kažką kažkas papasakojo ir startas. Vienas iš keistesnių - nors pati starto linija plati, bet greitai ji susiaurėja iki vos ne  paprasto dviračio takelio ir susistumdymai praktiškai neišvengiami. pavyko šį kartą greitai išbėgti ir išvengti viso šito.
Iš karto po starto atitrūko 3 varžovai, aš likau su pora kitų kolegų. Gana greitai vienas iš pabėgusiųjų ,,nulūžo" ir dviese ėmėm gaudyti tiek jį, tiek kitus pabėgusius. Neilgai trukus aplenkėm dar vieną prieš tai nubėgusįjį ir priekyje liko vienintelis varžovas, tiesa šis jau bėgo stabiliai ir vytis ne itin sekėsi. O mes dviese atitrūkę nuo kitų vedėm vienas kitam pasikeisdami. Trasa labai linksma ir nenuobodi - kalnas ant kalno, pakalnė po pakalnės. Paskutiniame km pavyko atitrūkti ir finišo liniją kirsti 2-am. Puiki vieta, labai geras laikas kaip man, jei čia tikrai 5,9km, o ir savijauta kovinė ir gera.
Kiek pabėgioję sulaukėm ir apdovanojimų. Už amžiaus grupę medalis, diplomas ir taurė, o už pirmas 6 vietas bendrojoje įskaitoje dar ir piniginiai prizai.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos, labai smagi trasa, viena iš įdomiausių Lietuvoje ir greita, kaip visas veiksmas greitas - juk viso labo nepilni 6km. Žinoma varžybų organizavimas penktadienį, tolima daugeliui kelionė kiek sumažina dalyvių skaičių, nors jų čia pakankamai daug.

Graužikai - Kelmė 2012

Kasmet nuo pat 1998-ųjų važiuoju į šį bėgimą, savotiškas net principo reikalas atsirado ten prabėgti - nė karto nepraleidau, taigi ir šį kartą nukeliavau. Pirmą kartą varžybų vieta ne kultūros rūmai, o ,,Kražantės" mokykla - dėl vyksiančių rinkimų teko keisti varžybų centro vietą. Tradiciškai pastaraisiais metais dalyvių negausu - gal dėl vėlyvo rudens, gal dėl kuklių apdovanojimų, gal dėl trasos ypatybių, gal ir dėl amžiaus grupių ir distancijų - šiuolaikiniams vaikams, jauniams bėgti 8,2km per varžybas yra misija neįmanoma. Žinoma ir pats tokio amžiaus retai tiek tebėgdavau, nors pirmą kartą 8,2km per varžybas prabėgau dar 12 metų. Pakeliui vežant į starto vietą paleido ir prasibėgome apšilimą. Pagaliau ir startas, pirmus šimtus metrų dar buvo šiokia tokia grupelė, bet po pirmųjų kalnelių atitrūkau ir bėgau vienas, priekyje vedamas policijos mašinos. Kalnas po kalno darėsi vis sunkiau, bet niekas neartėjo, gal net priešingai. Prie bažnyčios policininkai sustojo ir nukreipė bėgikus pėsčiųjų taku, kad nekliudyti mašinų eismo miestelio centre, nors paskutinioje tiesiojoje teisėjų leidimu finišavome gatve. Tiesa patiems teisėjams ne itin malonu turėjo būti - juos, stovinčius ant perėjo nuolat apipypsino nepatenkinti vairuotojai. Vieta gera, laikas ir savijauta pusėtini. Varžybų apdovanojimas ilgai neužtruko - tik trys amžiaus grupės, dalyvių nedaug. Diplomas, medalis, taurė, už pirmą vietą dar šakotis - kone tradiciniai prizai čia. Apskritai varžybos tradicinės ir niekuo nenustebino, nors tiesa pasikeitė registracijos vieta, pabėgioti ir pėsčiųjų taku pirmą kartą teko - vis šis tas naujo čia. O šiaip tradicijos išlaikomos.

Gintarinė jūrmylė 2012

Tradicinis bėgimo renginys Klaipėdoje, kuriame kasmet dalyvauju nuo pat 2-ojo bėgimo, ne išimtis ir šiemet. Puikiai žinau, kad trasa visiškai ,,ne mano" ir net gerai pasiruošęs čia subėgu prastai, todėl ir šiemet nieko gero per daug nesitikėjau, tiesiog važiavau sudalyvauti bėgimo renginyje. Išsiruošėm gana anksti, tačiau iškilo šiemet nauja problema: pakeliui pristatyta daugybė saugumo salelių ir greičio ribojimų, dėl ko kilo ir baimė ar spėsime į keltą. Berods ir nespėjome, tačiau kadangi mašinų buvo daug greitai atsirado papildomas reisas ir dar kaip varžybų dalyviams iš anksto pranešus organizatoriams nemokamas. Pasiėmėm numerius ir gana greitai atėjo starto laikas - 6 jūrmylės pirmoji rungtis. Savijauta prastoka, oras taip pat niūrus, apsirengiau kiek šilčiau. Trasa nesikeičia ir jau puikiai pažįstama, kaip dažniausiai čia būna startas pavėjui ir grupė iš karto išsitempė. Jau gana greitai po pirmų km kažkur trasoje ,,palikau" savo achilus - matyt minkšti miško takeliai, smėlis padarė savo. Praktiškai visą distanciją bėgau vienas - vieną po pirmų km aplenkiau, vieną po pirmo rato paleidau į priekį, taip ramiai ir atbėgau 12-oje vietoje be didelių kančių ar ,,draskymosi". Tradiciškai po finišo marškinėliai. Kiek pažiūrėjau labai jau stabili man čia ši vieta, tiesa laikas kiek prastesnis nei ankstesniais metais. Po varžybų kiek pabėgiojau ramiai, pasivaišinau varžybų organizatorių arbata ir koše bei gana greitai iškeliavau namo. Tuo labiau, kad ir oras suprastėjo, pasidėjo lietus. Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos, su miesto svarbių galvų dėmesiu. Paskui spaudoje perskaičiau apie tam tikrus nesklandumus moterų bėgime - tiesiogiai nei mačiau nei mane kažkaip įtakojo, bet jei gerai supratau tai buvo labiau panašu į vienos susiasmeninusios (tiksliau tokių asmenų grupės) asmenybės desperatišką nemokėjimą pralaimėti - savotiškas bandymas apkaltint bet ką, kad tik pateisinti savo pseudo ,,mega žvaigždės" vardą. O be šitos istorijos varžybos tradiciškai gerai suorganizuotos ir nieko naujo - tas pats kaip pernai, užpernai ir t.t., pasiekusios savo organizacinį lygmenį ir turinčios savas tradicijas.

