2013-12-22

10-asis Kauno kalėdinis bėgimas

Apskritai žiemą ne itin mėgstu dalyvauti varžybose - šiaip ar taip lengvoji atletika, bėgimas yra vasaros sportas. Nors kartas nuo karto prasijudinti ir išeiti iš treniruočių monotonijos visai gerai.
Šiis bėgima man nebuvo naujiena - jau buvau jame dalyvavęs prieš 5 metus, bet nuo to laiko ne kas ir pasikeitė, tik startas perkeltas nuo pėsčiųjų tilto į kitą parko galą. Trasa ta pati, nors tokiu metų laiku ji labai įvairuoja dangos atžvilgiu: gali būti ir sniegas, ir ledas, ir plentas, ir +5C ir -10C.
Registracija internetu jau gana anksti pradėta, žymiai anksčiau nei pasirodė patys bėgimo nuostatai. Gana kukliame varžybų tinklapyje ir nuostatuose buvo galima rasti visą reikalingą informaciją, net trasos žemėlapį ir kaip atvykti į startą ar po to į baseiną.
Prieš keletą metų kai dalyvavau šiame bėgime dalyvių nebuvo gausu, bet šiemet gal dėl netipiškai šilto oro, gal dėl paskuntiniojo LBMA bėgimo taurės etapo, gal dėl internetinio darbo ar dar neaišku dėl ko į startą susirinko rekordinis šioms varžyboms bėgikų skaičius. Žinoma geras dalykas, bet trasa ir starto vieta tokiam gausiam dalyviui skaičiui ne itin tinkama: praktiškai visa trasa dviračių takeliai ir ypač pimuose kilometruose kol išsitempė visa grupė kai kam galėjo kilti problemų norint bėgti savo pasirinktu tempu.
Registracija išankstinė ir nemokama internetu, o vietoje numeriai išduodami pagal pavardes - gana paprasta, bet veiksminga sistema, pritaikyta individams daugiau.
Oras šiemet pasitaikė labai geras tokiam laikotarpiui - pliusinė temperatūra, šioks toks vėjas, kurio parke ne itin ir jautėsi, trasos danga protarpiais šlapias sniegas, bet daugiau trasos šlapio asfalto. Apšilimo metu teko patikrinti sniego sukibimą - porą mėlynių po griuvimo bent kurį laiką primins šį bėgimą.
Startas duotas punktualiai laiku ir šiokia tokia grūstalynė - kartu dar paleido ir 5,6km, tempas iš karto aukštas ir grupė ėmė tįsti. Batai labai greitai permirko kiaurai, ypač pasitaškius po šlapią sniegą. Pati trasa gana įdomi - šiek tiek posūkių, šiek tiek pakilimų, o pabaigoje gana ilga tiesioji. Gana tradiciškai po kelių km su kažkuo likau vienas ir taip iki pat