Vilties bėgimas 2012

Tradiciškai gegužės antroje pusėje vyksta Vilties bėgimas Klaipėdoje. Šiemet jau jubiliejinis 5-asis. Ir nors dar tik 5-asis, bet jau ne pirmus metus masiškiausias Lietuvoje bėgimas. Tokią dieną ir orai staigiai atšilo, nors orų prognozės to ir nežadėjo - jei prieš pora dienų dar ir striukės reikėjo, tai varžybų sekmadienį jau ir su marškinėliais vos ne karšta. Žinoma normaliam gyventojui tai smagu, bet bėgant tai papildomas neplanuotas faktorius, įtakojęs rezultatus. Prisiregistravome labai greitai, nors turint omenyje didelį dalyvių skaičių lyg ir laukėme problemų. Apskritai tiek prie 3km, tiek prie 6km starto vietų lyg ir nesimatė daug dalyvių, bent jau atrodė mažiau nei ankstesniais metais. Tiesa prieš startą vaizdas pasikeitė - iš visų pašalių ėmė rinktis bėgimai ir masė nemaža susidarė, vien 10km distancijoje virš 500, kone 2 kartus daugiau nei prieš metus. Šiemetinė naujovė - priklijuojami numeriai. Teoriškai labai gražu: priklijuoji, nereikia ,,grafkių" ir tiek žinių. Kažkada Jonavos bėgime teko su jais susidurti - tada ir po varžybų labai sunkiai nuplėšiau juos nuo marškinėlių. To paties tikėjausi ir šį kartą, todėl savo ,,grafkes" palikau prie daiktų ir prieš startą ėmiau klijuotis numerį, bet ar tai marškinėlių medžiaga nepatiko, ar tai oras nepatiko, ar tai klijų pataupė - rezultatas toks, kad net užklijuoti sunku buvo, tiesiog atlipinėjo vos ne akyse. Dar pasiskolinau vieną ,,grafkę" ir šiaip ne taip iki finišo atlaikė bent jau nepamestas. Pasirodo ta problema ne man vienam tokia iškilo - ir skundėsi tuo dalyviai, ir paskelbtuose rezultatuose pakankamai ,,dalyvių be numerių". Startas duotas laiku ir prasidėjo varžybos. Iš karto į priekį šovė 3 varžovai, aš likau prie poros kitų. Po pirmo km belikom dviese, o dar po kokio km jau ir vienas likau. Stebėjau priekyje tą trijulę, aplinkui zujo dviratininkai - ne vien teisėjai, dauguma neaišku kas tokie ir kaip atsidūrė trasoje. Iš tikro net nežinau, ar jie buvo kokios tai akcijos dalis, ar tiesiog šiaip rado vietą ir laiką pasivažinėti Klaipėdos centrine gatve. Po 4km pirmas maitinimo (vandens) punktas, kuris tokiu oru daugeliui pravertė. Dar vienas maitinimo punktas dar po 3km. Šį kartą trasa gana greitai prabėgo, priekyje po truputį tolo ir išsibarstė tie trys varžovai, gale ne ką ir temačiau - retai atsisukinėjau, tuo labiau ne ką ir tegalėjai pamatyti tarp tų dviratininkų. Taip gana tvarkingai ir atbėgau 4-oje vietoje. Iš karto po finišo pasveikino vienuolis, Klaipėdos miesto meras, buteliukas vandens, vienas iš prekybos centrų įteikė maišelį su mandarinu, batonėliu ir kažkokiu įdomiu gėrimu. Kaip ir bėgdamas, taip ir po finišo pirmiausiai pasiieškojau pavėsio. Kiek atsigavę, pajudėjom link mašinų, bet paaiškėjo, kad apdovanos 6-is pirmuosius, taigi netikėtai dar ir ant scenos, kurioje dar vyko ir šventinis koncertas, pasiimti apdovanojimų teko užlipti. Apskritai varžybos tradiciškai gerai suorganizuotos, dalyvių, žiūrovų gausa lyg ir patvirtina tai. Žinoma didžioji dalis dalyvių ,,proginių bėgikų", bet ir vieną kartą išvesti į startą bėgti paprastą žmogų jau didelis darbas. Tiesa kiek nepasiteisino numeriai, dėl ko kilo problemų tiek dalyviams, tiek patiems organizatoriams, dėl ko turint omenyje dar tokį didelį dalyvių skaičių (skelbiama virš 4000) ir rezultatų paskelbimas užtruko. Kilni bėgimo idėja, tvarkingas renginys, šventinė nuotaika - ne veltui tai gausiausias bėgimas Lietuvoje.