Bėk už Kauną

Ruduo kaip reta kupinas varžybų - ir šį savaitgalį bent 4. Žinoma arčiausiai būtų buvęs bėgimas Pakruojyje, bet šeštadienį neišėjo sudalyvauti, taigi sekmadienį nuvykau į laikinąją sostinę, 1-ąjį ,,Bėk už Kauną". Renginys žadėjo būti įdomus, visa trasa Laisvės alėjoje - startas prie Kauno valstybinio muzikinio teatro viena Laisvės alėjos puse link Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (kitaip dar vadinamo soboro), jos apibėgimas ir kita Laisvės alėjos pusė iki Kauno pašto, kur vėl apsisukimas ir 2,5km įveikta - taigi 4 ratai. Šiaip labai nemėgstu trasų tarp dviejų kuoliukų, bet šį kartą tie posūkiai ne tokie jau aštrūs, be to puikiai įsipaišė į architektūrinį peizažą. Daug kuo priminė analogišką bėgimą dar prieš 10 metų Lenkijoje, Čestachovoje (lietuvių kalba šis miestas rašomas tikriausiai kokiais 5 variantais, originalo kalba ,,Częstochowa"), tik tada buvo mylia, ne 5km ar 10km. Kadangi iš anksto nesiregistravau internetu, viską tvarkiausi vietoje. Atvykau kiek anksčiau ir sumokėjęs gana nemažą kaip už 10km 30Lt startinį mokestį gavau numerį, čipą, pora reklaminių lankstinukų ir vitaminų pakuotę. Po truputį pradėjau apšilinėti, oras buvo šaltokas, gana žvarbus vėjas, bet jau ne uraganinis, o ir kritulių nebuvo. Savotiška sumaištis starte: vienu metu stojo 5km, 10km ir estafetės dalyviai, t.y. maždaug 350 žmonių, o pati starto linija kokių 4-5 metrų. Tiesa pavyko prasibrauti į priekį, didžioji dalis tiesiog dalyvavo ir nesiveržė kažkur greitai bėgti. Iš pat starto visa ši minia gana greitai išsitempė, iš pradžių dar sunkoka buvo suprasti kur tavo varžovas, o kur kitos rungties dalyvis, bet gana greitai viskas paaiškėjo. Kone nuo pirmo rato pradėjau bėgti 3-ias - pirmieji nubėgo ir vis bandžiau juos ,,gaudyti", bet vis tik atsiliepė prieš savaitę prabėgtas 1/2 maratono. Taip vis traukiau, traukiau, bet iki finišo taip ir neprisitraukiau. Iš karto po finišo kaip ir kiekvienam dalyviui įteikė maišelį su pagrindinio rėmėjo, kurio pavadinimas figūravo ir pilname varžybų pavadinime, produkcija, t.y. duonos (1,5 juodos duonos kepalo ir batonas) gaminiais. Taip pat medalis - kokybiškas, ne ,,piguva" už pora Lt, kokius ne taip jau retai ir per apdovanojimus kai kur dalina. Šalia dar maitinimo punktas, vandens pilna, bet tokiu oru daug ir nesinorėjo gerti. Dar kiek pabėgiojau ramiai ir ėmiau laukti apdovanojimų, kur prasidėjo deguto kabinimas į medaus statinę. Pirmiausiai labai nustebau kai paskelbė 5km prizininkus - lyg ir ne tie žmonės bėgo priekyje. Bet apdovanojo vienus, paskui rezultatuose vakare žiūriu - na kitos pavardės, tiksliau vienas prizininkas praleistas. Nežinau kaip šie išsiaiškino, bet estafetės apdovanojimuose analogiška situacija: apdovanojo 3-iąją komandą, bet kažkas iš karto pradėjo aiškintis. Kol aiškinosi teisėjai kokias 10 min visi ir stovėjo ant apdovanojimų pakylos. Galų gale išsiaiškino - šį kartą jau 2 komandas praleido. Paskutinius apdovanojo 10km prizininkus - kuklūs apdovanojimai: taurės ir diplomai, nors oficialiame tinklapyje prie ,,apdovanojimų" buvo parašyta (citata) ,,bėgimo nugalėtojams bus įsteigti rėmėjų prizai, atminimo taurės bei diplomai", kitoje vietoje dar ,,Greičiausieji kiekvienos trasos dalyviai bus apdovanoti firminiais Adiddas marškinėliais" - nežinau kaip kitiems, bet man labai nepatinka, kai pažadama ir po to nepadaroma, o deja iš šių varžybų organizatorių tai jau ne pirmas toks kartas... Apskritai varžybos paliko gerą įspūdį, matosi kad žmonės ruošėsi ir įdėjo nemažai lėšų į šį renginį. Laisvės alėja taip pat turi įnešė savo ,,šarmo". Jei būčiau tiesiog bėgęs dalyvavimui tikriausiai būčiau likęs patenkintas (nors tiesa atvažiavusiems iš kitų miestų liktų problema dėl dušo), bet dėl apdovanojimo nesklandumai garbės nedaro.

13-asis Nidos pusė maratono

Pastaraisiais metais savotiška tradicija man tapo kelionė į Nidą rudenį, į Nidos 1/2 maratono bėgimą. Šį kartą išvykau kiek anksčiau, dar ketvirtadienį, ir iki šeštadienio tiesiog poilsiavau, turistavau ir bėgiojau Neringoje. Nors važiavau gana anksti, bet organizatorių dėka kontrolės poste kaip varžybų dalyviui jau nereikėjo mokėti ekologinio mokesčio. Penktadienį, kol dar dalyvių nebuvo daug, nuėjau pasiimti dalyvio numerio ir užsiregistruoti. Šeštadienis išaušo gražus, nors naktį ir smarkiai lijo: švietė saulė, nors dar laikėsi savotiškas šaltukas ir žvarbokas vėjas. Savijauta prieš varžybas kažkokia keistoka. Kaip visada prieš startą visus užregistruoja dar kartą vietoje, pora oficialių kalbų ir pagaliau startas. Gal dėl didelio dalyvių skaičiaus (232), gal dėl 5,4km dalyvių starte savotiška grūstis, susistumdymas. Gana greitai po starto supratau, kad ta savijauta prieš startą nieko gero neatnešė - atrodė ir ne itin sunkiai bėgosi, bet tempo nebuvo, o į kalnus sunkiai kilau, kas tokioje trasoje labai didelis minusas. Gana greitai į priekį pabėgo 4 dalyviai, gale taip pat ne itin kas matėsi, tai taip iki ketvirto rato vienas ir bėgau, kol prisivijau vieną iš priekyje buvusiųjų. Bet čia naujos bėdos prasidėjo, matyt vis tik per šaltas man oras pasirodė: iš pradžių pačiai pradėjo šalti, paskui ir kojų raumenis ėmė traukti, kai tik kiek pagreitėdavau. Ketvirtą ratą taip kartu ir prabėgau su šiuo varžovu, paskutiniame km jis pagreitėjo, o aš taip ramiai ir pabaigiau 5-oje vietoje. Laikas prastas, savijauta prasta, žymiai prasčiau nei tikėjausi ir planavau, šiokia tokia menka paguoda 5-oji vieta. Po finišo maitinimo punkte atsigėriau vandens, užkandau bananų, prie kito staliuko išgėriau arbatos su sausainiais, iš autobusiuko atsiėmiau dalyvio puodelį - jau 13-ąjį per visus bėgimus ir 6-ąjį iš Nidos. Dar kiek pabėgiojau, nusiprausiau, pavalgiau, kiek priguliau ir vos neprasnaudžiau apdovanojimų. Šį kartą greičiau viskas - tik apdovanojimai, koncertas prijungtas prie šventinės vakaronės. Protingas sprendimas, patinkantis tą pačią dieną važiuojantiems namo. Kitą dieną dar ekskursija laivu po marias su nuolaida dalyviams ir ilgoka kelionė namo. Ką gi išėjo geros atostogos nuostabiame gamtos kampelyje su dalyvavimu gražioje bėgimo šventėje, tik nuvylė paties rezultatas. Apskritai tradiciškai vienas geriausių bėgimų Lietuvoje (jei ne pats geriausias), su vis gausėjančiu dalyvių skaičiumi - galbūt pradeda veikti senas įdirbis, galbūt padėjo naujasis internetinis tinklapis, savotiška reklama. Iš kiek provincialaus bėgimo renginys palaipsniui tampa šiuolaikišku profesionaliu bėgimo renginiu dar išsaugodamas savo unikalią dvasią.

Saulės mūšio bėgimas 2012

Tradiciškai rugsėjo pabaigoje Šiauliuose organizuojamas bėgimas, tiesa pastaruoju metu vis kintančia trasa: iš miesto centro gatvių perkeltas prie arenos, o paskutinius pora metų į Salduvės parką, varžybų centru padarant katinų muziejų. Senokai nebėgau čia, vis sutapdavo su Nidos 1/2 maratono, tačiau šiemet nors taip ir buvo numatyta, bet likus savaitei varžybos atkeltos per savaitę ir dabar dubliavosi su gausiai išreklamuotu bėgimu Vilniuje ir patraukliu bėgimu Jonavoje. Užsiregistravau iš anksto, todėl išėjo nemokamai, pasiėmiau starto numerį, dar gavau atšvaitą su tafisos simbolika - kažkur juk reikia juos ,,iškišti", nors keista, kaip iki šiol tie 2300vnt užsiliko, jei tų dalyvių oficialiai skaičiuota žymiai daugiau. Ėmiau laukti starto, kuris neaišku kada bus. Savotiška tradicija (ar visiška nekompetencija?) Šiauliuose, kad visose KKM organizuojamose varžybose niekas nežino kada bus startas, tarsi (o gal iš tikro) niekas ten niekada nesportavo ir apie apšilimą, mankštas ir pan. nieko nėra girdėję. Ir tradiciškai ,,na tuos paleisim, žiūrėsim kiek dalyvių, tai maždaug gal tada.." Prieš pora dienų panašiai buvo ir Papilėje, bet kai tai vyksta viename didžiausių Lietuvos miestų nebegražiai atrodo. Pati trasa visiškai ne mano stiliau, bet įdomi: startas plentu, į pakalnę, kilimas į kalną, posūkis ir aštri nuokalnė link ežero. Po to seka posūkis ir siauras miško takelis įkalnėn, kur dviese šalia bėgti jau problematiška. Pasirodo ir vieškelis, dar vienas posūkis, pora šimtų metrų ir pasisukus dar vienas kalnas ir siauras miško takelis. Vėl vieškelis, tik dabar jau lygumos. Plentas, pakalnė, posūkis, vėl pakalnė dar vienas posūkis ir ratas baigtas. Tokie 4 ratai. Oficialiai 12360m, realiai geru kilometru mažiau. Pagaliau startas ir iš karto į priekį pabėgo vienas varžovas, praktiškai ir visa grupė iš karto išsitempė. Netoli pabėgo, o antrame rate jau pradėjau ir ,,gaudyti". Bėgu ir girdžiu prie starto vietos, kaip apdovanoja vaikus, o šalia trasos tik pora teisėjų ir keletas bėgančiųjų draugų ir artimųjų. Trečiame pagaliau pasivijau, dar kiek pridėjau ketvirtajame, bet ,,neatkabinau" ir finiše pralaimėjau. Po finišo dar kiek pabėgiojau, sulaukiau apdovanojimų, kuklių tiek prizų tiek dalyvaujančių žmonių atžvilgiu, kurių bebuvo likę tik dalis ilgosios distancijos dalyvių. Praktiškai identiška situacijai Papilėje - prizininkams medaliai, tik pirmai vietai piniginis prizas. Dar pasiėmiau už duotą kuponą bandelę su arbata ir iškeliavau namo. Apskritai varžybos daug kuo panašios į prieš kelias dienas buvusias Papilėje: organizaciniai aspektai, apdovanojimai, bendras vaizdas.. Net keista, kaip tiesiogiai galima sulyginti tokius renginius - tai kas dar tinka kaimiškos vietovės Papilei, sunkiai turėtų tikti didmiesčiui Šiauliams. Gal dėl to net dalyvių kiekis labai panašus, o ir svečių mažoka iš kitų miestų. Žinoma kaip nemokamai galima pasidaryti treniruotę, bet tikėtis kad čia daug kas važiuos iš kitų miestų prie tokių sąlygų ir organizacijos naivoka..