galo. Tiesa šį kartą nenuobodus bėgimas - ilgą laiką ,,gaudžiau" priekyje netoli buvusį priešininką, o paskui jį apsilenkęs jau pats bėgau, kad nepavytų kitas varžovas. Bet taip ir finišavau stabiliu tempu su šiokiu tokiu pagreitėjimu gale 2-oje vietoje. Priekyje varžovas gana toli buvo, nors pagal oficialius rezultatus vos ne finiše aiškinomės kas nugalėjo.
Po varžybų kiek pabėgiojau, atidavus numerį gavau Kauno BMK stalinį kalendorių, dalyvio diplomą (kituose bėgimuose tai paprastai setifikatu vadinama) ir kvietimą į baseiną, buvo galima pasivaišinti kūčiukais ir arbata.
Po to sekė tikriausiai liūdniausia renginio dalis - apdovanojimai. Atvykau kaip ir nuostatuose numatyta 16 valandą, gana ankštame koridoriuje palei baseino rūbines išsirikiavę stovėjo ar sėdėjo kiti bėgimo dalyviai, o organizatorių nesimatė. Taip laikas prailgo, ypač laukiant 50 minučių tvankioje patalpoje, kur neretai ir pačių apdovanojimų metu prabėgdavo sporto mokyklos auklėtiniai. Patys apdovanotojai choro tikriausiai ir nelankė,o mikrofono neturėjo, todėl ir problemų kas ką pasakė, ką pakvietė irgi pasitaikė. O dar pridėjus ir tai, kad vietomis patys maišėsi ką apdovanoti, kam ką duoti tai bendras vaizdas nekoks buvo.
Patys prizai gana tradiciniai pastaraisiais metais - pirma viena taurė, diplomas ir medalis, prizininkams medaliai ir diplomai.
Apskritai varžybos gerokai pasitempusios palyginus su ankstesniais metais: žymiai daugiau dalyvių, pačio bėgimo organizacija tvarkinga, po varžybų atminimo dovanėlės dalyviams, arbata, kūčiūkai, net baseinas su pirtimi. Tiems dalyviams, kurie nelaukė apdovanojimų kone idealios varžybos, ypač turint omenyje, kad be startinio mokesčio. Po jų susimąstai kokio velnio važiuoti į Vilnių ir ten mokėti nemažus startinius mokesčius, kai net neužsimenama nuostatuose apie apsiprausimą po varžybų, o kiti anksčiau minėti aspektai tokie pat ar dar mažesni nei bėgime Kaune?..Tradicijos (nutrūkusios prieš pora metų, o dabar jau ir visiškai pakeitus trasą), marketingas (tiksliau noras pasirodyti visai Lietuvai per tv ar interneto portaluose), noras pabėgioti Vilniaus centre? Bet kaip sakoma dėl skonio nesiginčyjama, visoki bėgimų yra, visokių ir reikia.