Joniškėlio Karpių dvaro takais

Lietuvoje atsiranda nauja tradicija - bėgimus perkelti į dvarų, istorinių vietovių, renginių vietas jau nekalbant apie istorines datas. Šį kartą keliavau į Pasvalio rajoną, Joniškėlį, kurio dvaras tapo bėgimo centru, o jo apylinkės to bėgimo trasa. Atvykau kiek anksčiau, dalyvių dar negausiai, greitai atsiėmiau numerį, prieš pora dienų iš anksto užsiregistravęs elektroniniu paštu. Taigi buvo laiko apžiūrėti apylinkes ir trasą. Prieš važiuojant tikėjausi kažko panašaus į bėgimą Pakruojyje ir gana lygios bei dvaro alėjų ar kažko panašaus, bet vaizdas pasirodė kiek kitoks. Startas prie pačių Joniškėlių dvaro rūmų pieva ir po kelių šimtų metrų posūkis į kairę ir plentu pakalne per tiltą per Mažupę, šioks toks kalnelis ir vėl posūkis į kairę siauru išmintu takeliu. Pora trumpų pakilimų - nusileidimų miško takeliu, kiek ilgesnė tiesioji ir aštrus posūkis į kairę kone aplink save. Po trumpesnės tiesiosios gana aštri trumpa pakalnė ir vėl tiltelis per Mažupę, tiesą šį kartą žymiai kuklesnis: kokio 1,3m pločio, medinis ir nestabilus, dėl ko bėgant daugiau bėgikų vienu metu per jį darydavosi sudėtinga, kai savo kojomis reikėdavo amortizuoti visą tą svyravimą. Po šio tiltelio vėl gana trumpas ir staigus pakilimas, posūkis į dešinę ir miško takeliu palei upės skardį iki sekančio posūkio į kairę, po kurio jau kone nupjauta pieva visas takas. Aplink vieną iš dvaro pastatų ir įbėgimas į dvaro alėją, kuria ir varžėsi vaikai šiose varžybose. Dar vienas posūkis ir vėl prie dvaro, tiesa po to jau nebe pieva, o siauroku takeliu pabyrėjusiomis plytelėmis. Ir taip 6 ratai. Nors trasa savotiškai graži ir įdomi, bet kadangi nesu krosinių trasų mėgėjas, lengvų varžybų nenusimatė. Oras kaip reta pasitaikė labai gražus: protarpiais išlįsdavo saulė, nebuvo didelio vėjo, savotiška vėsuma - gal šiaip, gal dėl tekančios upės, gal dėl to, kad didžioji trasos dalis paslėpta miško takeliuose. Prieš startą trumpos oficialios kalbos ir su kunigo pašventinimu į startą. Kadangi starto tiesioji ne itin ilga, o po to sekė susiaurėjimas, pati pradžia gana greita, bet tik trumpam - greitai prasidėjo žvalgyba ,,kas ves". Ką gi teko man. Taip po truputį palaikydamas šiokį tokį tempą pradėjau vesti grupę, po truputį ,,byrėjo" varžovai ir nuo trečio rato likome dviese. Aš daugiau pavesdavau per pakilimus, šis per lygumas. Iš pradžių smagi trasa pabaigoje parodė savo sunkumą pabaigoje, o ir silpnoki achilai ne itin džiaugėsi tokiu krūviu. Likus 1,5 rato priešininkas pagreitėjo ir nutolo, gale taip pat gana saugiau atstumu nebuvo varžovų, taip ir parbėgau vienas 2-oje vietoje. Po finišo dar kiek pabėgiojom lengvai, ir besivaišindami organizatorių siūloma koše ir arbata laukėm apdovanojimų. Retokas pastaruoju metu atvejis, kai už prizines vietas savo amžiaus grupėje įteikiami daiktiniai prizai, nors gal mano tokie varžybų maršrutai pastaruoju metu. Po varžybų dar buvo numatyta pirtis dalyviams, gal ir buvo miestelyje, bet kadangi skubėjau namo nebesidomėjau tuo. Apskritai varžybos savotiškai įdomios: nestandartinė trasa, kas mėgsta krosus, miško takelius, trumpus kalnus - nuokalnes turėtų patikti. Organizacija taip pat pakankamai gera: veikianti išankstinė registracija, startas laiku, trasa gerai sužymėta, pristatytą teisėjų, kareivių posūkiuose. Jaučiamas ir vietinės valdžios dėmesys, žiniasklaidos susidomėjimas. Tiesa trasa ne itin pritaikyta dideliam dalyvių kiekiui, vietomis siaura, o ir ratai trumpi, dar pridėjus ,,slidininkus" jau nuo antro rato prasideda lenkimai ratu. Gerai kad ir oras gražus buvo, šlapia danga šioje trasoje iškiltų papildomų problemų. Bet apskritai gražus renginys, organizuotas bėgimo mėgėjų, darant šventę bėgikams. Pirmas blynas neprisvilęs.