S. Daukanto takais 2012

Iš istorijos vadovėlių žinoma, kad S. Daukantas, pirmosios lietuvių kalba parašytos Lietuvos istorijos autorius, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų savo gyvenimą pabaigė Papilėje (Akmenės raj.), todėl čia gausu su jo vardu susijusių paminklų, įstaigų, taip pat jau 20-ąjį kartą vyko bėgimas. Pirmą kartą čia dalyvavau dar būdamas 14-os metų, bet ir nuo to laiko kiek atsiminiau trasą, kuri nepakito: startas prie paminklo 1863m metų dalyviams, pirmi 4-5km vieškeliu, paskui prasideda plentas ir pabaigoje pasismaginimui status kalnas į Papilės centrą, nors pati trasa labai lygi. Varžybos organizuojamos penktadienį, didžioji dauguma dalyvių vietiniai, rajono ar netolimų iš gyvenviečių. Ir šį kartą tik pora šiauliečių ir pora Vilniaus rajono atstovų, bet dalyvių gana gausu, kaip tokiam miesteliui - pagrindinėje 8,2km distancijoje 33, bet kaip visada didžioji masė vaikai. Užsiregistravome, gavome numerius, pasirašėm, kad atsakom už savo sveikatą jei kas nutiktų, policininkai dar mandagiai įspėjo dėl visa ko pasisaugoti, nors patys po to priekyje važiavo visą distanciją. Tik vienas neaiškumas dėl starto laiko ir išvežimo į startą - tiksliai niekas negalėjo į tai atsakyti, tik maždaug ,,na tas pasibaigs, tada bus tas". Pora mikroautobusų, kelios lengvosios mašinos ir visi jau starto vietoje. Trumpai, kokias 10 -15 min dar vietoje apšilti ir startas. Neplanavau stipriai bėgti, bet kiek teko paspartinti bėgimą, kadangi kolegos ,,užvedė", bet palaipsniui įsibėgau ir galų gale kaip ir planavau atbėgau 1-as. Po finišo grąžinus numerius kiekvienam dalyviui atminimo ženkliukas. Kiek pabėgioję ėmėm laukti apdovanojimų, kurie kaip jau gana įprasta panašiuose bėgimuose kukloki: visi prizininkai apdovanoti medaliais, nugalėtojai savotiška lentele - diplomu. Panašų labai seniai esu gavęs dar bėgime Rozalimas - Pakruojis, kuris dabar jau peraugo į Pakruojo dvaro takais. Apskritai varžybos kukliai organizuotos, bet įvykis miesteliui. Net didesni miestai neretai sunkiai pritraukia tiek vaikų. Žinoma laiko neapibrėžtumas nėra geras dalykas, kai nežinai tiksliai kada kas bus, kai nėra jokios programos. Organizatoriai kažin ar profesionaliai į tai žiūri, bet gana šiltai - daro pagal savo galimybes ir išteklius ir kas geriausia kad išlaiko tradicijas, kasmet ten pat maždaug tokiu pačiu laiku ta pačia trasa tas pats bėgimas.

7-asis Kudigos 1/2 maratono

Savotiška tradicija tapo dalyvavimas Kuldigos 1/2 maratono - kaip pradėjau nuo pirmojo, taip nė vieno ir nepraleidau, taigi šiemet taip pat ten nuvykau. Tiesa šiemet kiek buvo iškilę problemų dėl registracijos - iš anksto reikalavo starto mokesčio per banką, o tai kaip tarptautinis pervedimas galėjo kainuoti daugiau nei pats starto mokestis. Mokant starto vietoje tą pačią dieną kaina taip pat kone ta pati, bet galų gale pavyko išspręsti šią problemą. Išvažiavome gana anksti, kaip visada tikriausiai nebuvo metų kai pakeliui nevyktų kelio remontai, šiemet Venta tvarkėsi. Nors keliai Latvijoje prastesni nei Lietuvoje, bet kažkaip šiemet krito į akį, kad latviai daugiau išnaudoja savo žemę: labai retai kur galėjai pamatyti nedirbamos ar nešienautos pievos. Atvykę į Kuldigą užsiregistravome, iš karto gavome numerį, ,,čipą", maitinimo taloną ir izotoninio gėrimo buteliuką. Dar kiek pailsėję pradėjome ir apšilinėti. Oras gana savotiškas pasitaikė: vėsoka ir vietomis net šaltoka be saulės ar pavėsyje ir kepinančiai karšta saulei išlindus iš po debesų, be to bet kuriuo atveju didelė drėgmė. Startas porą minučių vėlavo, bet po to visi gana greitai pasileido į priekį, tuo labiau kad startas į pakalnę. Prieš startą didelių tikslų sau nekėliau: šiemet dar nebėgau per varžybas tokio ilgo nuotolio, o ir per treniruotes per daug nespėjau pasiruošti tam. Be tradiciškai Kuldigoje vienas sunkiausių bėgimų metuose, nors pati trasa ir neatrodo labai ja sunki iš pirmo žvilgsnio. Taigi stengiausi pradėti kiek lėčiau, kad nebūtų didelio ,,sėdimo". Pirmame rate dar nukrito pora lietaus lašų, bet apskritai oras buvo toks drėgnas, kad greitai visi tapo šlapi tarsi ką tik iš vandens išlipę. Nesistengiau per daug kažko laikytis, daugiau pagal savo savijauta bėgau. Paskutiniame rate dar galėjau kabintis už 6-oios vietos, bet paleidau per akmenų kelią varžovus ir po to jau ramiau finišuodamas, bet nemirdamas" pasiekiau finišą 9-oje vietoje. Po finišo užkabino dalyvio medalį, davė maišelį su dar vienu izotoninio gėrimo buteliuku, šokoladuku, maža sulčių pakuote, jogurto indeliu ir bananu. Po varžybų dar šiek tiek trumpai lėtai pabėgiojom atsistatymui, kas labai retai būna Kuldigoje. Nusiprausėm po dušu ir išnaudojom maisto talonus: šį kartą košė ir kažkoks gėrimas. Apskritai varžybos nors ir brangios palyginus su kitomis, bet prie organizacijos trūkumų sunku rasti: viskas tvarkingai padaryti, trasa atitverta ir dar daug teisėjų joje, daug maitinimo punktų, ne vienas muzikos taškas trasoje skirtingiems skoniams, po finišo pilna vandens atsigerti ir niekas nenormuoja kiek jo gali imti ar gerti, grafikas taip pat išlaikomas keleto minučių skirtumu. Kokybiškas renginys, tradiciškai suburiantis daug bėgimo mėgėjų.