2013-10-27

Graužikai - Kelmė 2013

Vienas iš tradicinių ir gana senų bėgimų Lietuvoje, tiesa pastaraisiais metais gerokai sunykęs vyko ir šį rudenį. Tradiciškai ir šį kartą čia sudalyvavau - nuo pat 1997 nė karto dar nepraleidau šio bėgimo, nors keitėsi ir nuotoliai, tvarka, nors pagrindinė trasa liko ta pati.
Atvažiavome kiek anksčiau šį kartą - visai netoli važiuoti. Užsiregistravom, per daug nebuvo problemų - dalyvių gausa bėgimas nepasižymėjo, iš viso 8,2km (ar 8km? - startas ir finišas visada ten pat, bet nuostatuose distancija kinta) pasiryžo įveikti 52 bėgikai. Iš esmės didžioji dauguma dalyvių vietiniai, jauniai, jaunimas - gana keistokas organizavimas ta prasme, kad tėra tik 3 amžiaus grupės (14-15m, 16-17m ir virš 18m) ir visi bėga 8km.Nprs prisiminus savo patirtį 12 metų jau esu bėgęs 8,2km per varžybas, 13-os - 11,1km, tiesa kartą ar du metuose tiek ir tebėgdavau per varžybas. Būtų kvaila tokio amžiaus koncentruotis į specialų pasiruošimą tokioms distancijoms, bet kartais gal ir praverstų ir tokie bėgimai paruošiamuoju periodu. Bet šiuolaikiniam jaunimui labai jau baisiai atrodo prabėgti tiek km...
Nors į starto vietą turėjo išvežti 12,30, bet kiek anksčiau išvežė. Vietoje pasidarėm trumpą apšilimą ir į startą. Oras grynai rudeniškas, apsiniaukę, vėjas, paskutinius km ir lietus pasirodė. Iš pradžių šoninis pavėjui, paskutiniai km ir prieš vėją, Trasa man jau puikiai pažįstama, kalnai ir posūkiai aiškūs.
O pats bėgimas Drevernos kopija - visą laiką vedžiau, bandžiau atkabinti, bet vėl finiše stebėjau varžovo nugarą, bet šį kartą per daug ir nebesistengiau finiše - šiaip ar taip varžovas ne mano amžiaus grupėje.
Po finišo kiekvienam dalyviui medalis, pasivaišinom organizatorių karšta arbata ir kiek pabėgioję vos spėjom persirengti ir prasidėjo apdovanojimas: pirma vieta taurė, medalis ir diplomas, prizininkai medaliai ir diplomai, absoliutiems nugalėtojams dar šakočiai.
Apskritai varžybos daug kuo primena prieš savaitę vykusį bėgimą Drevernoje: gana trumpa distancija (6,2km ir 8,2km), abu renginiai skirti paskendusiems žmonėms atminti (nors Kelmėje to nebeliko bėgimo pavadinime), panašūs apdovanojimai (Dreverna tik išskyrė amžiaus grupių nugalėtojus piniginiais prizais), dalyvių dauguma aplinkinių kaimų gyventojai, trasa bent man įdomesnė Kelmėje.
Trumpai sakant Kelmės bėgime nieko naujo - tradicinė trasa, tradicinis sutikimas, tradicinis bėgimas.