A. Vietrino taurės bėgimas 2012

Tradiciškai gegužės pradžioje Kaune prie LKKA pagrindinių rūmų vyksta doc. A. Vietrino taurės bėgimas. Tiesa iš pradžių trasa kitokia: iš Šančių per Panemunės tiltą, palei zoologijos sodą ir per Ąžuolyno parką finišas prie LKKA. Nestandartinė 7,8km trasa su pora tikrai sunkių kalnų. Ne taip jau seniai bėgimas persikraustė į patį Ąžuolyną, parinkti 4 ratukai po 2,6km, kiek atitrauktas startas ir standartinė 10km distancija. Užsiregistravau iš anksto - pagal nuostatus ,,išankstinė registracija nemokama". Neradau kas bus kitu atveju, bet dėl visa ko apsidraudžiau ir gana greitai el. paštu gavau registracijos patvirtinimą. Nuvykau kiek anksčiau, radęs užsiregistravusiųjų sąraše save greitai gavau numerį be be kažkokių tai papildomų formų pildimų. Tiesa dalyvių rinkosi vangiai - tai kad bėgimas šiemet nėra vienos ar kitos taurės įskaitinis etapas ir tai kad kitą dieną garsiai išreklamuotas kitas bėgimas padarė savo. Oras, priešingai nei prognozuota lietui, tvankus ir net karštas - priešingai pernai vėsiam. Padariau apšilimą, nuotaika ir savijauta sunkiai nusakoma. Nors ir nedaug, bet 5 min. startas vėlavo. O ir skubėjimo nebuvo: ramiai ir draugiškai dalyviai laukė prie LKKA rūmų, o teisėjų paraginti kartu su jais taip pat ramiai nukeliavo ir iki starto vietos. Bet po starto visi ramumai baigėsi - vienas iš varžovų iš pat starto stipriai pradėjo ir labai greitai visi išsibarstė. Dar kiek bandžiau ,,prisikabinti", bet paleidau tikėdamasis kitų pagalbos ir maždaug ,,ai pagausiu", bet po pirmo rato jau kiek sunerimau ir pradėjau ,,gaudyti". Kaip dažnai būna vėl bėgti teko vienam. Antrame rate jau berods atstumas ne itin bedidėjo, kaip ir trečiajame, kai jau pradėjau artėti prie pabėgusio varžovo. Tiesa ir tas artėjimas nebuvo itin didelis - tarsi ir norisi greitėti, bet kažkaip vis aukštesnė pavara neįsijungia. Paskutiniame rate jau kiek rimčiau pagreitėjau, bet jau buvo per vėlu. Taip ir atbėgau antras, su gana prastu rezultatu. Antri metai iš eilės šiame bėgime kone ta pati taktinė klaida. Po finišo buvo atsigerti vandens, ko tikrai reikėjo tokiu karštu oru. Ramiai dar kiek pabėgiojau, atidaviau numerį ir kaip ir kiekvienam dalyviui išrašė diplomą su sugaištu laiku ir užimta vieta. Finišavus paskutiniam dalyviui, kuris buvo ir vyriausias, gana greitai ir apdovanojimai. Tiesa labai kuklūs: pirma vieta taurė, 2 - 3 medaliai. Bet viskas objektyviai - ir rezultatai internete paskelbti jau tą pačią dieną, ir net fotografijos įdėtos. Apskritai varžybos nors ir kuklios, bet labai tvarkingos. Vienas iš tų pavyzdžių, kaip su išsiversti minimaliais ištekliais ir padaryti gražų renginį.