Medininkai - Vilnius 2012

Tradiciškai liepos pabaigoje vyko estafetinis bėgimas Medininkai - Vilnius, skirtas pagerbti Medininkuose nužudytų muitinės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnų atminimą. Ankstokai išvažiavome iš Šiaulių, nors šiemet startas ir gana vėlokai numatytas. Iš anksto užsiregistravę internetu vietoje tiesiog pasiėmėme numerius, pasirašėme už savo sveikatą, suštampavo visus pagal etapus ant rankų ir dar gavome po buteliuką mineralinio vandens. Į starto vietą vykome savo transportu, dar studentiškais reikalais užsiėmėme, be to ir patogiau. Apsiskaičiavome kada atbėgs komandos narys ir laukėme savo etapuose, ieškodami bent kažkokio pavėsio - lauke saulė, karštis +34C, žodžiu sąlygos bėgti ne pačios palankiausios. Kaip ir pernai bėgau tą patį 3-iąjį etapą. Pasidariau apšilimą ir planuotu laiku pasirodė komandos draugas. Kaip neretai būna čia visas bėgimas vienam - priekyje jau beveik pusantros minutės nematyti varžovų, gale irgi gan tolokai. Nors ir pernai bėgau tą etatą, bet kiek pamiršęs jo ypatumus buvau: pradžia į pakalnę, tai ir pasileido kojos, o po to prasidėjus kalnams ir dar prisidėjus karščiui tai atsiliepė, nors tiesa palyginus su pernai metų rezultatu skirtumas tik pora sekundžių. Atbėgau, perdaviau lazdelę komandos draugui, dar kiek pabėgiojau ir toliau rinkome komandos narius į savo autobusiuką po šių bėgimų. galutinis rezultatas - 3ioji vieta, kiek prasčiau nei pernai, bet realiai ,,įkasti" ir ne kam daugiau ir tegalėjome: pirmieji atbėgo Lietuvos orientacininkų rinktinė, visiškai neatsižvelgiant į jų geografinę ar klubo priklausomybę, nors šiam bėgimui ir susibūrusiems po viena vėliava. Su antraisiais, Vilniaus miesto rinktine, tradiciškai kovojusiems už Grigiškių garbę, taip pat sunkoka kovoti. Tiesiog šį kartą rezultatai atitiko galimybes. Gana ilgokai teko laukti apdovanojimų, nors tą laiką spėjom ir nusiprausti ir kiek pavalgyti. Kiekvienam dalyviui dar atminimo puodeliai ir lankstinukas apie bėgimą. Pats apdovanojimas vėlavo 10 minučių, kaip visada mažai kas ten bebūna be prizininkų, mažai ir bereikalingos pompastikos - greita procedūra. Jei anksčiau būdavo diplomai, kažkada ir piniginiai prizai, paskutiniais metais taurės, tai šiemet leidinys ,,Sportas Lietuvos policijoje" - daug fotografijų, istorijos, gal ir vertingas dalykas, na bent jau popierius kokybiškas. Apskritai varžybos tradicinės, dviračio niekas seniai čia nebeišradinėja - pati sistema labai mažai kuo keičiasi, kartais tik autobusų kiekis kinta, dalyvių gausa ir kokybė, o iš organizacinės pusės gana lengvai galima sumaišyti šiuos bėgimus vieną su kitu.

Naisių vasara 2012

Kadangi dėl keleto biurokratinių problemų teko praleisti šiemetinį Lietuvos čempionatą, beliko prabėgimai plentu (ar ne tik) įvairiuose miestuose miesteliuose. Šį savaitgalį iš daugelio bėgimų pasirinkau bėgimą arčiausiai savo gyvenamosios vietos, tuo labiau kad pernai pati šventė Naisiuose paliko gerą įspūdį, nors tiesa bėgimas čia organizuotas pirmą kartą. Atvykau kiek anksčiau ir nors miestelis nedidelis, bet teko kiek paieškoti kur registracija - sporto salėje vieniša tarp kitų sporto varžybų teisėjų sėdėjo ir bėgimų teisėja. Kadangi buvau užsiregistravęs internetu jokių problemų nekilo, greitai gavau numerį ir minimalią informaciją apie patį bėgimą. Pati registracija iki 12,30, startas 14,30, kiek dar pasivaikščiojau po šventinį šurmulį, nors ne itin tai ir jautėsi: labai jau ne vasariškas ir tuo labiau nešventiškas oras - stiprus vėjas, šaltoka, vietomis lietus - tiesiog žiūrovų, ne kokių tai varžybų dalyvių mažokai buvo, nors ant scenos kone visą dieną vyko koncertai. Pati trasa iš pirmo įspūdžio gero įspūdžio nepadarė: ilga tiesioji asfaltu prieš vėją, posūkis į dešinę, pora šimtų metrų dar asfaltu, o po to ,,linksmiausioji" dalis - kelias per pievą. Normaliu oru būtų gražus takelis, bet kadangi bent pora dienų lijo, visas kelias tapo purvynu su balomis ir dar gana aštriu posūkiu. Po to vėl asfaltas, pora posūkių ir vėl starto vieta - taip 5 ratai, oficialiai 10km, bet jau per apšilimą pastebėjau, kad trumpiau bus. Trasa sužymėta minimaliai, bet gana aiškiai, tiesa teisėjai trasoje tik starto vietoje. Varžybos tą patvirtino - pirmas ratas gerokai iš 6 minučių, kas tokioje trasoje, su tokiu pasiruošimu ir tokiu oru labai jau sunkiai tikėtina. Nuo pat pradžių pradėjome gana greitai ir jau nuo antro rato bėgome dviese iki pat finišo beveik. Likus porai posūkių iki finišo pradėjome greitėti, ant kampo pasimaišė grupelė kažkokių žmonių (apskritai trasoje ne kartą reikėjo apibėginėti kokį žiūrovą beslampinėjantį trasoje), varžovas sugebėjo įlisti artimesniu radiusu, o man teko apibėginėti išore, taip praradau pora metrų, dar porą kol grįžau atgal ir jau buvo per vėlu vytis. Velniai žino kaip ten būtų normalioje kovoje, bet yra kaip yra. Po begimo dar pabėgiojau kiek, persiaviau purvinus batus, tiesa nusiprausti nebuvo kur, nebent kūdroje, bet ir tai tokiu oru nesinorėjo, teko purvinam laukti apdovanojimų. Tiesa dar grąžinus numerius gavau maisto taloną, už kurį mineralinio vandens buteliukas, sriubos porcija, bandelė, bei mėsa su bulve ir salotomis - gana geras maisto davinys, tikriausiai gausiausias, kurį teko gauti iš bėgimų organizatorių. Apdovanojimas 17,00, teko laukti. Nors renginių ir buvo, bet tokiu oru ne itin norėjosi ir ką veikti - šalta, vėjuota, šlapia... Kuklus apdovanojimas: šis tas už pirmą vietą, už kitas vietas medalis ir diplomas. Apskritai gana dviprasmiškas įspūdis apie varžybas, kažkaip tikėjausi didesnės šventės, rimtesnio požiūrio, bet iš esmės išėjo kaip ir oficialiai vadinamos kaimo bendruomenių žaidynės. Žinoma daug sugadino prastas oras, gal visai kitaip viskas atrodytų saulėtu sausu oru su daugiau dalyvių ir pan., nors tada tikriausiai dar daugiau ,,kėglių" trasoje būtų...

Olimpinės dienos bėgimas 2012

Prieš savaitgalį iškilo klausimas, kuriose varžybose dalyvauti: Marijampolėje 10000m Lietuvos čempionate, Elektrėnuose 21,1km ar 10km, Vilniuje 10km. Pirmiausiai teko atmesti sūduvos variantą - dėl darbų niekaip nebūčiau spėjęs penktadienį vakare nukakti iki starto vietos ir paskui vėl grįžti. Elektrėnai taip pat mažai viliojo - bėgimo taurės etapų neberenku jau po chaoso Molėtuose. Vilnius kaip dažnai būna viliojo savo marketingu: kone visuose didžiausiuose interneto portaluose informacija apie šį renginį, olimpiniai metai, o ir dalyvauta jau ne kartą. taigi šį kartą vėl nusprendžiau dalyvauti olimpinės dienos 10km bėgime. Pirmas klausimas registruojantis ,,ar turite sveikatos pažymą?". Skaičiau nuostatuose apie tai, pasiėmiau, dėl to man problemų nebuvo, tik nustebino toks griežtas kontroliavimas, praktiškai tik šiose vienintelėse varžybose to ir tereikalauja. Kai kuriems prie registracijos stalo ir baigėsi 10km bėgimas, teko rinktis 1988m ar tiesiog apsisukti ir eiti (ar važiuoti) atgal. Oras pasitaikė drėgnokas - prieš tai ilgokai lyta, trasa miško takeliuose sunkoka, šlapia, purvina, prieš startą prie stadiono su šepečiais dar sausino balas kažkas iš organizatorių. Prieš pat startą pradėjo lįsti saulė ir pats oras tapo savotiškai sunkus. Tradiciškai 10km startas vėlavo, šį kartą 8 minutes, nors 1 mylią paleido net keliomis minutėmis anksčiau. Prieš varžybas planai nedideli - 10-ukas. Po starto pirmame rate pabėgo 3 pirmieji, kurį laiką bėgau vienas, bet gana greitai prisijungė vienas kolega iš galo ir kartu bėgome kone iki finišo - aš per plentą pavesdavau, šis per miškus - kol paskutiniame km paleidau: šiaip ar taip 10-ukas jau ramiai buvo. Po finišo iš karto maišelis su buteliuku vandens ir marškinėliais - paprasta ir greita sistema, nebereikėjo kaip ankstesniais metais keliauti su popierėliais ar numeriais kažkur į kitą stadiono galą ir pan. Apdovanojimai tradiciškai greitai, tik šį kartą ilgokai reikėjo laukti moterų 10-uko pabaigos. Olimpiniais metai tikėjausi kažko su olimpiniais simboliais, bet tiesiog akiniai nuo saulės - na geriau nei n-oji kuprinė, kurias dalindavo prieš tai pora metų. Apskritai varžybos paliko neblogą įspūdį, tik nustebino mažas dalyvių skaičius. Gal tam įtakos turėjo ir varžybų pasirinkimas tomis dienomis ir biurokratinis pažymų reikalavimas. Reklama lyg ir gera buvo, lyg ir turėjo dalyvauti žymiai daugiau vilniečių mėgėjų, bet ir šių kažkaip labai mažokai. Iš kitos pusės gal ir gerai, kad tų dalyvių mažai - tokioje trasoje fiziškai neįmanoma daug sutalpinti jų, 5 ratai jau nemažai ir antrame rate prasideda lenkimai ratu.