2013-10-22

Bėgimas G.Paulioniui atminti

Ne pirmus metus vykstatntis bėgimas (pasirodo jau 9-asis buvo), kuriame šiemet nusprendžiau sudalyvauti - visada įdomu aplankyti vietas, kuriose dar nebuvau, prabėgti trasas, kuriose dar nebėgau. Iš karto kilo klausimas kur ta Dreverna ir kas tas G. Paulionis, bet su šiandieniniu internetu gana greitai radau Klaipėdos apylinkėse miestelį ir įdomią istoriją, kaip vienas žmogus su irkline valtimi plaukė per Baltijos jūrą, pasiekė Švedijos, Danijos krantus, o grįždamas atgal pateko į audrą, kurioje nuskendo ir garsusis keltas ,,Estonija". Nepasigailėjo gamtos stichija ir vienišo keliautojo, o valties nuolaužas ir kūną grąžino prie Nidos krantų... Istorija kažkuo primenanti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą, bet su skirtingu atminimu ir žinomumu.
Išvažiavau gana anksti, oras šaltokas, bet saulėtas. Panašus jis buvo ir per varžybas, tiesa dar vėjas sukilo, nors gal kaip prie marių tai gana normalu. Atvažiavęs pasiėmiau numerį, sumokėjau 5Lt startinį mokestį, ir galvojau kiek apsidairyti po gyvenvietę, bet ne itin buvo į ką žiūrėti - tiesiog paprastas gana naujo statymo kaimelis, kurių Lietuvoje ne vienas ir ne du.
Iš pradžių į startą išvežė vaikus 3,1km, o aš pradėjau daryti apšilimą. Savijauta gana nebloga, nors 6,2km man labai neįprastas nuotolis - per metus kartą ar du tiek mažai tebėgu. Pati trasa labai paprasta - startas miestelyje prie mokyklos, už kelių šimtų metrų posūkis ir išbėgimas iš gyvenvietės. Dar vienas posūkis, tiltas su įspūdžio nedarančio trumpu kalniuku ir gana ilga tiesioji pakei Vilhelmo kanalą, šiokia tokia vos pastebima įkalnė, posūkis ir dar vienas tiltas šį kartą per patį kanalą, nedidelė nuokalnė ir apibėgus aplink mašiną atgal iki mokyklos. Gana lygi ir greita trasa, tiesa kiek skurdoka ir nuobodoka, gal dėl lygaus plento, gal ir dėl oro ar rudens, ypač palyginus su panašaus atstumo trasomis Trakuose ar Vilkaviškio rajone.
Startas turėjo būti 12.40, bet likus 15 min jau pradėjo šaukti teisėjai ,,iki starto liko 6 minutės", greitai dar persirengiau ir stojau į startą. Keistas vaizdas, kai bėgime tik 15 dalyvių, žinoma vaikų visada daugiau ir šį kartą jų 3,1km buvo apie 50. Taigi startas, kurį vos išgirdau - tarsi už poros šimtų metrų kažkas iš po žemių pokštelėjo 8 minutėmis anksčiau nei planuota. Nors dalyvių ir nedaug, bet nusiteikę agresyviai starte - teko pora šimtų metrų brautis iš ,,dėžutės" į priekį. Po to pradėjau vesti bėgimą, ,,prisikabino" vienas varžovas. Keista bėgti 6,2km, kai prieš pora savaičių bėgai 21,1km - ir bėgi, ir nori greičiau bėgti, bet tarsi koks greičio ribotuvas uždėtas. Vis bandžiau ,,atkabinti" tą varžovą, bet likus maždaug km jis pagreitėjo, atitrūko apie 10 metrų, dar pasivijau, bet dar vienas jo pagreitėjimas, dar vijausi, bet čia jau ir finišas. Antra vieta irgi neblogai, laikas irgi pusėtinas, kokio maždaug ir tikėjausi, skirtumas tarp pirmos ir antros trasos dalies nedidelis, tuo labiau, kad atgal prieš vėją teko bėgti.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, nebespėjau prie organizatorių arbatos. Apdovanojimai gana keistokai išdėstyti pasirodė - vaikams, pagrindinei amžiaus grupei už pirmą vietą taurė, piniginis prizas, medalis, už antrą - trečią tik medaliai (neįpatingi, gana standartiniai, kuriuos kai kurie bėgimai ir už dalyvavimą duoda), už ketvirtą marškinėliai. Paskutinei amžiaus grupei už pirmą vietą dvi taurės - tiksliau taurė ir suvenyrinė vėtrungė - pagrindinis bėgimo prizas. Žinoma tai organizatorių pasirinkimas, nors kiek supratau jie ir patys dar ne visai apsisprendę į kurią pusę kreipti bėgimą. Likus mėnesiui iki bėgimo jau buvo informacija, kad nevyks šiemet, paskui vėl nusprendė organizuoti. Gal dėl to ir dalyvių minimaliai - aišku pagrindinė priežastis tikriausiai tą pačią dieną vykęs bėgimas Vilniuje, o kitą dieną Kaune, be to ir geografinė padėtis, praktiškai Lietuvos kraštas. Kas stebėtina, kad labai mažai klaipėdiečių, dauguma aplinkinių miestelių gyventojai.
Apskritai bėgimas tvarkingai organizuotas - bėgant plentu policijos palyda, toks savotiškas Klaipėdos krašto svetingumas.  Kaip tokiam miesteliui visai neblogas bėgimo renginys, bet norint jį perkelti į aukštesnį lygį (ką lyg ir norėtų organizatoriai) dar turintis nemažai kur tobulėti ar ką keisti.