Aplink Totoriškių ežerą

Senokai jau norėjosi išbandyti šį bėgimą, bet vis kažkaip neprisiruošdavau, todėl šiemet pagaliau nusprendžiau tai ištaisyti. Apskritai tai viso miesto šventė, kur bėgimas tik vienas iš daugelio renginių, todėl diena žadėjo būti kupina įspūdžių. Kelionė gana tolima, todėl ir išvažiuoti teko anksti. Atvykę greitai radome varžybų centrą ir pasiėmėme numerius, kurie jau buvo paruošti pagal klubą. Diena stebino savo orais: nors ir buvo prognozuojamas silpnas lietus, bet buvo saulėta ir vis labiau šilo. Padarėme apšilimą ir stojome į startą, pakankamai gausų Lietuvos mastu. Tikėjausi greitos pradžios, dėl to tai per daug ir nenustebino, nors ir tepasivijau pirmuosius jau baigiantis pirmajam km. Antras tempas panašiu tempu ir grupė ėmė byrėti, be to ir kalnuota trasa darė savo. Trečiame km jau išėjau vienas į priekį, kelią darė pora policininkų su motociklais. Karšta diena, neretai bent vienas jų važiavo per kokius 5-10 metrų ir nuo to išmetamųjų dujų kvapo vietomis vos ne vimdyti jau pradėdavo. Po trečio km tempas stabilizavosi ir taip artėjau link finišo. Paskutinė kliūtis - ilga šventės mugių zona. Nors žmonių dar ne itin daug buvo (tikriausiai ir dėl to varžybų startas kiek ankstyvesnis), bet vis tiek sunkiai traukėsi jie iš kelio, sunkiai sekėsi ir motociklininkams - kartas nuo karto jau ir lenkti ar bent susilyginti su jais jais reikėdavo. Ne pats greičiausias paskutinis km išėjo, bet atsarga buvo pakankama ir atbėgau 1-oje vietoje. Po finišo grąžinę numerius gavome po buteliuką vandens ir gairelę, kažkas iš teisėjų paskelbė, jog apdovanojimas 12.00. Kiek pabėgiojome ir laukėme apdovanojimų, bet teko kiek ilgiau palaukti - prasidėjo kaip ir rašė nuostatuose 12.30. Sunkokai sekėsi skaityti pavardes vedėjui, kuris matyt įpratęs garsiai rėkauti, pranešinėti ir nepratęs prie mikrofono - ne kartą klydo, kaip neretai ir prie mano pavardės taip pat. Po apdovanojimų dar kiek apsiprausiau Lukos ežere ir miesto šventė Trakuose tęsėsi. Apskritai varžybos įdomios ir neblogai suorganizuotos: netradicinė Lietuvoje 6km distancija turi savito žavesio, kalnuota, nenuobodi trasa, tvarkingas teisėjų darbas, atminimo dovanėlės po finišo, ežerai šalia - gerai, kad varžybos ne žiemą. Kiek sunkiau prasibrauti bėgant per mugininkus, bet gerai, kad tik vienas ratas: jei tektų bėgti dar ir antrą ratą kiltų dar daugiau problemų - ir trasos tvėrimas visame rate, ir prekeivių., ir pirkėjų daugiau, ir bėgikai daugiau išsiskirstytų, ilgiau vieni kitiems maišytų ir vieni ant kitų pyktų. Daug ką lemia ir tai, kad tai viso miesto šventė, reikia koordinuoti daug renginių.

LAF taurė 2012

Retas atvejis, kai dalyvauju stadione. O šiemet iš viso keista situacija susidarė: praktiškai nė vienos treniruotės stadione, startukų nemačiau nuo 2011 Lietuvos vasaros čempionato, tiesiog bėgiodavau ir dalyvavau keletoje varžybų plentu. Šį kartą teko pasirinkti neįprastą sau 5000m distanciją, kurios jau kokius 3 metus nebuvau bėgęs. Visa tai sudėjus susidarė papildoma jaudulio porcija. Į varžybas teko išvažiuoti 7,30 nuo maniežo - kadangi važiavau sporto mokyklos autobusu, tai teko derintis prie to, nors man startas tik 19.00. Taigi Kaune buvom apie 10 valandą, iki starto 11 valandų, taigi kiek paturistauti buvo laiko - negi visą laiką sėdėsi vienoje vietoje ar vėjų traukiamame stadione?.. Oras kaip reta šaltas - jei prieš pora savaičių per varžybas kepėme iš karščio, tai šį kartą teko ieškotis storesnės aprangos, šaltas vėjas, protarpiais lietus, ne itin aukšta temperatūra - nemaža dalis ir per varžybas su beveik rudenine apranga dalyvavo. Padariau apšilimą, kiek pasigreitėjau, bet nors ir kaip ištempta programa, bet vis tik ji vėlavo 11 minučių. Pagaliau startas, pradžia kaip ir normali, bet jau po pirmo rato teko paleisti pirmuosius 3 varžovus - gal dėl vėlavusio starto ir atšalusių raumenų, gal dėl didelio man tempo ėmė traukinėti raumenis. Kiek sulėtinau tempą, po truputį lyg ir įsibėgau - priekyje tolo po truputį, iš galo dar kurį laiką lyg ir netoli buvo, bet palaipsniui nutolo. Dar vienas startas, kai kone visą distanciją bėgu vienas. Taip ir finišavau 4-oje vietoje, laikas ne itin geras, bet įvertinus pasiruošimą logiškas. Ne itin maloni situacija, kai bėgi, jauti, kad viduje gali, o tarsi neperjungi aukštesnės pavaros - per likusį laiką reikės kaip nors ištaisyti tai. Po varžybų vėl teko skubėti - šį kartą jau visas autobusas laukė manęs, kadangi rungtis buvo paskutinė. Trumpai dar pabėgiojau, nusiprausiau ir spėjau laiku. Apskritai sunku kalbėti kažką apie varžybas stadione - renginys kaip ir oficialus, nieko čia daug neprikursi, tiesa labai ištempta ir dar vėluojanti programa pliusu tikrai netapo. Lyg ir bandyta kažkokia reklama, bet po varžybų, kai jau ėjau pasiimti savo daiktų į tribūnas, jos buvo aklinai tuščios - žinoma varžybų pabaiga, bet ir apskritai kaip visada praktiškai visi žiūrovai kiti dalyviai, treneriai ir jų giminaičiai, draugai.

Vilties bėgimas 2012

Tradiciškai gegužės antroje pusėje vyksta Vilties bėgimas Klaipėdoje. Šiemet jau jubiliejinis 5-asis. Ir nors dar tik 5-asis, bet jau ne pirmus metus masiškiausias Lietuvoje bėgimas. Tokią dieną ir orai staigiai atšilo, nors orų prognozės to ir nežadėjo - jei prieš pora dienų dar ir striukės reikėjo, tai varžybų sekmadienį jau ir su marškinėliais vos ne karšta. Žinoma normaliam gyventojui tai smagu, bet bėgant tai papildomas neplanuotas faktorius, įtakojęs rezultatus. Prisiregistravome labai greitai, nors turint omenyje didelį dalyvių skaičių lyg ir laukėme problemų. Apskritai tiek prie 3km, tiek prie 6km starto vietų lyg ir nesimatė daug dalyvių, bent jau atrodė mažiau nei ankstesniais metais. Tiesa prieš startą vaizdas pasikeitė - iš visų pašalių ėmė rinktis bėgimai ir masė nemaža susidarė, vien 10km distancijoje virš 500, kone 2 kartus daugiau nei prieš metus. Šiemetinė naujovė - priklijuojami numeriai. Teoriškai labai gražu: priklijuoji, nereikia ,,grafkių" ir tiek žinių. Kažkada Jonavos bėgime teko su jais susidurti - tada ir po varžybų labai sunkiai nuplėšiau juos nuo marškinėlių. To paties tikėjausi ir šį kartą, todėl savo ,,grafkes" palikau prie daiktų ir prieš startą ėmiau klijuotis numerį, bet ar tai marškinėlių medžiaga nepatiko, ar tai oras nepatiko, ar tai klijų pataupė - rezultatas toks, kad net užklijuoti sunku buvo, tiesiog atlipinėjo vos ne akyse. Dar pasiskolinau vieną ,,grafkę" ir šiaip ne taip iki finišo atlaikė bent jau nepamestas. Pasirodo ta problema ne man vienam tokia iškilo - ir skundėsi tuo dalyviai, ir paskelbtuose rezultatuose pakankamai ,,dalyvių be numerių". Startas duotas laiku ir prasidėjo varžybos. Iš karto į priekį šovė 3 varžovai, aš likau prie poros kitų. Po pirmo km belikom dviese, o dar po kokio km jau ir vienas likau. Stebėjau priekyje tą trijulę, aplinkui zujo dviratininkai - ne vien teisėjai, dauguma neaišku kas tokie ir kaip atsidūrė trasoje. Iš tikro net nežinau, ar jie buvo kokios tai akcijos dalis, ar tiesiog šiaip rado vietą ir laiką pasivažinėti Klaipėdos centrine gatve. Po 4km pirmas maitinimo (vandens) punktas, kuris tokiu oru daugeliui pravertė. Dar vienas maitinimo punktas dar po 3km. Šį kartą trasa gana greitai prabėgo, priekyje po truputį tolo ir išsibarstė tie trys varžovai, gale ne ką ir temačiau - retai atsisukinėjau, tuo labiau ne ką ir tegalėjai pamatyti tarp tų dviratininkų. Taip gana tvarkingai ir atbėgau 4-oje vietoje. Iš karto po finišo pasveikino vienuolis, Klaipėdos miesto meras, buteliukas vandens, vienas iš prekybos centrų įteikė maišelį su mandarinu, batonėliu ir kažkokiu įdomiu gėrimu. Kaip ir bėgdamas, taip ir po finišo pirmiausiai pasiieškojau pavėsio. Kiek atsigavę, pajudėjom link mašinų, bet paaiškėjo, kad apdovanos 6-is pirmuosius, taigi netikėtai dar ir ant scenos, kurioje dar vyko ir šventinis koncertas, pasiimti apdovanojimų teko užlipti. Apskritai varžybos tradiciškai gerai suorganizuotos, dalyvių, žiūrovų gausa lyg ir patvirtina tai. Žinoma didžioji dalis dalyvių ,,proginių bėgikų", bet ir vieną kartą išvesti į startą bėgti paprastą žmogų jau didelis darbas. Tiesa kiek nepasiteisino numeriai, dėl ko kilo problemų tiek dalyviams, tiek patiems organizatoriams, dėl ko turint omenyje dar tokį didelį dalyvių skaičių (skelbiama virš 4000) ir rezultatų paskelbimas užtruko. Kilni bėgimo idėja, tvarkingas renginys, šventinė nuotaika - ne veltui tai gausiausias bėgimas Lietuvoje.

Joniškėlio Karpių dvaro takais

Lietuvoje atsiranda nauja tradicija - bėgimus perkelti į dvarų, istorinių vietovių, renginių vietas jau nekalbant apie istorines datas. Šį kartą keliavau į Pasvalio rajoną, Joniškėlį, kurio dvaras tapo bėgimo centru, o jo apylinkės to bėgimo trasa. Atvykau kiek anksčiau, dalyvių dar negausiai, greitai atsiėmiau numerį, prieš pora dienų iš anksto užsiregistravęs elektroniniu paštu. Taigi buvo laiko apžiūrėti apylinkes ir trasą. Prieš važiuojant tikėjausi kažko panašaus į bėgimą Pakruojyje ir gana lygios bei dvaro alėjų ar kažko panašaus, bet vaizdas pasirodė kiek kitoks. Startas prie pačių Joniškėlių dvaro rūmų pieva ir po kelių šimtų metrų posūkis į kairę ir plentu pakalne per tiltą per Mažupę, šioks toks kalnelis ir vėl posūkis į kairę siauru išmintu takeliu. Pora trumpų pakilimų - nusileidimų miško takeliu, kiek ilgesnė tiesioji ir aštrus posūkis į kairę kone aplink save. Po trumpesnės tiesiosios gana aštri trumpa pakalnė ir vėl tiltelis per Mažupę, tiesą šį kartą žymiai kuklesnis: kokio 1,3m pločio, medinis ir nestabilus, dėl ko bėgant daugiau bėgikų vienu metu per jį darydavosi sudėtinga, kai savo kojomis reikėdavo amortizuoti visą tą svyravimą. Po šio tiltelio vėl gana trumpas ir staigus pakilimas, posūkis į dešinę ir miško takeliu palei upės skardį iki sekančio posūkio į kairę, po kurio jau kone nupjauta pieva visas takas. Aplink vieną iš dvaro pastatų ir įbėgimas į dvaro alėją, kuria ir varžėsi vaikai šiose varžybose. Dar vienas posūkis ir vėl prie dvaro, tiesa po to jau nebe pieva, o siauroku takeliu pabyrėjusiomis plytelėmis. Ir taip 6 ratai. Nors trasa savotiškai graži ir įdomi, bet kadangi nesu krosinių trasų mėgėjas, lengvų varžybų nenusimatė. Oras kaip reta pasitaikė labai gražus: protarpiais išlįsdavo saulė, nebuvo didelio vėjo, savotiška vėsuma - gal šiaip, gal dėl tekančios upės, gal dėl to, kad didžioji trasos dalis paslėpta miško takeliuose. Prieš startą trumpos oficialios kalbos ir su kunigo pašventinimu į startą. Kadangi starto tiesioji ne itin ilga, o po to sekė susiaurėjimas, pati pradžia gana greita, bet tik trumpam - greitai prasidėjo žvalgyba ,,kas ves". Ką gi teko man. Taip po truputį palaikydamas šiokį tokį tempą pradėjau vesti grupę, po truputį ,,byrėjo" varžovai ir nuo trečio rato likome dviese. Aš daugiau pavesdavau per pakilimus, šis per lygumas. Iš pradžių smagi trasa pabaigoje parodė savo sunkumą pabaigoje, o ir silpnoki achilai ne itin džiaugėsi tokiu krūviu. Likus 1,5 rato priešininkas pagreitėjo ir nutolo, gale taip pat gana saugiau atstumu nebuvo varžovų, taip ir parbėgau vienas 2-oje vietoje. Po finišo dar kiek pabėgiojom lengvai, ir besivaišindami organizatorių siūloma koše ir arbata laukėm apdovanojimų. Retokas pastaruoju metu atvejis, kai už prizines vietas savo amžiaus grupėje įteikiami daiktiniai prizai, nors gal mano tokie varžybų maršrutai pastaruoju metu. Po varžybų dar buvo numatyta pirtis dalyviams, gal ir buvo miestelyje, bet kadangi skubėjau namo nebesidomėjau tuo. Apskritai varžybos savotiškai įdomios: nestandartinė trasa, kas mėgsta krosus, miško takelius, trumpus kalnus - nuokalnes turėtų patikti. Organizacija taip pat pakankamai gera: veikianti išankstinė registracija, startas laiku, trasa gerai sužymėta, pristatytą teisėjų, kareivių posūkiuose. Jaučiamas ir vietinės valdžios dėmesys, žiniasklaidos susidomėjimas. Tiesa trasa ne itin pritaikyta dideliam dalyvių kiekiui, vietomis siaura, o ir ratai trumpi, dar pridėjus ,,slidininkus" jau nuo antro rato prasideda lenkimai ratu. Gerai kad ir oras gražus buvo, šlapia danga šioje trasoje iškiltų papildomų problemų. Bet apskritai gražus renginys, organizuotas bėgimo mėgėjų, darant šventę bėgikams. Pirmas blynas neprisvilęs.

A. Vietrino taurės bėgimas 2012

Tradiciškai gegužės pradžioje Kaune prie LKKA pagrindinių rūmų vyksta doc. A. Vietrino taurės bėgimas. Tiesa iš pradžių trasa kitokia: iš Šančių per Panemunės tiltą, palei zoologijos sodą ir per Ąžuolyno parką finišas prie LKKA. Nestandartinė 7,8km trasa su pora tikrai sunkių kalnų. Ne taip jau seniai bėgimas persikraustė į patį Ąžuolyną, parinkti 4 ratukai po 2,6km, kiek atitrauktas startas ir standartinė 10km distancija. Užsiregistravau iš anksto - pagal nuostatus ,,išankstinė registracija nemokama". Neradau kas bus kitu atveju, bet dėl visa ko apsidraudžiau ir gana greitai el. paštu gavau registracijos patvirtinimą. Nuvykau kiek anksčiau, radęs užsiregistravusiųjų sąraše save greitai gavau numerį be be kažkokių tai papildomų formų pildimų. Tiesa dalyvių rinkosi vangiai - tai kad bėgimas šiemet nėra vienos ar kitos taurės įskaitinis etapas ir tai kad kitą dieną garsiai išreklamuotas kitas bėgimas padarė savo. Oras, priešingai nei prognozuota lietui, tvankus ir net karštas - priešingai pernai vėsiam. Padariau apšilimą, nuotaika ir savijauta sunkiai nusakoma. Nors ir nedaug, bet 5 min. startas vėlavo. O ir skubėjimo nebuvo: ramiai ir draugiškai dalyviai laukė prie LKKA rūmų, o teisėjų paraginti kartu su jais taip pat ramiai nukeliavo ir iki starto vietos. Bet po starto visi ramumai baigėsi - vienas iš varžovų iš pat starto stipriai pradėjo ir labai greitai visi išsibarstė. Dar kiek bandžiau ,,prisikabinti", bet paleidau tikėdamasis kitų pagalbos ir maždaug ,,ai pagausiu", bet po pirmo rato jau kiek sunerimau ir pradėjau ,,gaudyti". Kaip dažnai būna vėl bėgti teko vienam. Antrame rate jau berods atstumas ne itin bedidėjo, kaip ir trečiajame, kai jau pradėjau artėti prie pabėgusio varžovo. Tiesa ir tas artėjimas nebuvo itin didelis - tarsi ir norisi greitėti, bet kažkaip vis aukštesnė pavara neįsijungia. Paskutiniame rate jau kiek rimčiau pagreitėjau, bet jau buvo per vėlu. Taip ir atbėgau antras, su gana prastu rezultatu. Antri metai iš eilės šiame bėgime kone ta pati taktinė klaida. Po finišo buvo atsigerti vandens, ko tikrai reikėjo tokiu karštu oru. Ramiai dar kiek pabėgiojau, atidaviau numerį ir kaip ir kiekvienam dalyviui išrašė diplomą su sugaištu laiku ir užimta vieta. Finišavus paskutiniam dalyviui, kuris buvo ir vyriausias, gana greitai ir apdovanojimai. Tiesa labai kuklūs: pirma vieta taurė, 2 - 3 medaliai. Bet viskas objektyviai - ir rezultatai internete paskelbti jau tą pačią dieną, ir net fotografijos įdėtos. Apskritai varžybos nors ir kuklios, bet labai tvarkingos. Vienas iš tų pavyzdžių, kaip su išsiversti minimaliais ištekliais ir padaryti gražų renginį.

Berčiūnai - Panevėžys 2012

Tradicinis bėgimas Berčiūnai - Panevėžys vėl pakvietė bėgikus jau 44-ąjį kartą. Perskaičius nuostatus apsidžiaugiau - pagaliau vėl trasa drieksis nuo Berčiūnų ir nebereikės sukti ratų Panevėžyje. Tiesa kuklumas jau matėsi: suaugusiųjų grupė bėgančių 10km tebuvo viena bendra, taip visiškai eliminuojant veteranus iš kovos dėl prizinių vietų.
Nuvykome laiku, dalyvių mažokai matėsi, prie registracijos didelių eilių nebuvo. 5Lt startinis mokestis šį kartą taikoma visiems - prieš tai dar LBMA klubų atstovams jo nebuvo.
Oras pasitaikė gana neblogas kaip tokiam gana ankstyvam pavasariui: vietomis pasirodydavo saulė, apie +10C, tiesa vėjas nemaloniai šaldė. Kiek pasivaikščiojom iki Senvagės, kaip ir laukėm autobuso į Berčiūnus, tačiau kiti bėgikai informavo, kad startas vėl prie Senvagės ir 30 min anksčiau nei skelbta nuostatuose. Na jei taip tai taip, gaila, bet yra kaip yra.
Pasidarėm apšilimą, startas maždaug laiku (+3min) ir prasidėjo bėgimas. Pirmi du ratai aplink Senvagę sąlyginai nedideliu tempu, grupelėje 8 bėgikai. Išbėgus palei Nevėžį ši grupelė gana greitai išsibarstė padidėjus tempui. Priekyje pirmųjų kelią rodydamas važiavo dviratis, nors trasa nesudėtinga: palei Nevėžį dviračių takais, vėliau parko takeliais. Netoli Savitiškio tilto pora posūkių, prie kurių stovėjo teisėjai ir vėl atgal priešpriešiais atbėgančiuosius. Nors startas ir pati sistema ta pati, bet per pastaruosius 3 metus vis kita trasa, dėl ko sunku objektyviau palyginti savo pasiruošimą.
Taigi priekyje po 3km nubėgo dviese, aš vienas iš dviejų antroje grupelėje. Taip pasikeisdami ir bėgome iki 8km, o paskui teko paleisti varžovą į priekį: kiek patingėjau - pražiopsojau, pačio bėgimo irgi ne itin rasta, o ir šoną dar pradėjo durti. Prie finišo vėl atbėgau vienas be kovos paskutiniuose metruose.
Po finišo užkabino dalyvio medalį, davė mineralinio buteliuką. Gana greitai persirengę (kad neperpūstų vėjas) pradėjome bėgti atsistatymą, bet greitai pakvietė į apdovanojimą - apdovanojo 5 pirmuosius. Pirmą kartą apdovanojimas prie Senvagės, starto ir finišo vietoje. Po to dar kiek pabėgiojus manieže dušas ir kelionė namo.
Žvelgiant į nuostatus dar vienas neatitikimas - taip ir nebeliko numerių loterijos.
Apskritai šiemet bėgimas labai kuklus ir kiek su rašytinio melo prieskoniu: nuo pradinių nuostatų ir realybės buvo neatitikimų. Nemažą dalį nuvylė trasos pakeitimas, kitus loterijos nebuvimas. Bet atmetus tai lieka gana tradicinis Lietuvos bėgimas: kuklus, su atminimo dovanėlėmis, gėrimais po bėgimo, dušu, gana tvarkingai suorganizuotas.

Obeliskas A. KulviečiuI – Jonava 2012

Tradiciškai kovo 11-ąją bėgikų (ir ne tik) minios traukia į Jonavą, tradicinį 12,5km bėgimą. Trasa nesikeičia jau daugelį metų, tik kartas nuo karto tikslinamas pavadinimas siekiant išvengti tam tikros painiavos, mat Jonavos krašte yra keletas A. Kulviečio atminimui skirtų objektų: šiuo atveju senasis apie 1978m statytas obeliskas yra starto vietoje, o 2009m miesto centrinėje aikštėje (prie finišo) pastatytas paminklas. Be to bėgimas skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.
Taigi anksti ryte išsiruošiau į kelią, oras ne itin gražus, šaltoka, krito dar pavasarinis sniegas, bet pakeliui vis mažėjo kritulių. Nors ir kovo 11-oji, bet vėliavų važiuojant per miestelius buvo reta išvysti.
Atvykau dar prieš 9, dar mažai dalyvių, ramiai atsiėmiau numerį su čipu sumokėjęs už tai 5Lt. Tvarkingai gana erdvioje sporto salėje vienoje vietoje, pasakius pavardę ir tik tiek, be įvairiausių apsukinančių siuntinėjimų kaip Molėtuose.
11.00 į starto vietą išvežė 4 autobusai, dalyvių (pagrindinėje distancijoje) pasirodo buvo 329 - didelis skaičius Lietuvos mastu. Apie 25 minutės kelio ir iš karto dauguma pabiro daryti apšilimo - tiesa šiemet teisėjai neleido jo daryti trasos kryptimi.
Nuotaikos prieš startą buvo pusėtinos - senokai be startų, ne itin aiškus pasiruošimo lygis, o vasario speigai, sniegai neleido atlikti kokybiško pasiruošimo.
12.00 startas ir visa masė pajudėjo pavėjui. Tempas iš pat aukštas - pirmas km ir jau paleidinėju lyderių grupelę. Ilgokai bėgu vienas - priekyje ,,atlūžta" kas, ,,suvalgau" ir toliau vėl vienas. Tempas gana aukštas, bet krentantis. 6-ame km prisiveja orienacininkas ir tempas vėl pakyla - dviese bėgti vis tik lengviau. Po truputį artėjam prie nutolusių varžovų, pagaliau prieš paskutinį km vieną jų ir pasivejame. Ilgas finišas ,,pasismaginimui", galutinė 11-oji vieta - ne stebuklai, bet ir neblogai.
Po finišo iš karto ,,sumedžiojo" ,,čipą", užkabino dalyvio medalį, nuėjau dar arbatos atsigerti ir ieškoti autobuso iš starto vietos persirengti. Kiek pabėgiojęs nusiprausiau duše ir nelaukdamas apdovanojimų bei šventinių ceremonijų išvykau namo.
Apskritai varžybos suorganizuotos be didelių trūkumų, problemų nesudarė ir gana didelis dalyvių skaičius. Jautėsi, kad jonaviškiai ruošėsi (ir ne studentiškai), tvarkingai ir gražiai suorganizavo visą renginį.

Aplink Želvos ežerą

Kadangi niekada dar nesu dalyvavęs šiame bėgime nusprendžiau išbandyti ir šią trasą. Orai pagaliau atėjo žiemiški ir pirmu iššūkiu tapo tiesiog nuvažiuoti iki Suginčių: pirmasis rimtesnis sniegas, tamsa ryte, slidoki vietomis keliais, bet daugiausiai sniego pasirodė būtent Molėtų rajone, tik pasukus į regioninį kelią iš magistralės nuo Ukmergės, o įsukus į pačius Suginčius jo dar tarsi padaugėjo. Atvykome apie 9,40, mokykloje nuėjome registruotis. Savotiškas vyravo chaosas, prie viena stalelio koridoriuje rinko startinį mokestį (kaip be nuolaidų 5Lt), užsirašinėjo dalyvių numerius ir siuntė jų pasiimti į kitą kabinetą - teoriškai labai lengvai apeinama sistema nemokėti, be to nelanksti ir laiką ,,valganti". Nors registracija turėjo būti baigta iki 10,00, bet vis ėjo ir ėjo dalyvių, gal dėl kelių, gal dėl registracijos sistemos ar organizacinių trikdžių vėluojančių. Dėl šios priežasties startas buvo nukeltas 30 min.
Apšilimas, šiokia tokia apžvalga: sniegas, vėjas, lengvas minusas lauke - tiesiog žiema. Atėjom į starto vietą, nuo starto linijos (tiksliau pripučiamų vartų) į abi puses apie 30m išsibarstę dalyviai: tiek 4km, tiek 13km, viso virš 400 dalyvių. Ramiai kalbamės, aptarinėjam juokais kaip dabar čia iki starto linijos visus nuvarys. Netikėtai visa minia pajudėjo - nei jokio šūvio, nei jokio ,,į vietas", tiesa labai punktualiai, kone lygiai žadėtu laiku. Ką gi teko greitai ir su papildomu pradėti irtis per žmonių masę slidžiu suspaustu sniegu. Kol pro ją šiaip ne taip ,,prasiyriau" varžovai jau per pora šimtų metrų pabėgę priekyje. Po truputį pradėjau atsitokėti nuo tokio starto ir ,,gaudyti" pabėgusius. Trasa gana smagi, pakilimai, aplinkui miškai, ežerai. Vietomis suspaustas sniegas (kur asfaltas), vietomis minkštas purus sniegas maišytas su purvu (kur vieškelis ar miško takelis). Po truputį kylu aukštyn, artėju prie varžovų. Prabėgom pro etnokosmologijos muziejų, observatoriją ir nusileidom į siaurą miško takelį. Priekyje tik pėdos sniege, gale irgi jau nieko nebesimato. Orientuojuos pagal pėdas - kitų ženklų visoje trasoje nėra. Staiga jos išsiskyrė: ir kur sukti? Greitai teko rinktis, nusileidau dar žemyn, o ten uždari vartai.. Logiškai mąstant tikrai ne čia pasukau, dar pažiūrėjau kur tolyn tos pėdos veda. O jos kilo per bruzgynus į viršų, kur ir aš pasekiau. Išlindau į kitą takelį, pro šalį prabėgo pora orientacininkų, kuriuos jau gana senokai buvau aplenkęs. Šiaip ne taip ,,prisikabinau" prie jų, bėgimas išėjo ,,iš ritmo". Netoli posūkis prie kurio kokie 5 teisėjai su mašina ir 5km iki finišo žyma. Sunkokai laikiausi per miško takelį - su ,,šipais" smagiai bėgo, kas juos ten turėjo. Po truputį vėl ,,įsibėgo", nors pabaiga nebuvo lengva: suspaustas slidus sniegas, priešinis vėjas ir dar pora smagių kalnų. Netoli finišo jau ir smėlio pabarstė. Atbėgau ir nežinojau kelintas atbėgau. Taip viskas susimaišė dėl tų paklaidžiojimų, bet pasirodo ne vienas toks buvau: ne vienas tuo vėliau skundėsi, o dar ir kalbos pasklido kad kažkas nukirto kampą palei ežerą.. Bet kai trasa visiškai nežymėta ar teisėjai tik 3 vietose to tikėtis galima.
Dar kiek pabėgiojom, grąžinom numerius (tuo pačiu gavom lankstinuką, molinį medalį ir loterijos bilietą), persirengėm mokyklos klasėje, valgykloje kiek užkandom košės, išgėrėm arbatos ir išsiruošėm namo.
Apskritai varžybos organizuotos tarsi žmogaus, pabudusio prieš 5 min: savotiškas chaosas, skubėjimas, koordinacijos stoka. Startas ir dalyvių paklydimai organizatoriams tikrai pliusų neprideda. Keistokos klaidos, ypač turint omenyje, jog bėgimas organizuojamas jau 22-ą kartą. Trasa labai smagi, nors ir sunki fiziškai, kurios rezultatai labai priklauso nuo oro sąlygų.

2012 bėgimas Kėdainiuose

Apskritai žiemą ne itin mėgstu dalyvauti varžybose, paprastai ir sniego būna, ir šalta, bet ši žiema labai jau neįprasta. Tradiciškai Kėdainiuose sausio pradžioje vyksta naujametinis bėgimas, kurią šį kartą nusprendžiau sudalyvauti. Kažkada teko bėgti čia, bet dar senojoje trasoje ir prisiminimai gana nykūs liko.
Savijauta pusėtina buvo, tikslai ne itin aukšti, nei labai daug nei labai intensyviai nesitreniravau, tiesiog savotiškas geras tempinis bėgimas, kurio vienas taip neprabėgčiau.
Taigi atvažiavom apie 11 į Vilainius, kur įsikūręs Kėdainių sporto centras. Žmonių jau nemažai buvo, teko atstovėti eilėje ir susimokėjus 3Lt už dalyvavimą bei 5Lt už ,,čipus" buvo išduodami numeriai pagal išankstinę registraciją. Dar apžiūrėjau trasos schemą pakabintą ant sienos - nesudėtinga, nors rato pabaigoje ,,gyvatėlė" nebloga susukiota.
Kol užsiregistravo, praktiškai atėjo ir laikas apšilimui. Oras pasitaikė neblogas: iš nakties kiek pašalę, vietomis slidoka, sniego nerasta ir gana stiprus vėjas. Likus apie 20 min iki starto visus sukvietė į salę, kur kažkas kažką kalbėjo - tiek ir tegalėjo suprasti dėl garsiakalbio ir prasto salės akustikos.
Startas praktiškai nevėlavo (kelių minučių intervale) ir prasidėjo bėgimas. Keli šimtai metrų ir posūkis į kairę bei gana ilga tiesioji pavėjui. Po truputį jau čia pradėjo byrėti grupelėmis, o pasisukus į kitą ilgąją tiesę prieš vėją (aplinkui jokių namų ar kitų pastatų, plynas laukas) likome penkiese. Dar vienas posūkis ir tiesioji su šoniniu - priešiniu vėju. Dar kiek užsigreitėjo priekyje ir nubėgo trise, taip ir teko bėgti likusius maždaug 7km vienam. Po tos tiesiosios sekė sankryža ir gatvelė (ar įvažiavimas į kiemą), pereinanti į vieškelį palei garažus, dar kažkokius pastatus, išlendant prie to pačio sporto centro, bet dar darant vieną kilpą link išbėgant į pirmąją tiesą, tik šįkart prieš vėją. Vėl posūkis į dešinę ir finišas bėgantiems 5km, o kitiems dar kilpa ir dar vienas toks pat ratas. Po truputį tolo priekyje bėgantys, po truputį ir aš tolau nuo gale bėgančiųjų, o likus porai km iki finišo pradėjo snigti dideliais kąsniais - savotiškas privalumas anksčiau baigusiems :) Dar bėgant per sankryžą kartą teko pralaviruoti tarp kitų bėgančiųjų, o kitą kartą tarp greitosios, lydinčios paskutinįjį dalyvį ir kitos mašinos. Taip ir atbėgau 4-as bendroje įskaitoje ir pagal paskelbtus nuostatus 3-ioje savo amžiaus grupėje, bent taip tikėjausi.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, atsigėrėm arbatos ir ėmė laukti apdovanojimų. Tiesa prieš tai dar pažiūrėjom iškabintus rezultatus ir jie kiek nustebino: tokia painiava, jog nesupratom ar čia teisėjai ,,apsižioplino" ar pagal kitus nuostatus apdovanojo. Amžiaus grupė pagal patvirtintus ir oficialiai paskelbtus nuostatus turėjo būti 1994-1983, bet toje grupėje atsidūrė ir 1982 ir 1979 gimę asmenys, nors kitoje amžiaus grupėje buvo ir 1980 ir 1981 gimę asmenys. Kitaip sakant ir broliai dvyniai galėjo čia atsidurti skirtingose amžiaus grupėse. Žinoma taip ir apdovanojo, bet kadangi apdovanojimai už amžiaus grupes tebuvo medaliai, tai dėl tiek neverta buvo ir gaišti savo laiko bei eikvoti jėgų.
Po apdovanojimų dar nuėjom į pirtį, kuri jau buvo tuščia, kiek pasiplaukiojom baseinėlyje ir išvažiavom namo.
Apskritai varžybos organizuotos gana neblogai: už organizatorių renkamus 3Lt nedaug, bet aiškiai sužymėta trasa, po varžybų arbata, dušai, pirtis, baseinas. Prizai simboliniai, tik kažkas daugiau absoliutiems nugalėtojams. Papildomi 5Lt už ,,čipus", kurie, mano manymu, šiuo atveju ne itin reikalingi buvo: su tiek dalyvių ir tokiose distancijose pora gerai pasirengusių žmonių būtų susidoroję lygiai taip pat gerai, tik žymiai pigiau.
Pati trasa įdomesnė nei prieš pora metų, dalyvių pakankamai gausu - šiaip ar taip Lietuvos centras, patogu kone visiems.