2013-10-09

Bėk už Kauną 2013

Ruduo gausus bėgimų, šį savaitgalį jų buvo bent 3, bet kadangi 2 iš jų vyko šeštadienį, kuris šį kartą man buvo darbo diena, teko rinktis bėgimą Kaune. Būtent teko, nes atsiminimai iš pernai buvo gana dviprasmiški: lyg ir gražus bėgimas, bet turėjęs daug netikslumų, o žadėti prizai už prizines vietas iki šiol taip ir neatsirado. Bet vis dėl to nusprendžiau sudalyvauti šiose varžybose, suderindamas kelionę į varžybas su kita veikla.
Varžybų tinklapis veikė gana senokai, rugsėjo pradžioje užmečiau akį į nuostatus ir per daug nebesukau galvos - maža kas gali iki to laiko atsitikti. Likus porai dienų iki varžybų dar sykį peržiūrėjau juos, niekas nepasikeitė - ,,info" dalyje ir iki šiol parašyta, kad registracija iki 10 01 25Lt, o iki pat 10 06 30Lt už 10km. Tą mačiau ir seniau, galvojau ir varžybų dieną registruoti, bet taip įdomumo dėlei pažiūrėjau į ,,registracijos" dalį ir ten staigmena: kainos po 10 01 šoka iki 35Lt, o paskutinėmis dienomis ir iki 45Lt. Dar kitoje dalyje prie ,,taisyklių" dar kitokios kainos iki 10 01 30Lt, keleta dienų 35Lt, o paskutinėmis - 40Lt. Vienas tinklapis, o trys kainų variantai, o realus pasirodė tas, kuriame šios didžiausios. Įvertinus šį neatitikimą iš karto prisiminiau kitas varžybas, kurias organizuoja šie organizatoriai ir nusiteikiau kitiems galimiems nesklandumams.
Oras varžybų dieną geras pasitaikė - nors ir apsiniaukę, bet rudeniškai gaivu, silpnas vėjas, lygi 4 ratų trasa nuteikė gerai. Gana sėkmingai atsiėmėm numerius, šį kartą čipai ant pačio numerio, nereikėjo ant batų papildomai segtis šių. Prieš varžybas savotiška problema visada būna tualetai - šį kartą buvo 4 biotualetai, bet kai netoli akropolis galima ir juo pasinaudoti apšilimo metu, čia eilių nebuvo.
Iki starto vėl reikėjo brautis per masę dalyvių, bet gana draugiškai visi praleido į priekį. Kartu leidžiami visi: 10km, 5km ir estafetė 4x2,5km, iš viso kokie 600 žmonių ir Laisvės alėja pasirodo nebe tokia jau ir plati, tuo labiau kad starto vieta dar susiaurinta.Bet kadangi stovėjau priekyje pavyko gerai išbėgti, nors kai pažiūrėjau rezultatus kiti po minutę ir daugiau iki starto linijos keliavo. Iš pat starto tempas didelis - ir 5km ir estafetės dalyviai rovė į priekį, o ir 10km šį kartą stiprūs bėgikai susirinko. Iš pradžių dar bandžiau ,,kabintis" prie pirmųjų, bet po 1,5km paleidau ir gana ilgą laiką bėgau vienas. Nors trasa ir labai lygi bei tarsi ir tinkama laikui, bet jau antrojo rato pirmoje pusėje ėmiau lenkti ratu atsilikusius dalyvius ir kuo toliau, tuo labiau pats bėgimas tapo savotišku manevringumo patikrinimu ir laisvų vietų bėgti ieškojimu. Trečiojo rato viduryje dar vienas varžovas prisivijo ir kurį laiką dar pabėgęs už nugaros ir radęs progą per tą masę pats išlindo į priekį,o aš ,,užsikabinau". Iš pradžių teko kiek pakentėti, paskui jau jaučiau, kad galiu kiek greičiau bėgti, bet didelio noro ne itin ir buvo - šiaip ar taip bėgau 4-as be vilčių prisivyti pabėgusius, o be to jaučiau, kad finiše ,,susivalgysiu" priešininką, ką ir padariau išbėgęs į paskutiniąją tiesiąją. Po finišo kiek pasimaišiau po finišo zoną, užkabino medalį - gražus, bet kažkoks tarsi su dėmėmis, lygiai kaip ir pernai, tiesa šiemet neparūdijęs. Kitoje vietoje dar duonos, pagrindinio bėgimo rėmėjo, maišelį įteikė - kaip ir pernai, tiesa šį kartą mažesnė įvairovė ir kiekis.
Kiek pabėgiojau po varžybų, greitai ir apdovanojimai buvo - tradiciškai šių organizatorių vienodi: taurės, diplomai ir šį kartą pirmai vietai dar didesnis duonos kepalas. Nors reglamente ir buvo rašyti, kad visi prizininkai gaus prizus, pirmieji gaus marškinėlius. Eilinė organizatorių apgavystė.
Gerai, jei esate kaunietis ar turite kokių giminių čia - apie dušus net kalbos nebuvo. Priešingu atveju kelionė suprakaitavus namo laukia.
Kiek netikėtai sužinojau, kad buvau 3-ias - pasirodo keletas ienternetinių tinklapių aprašė bėgimą, įdėjo rezultatus, tiesa pernykščius...
Apskritai bėgimas turi tarsi dvi kardinaliai priešingas puses: jau pats bėgimas Laisvės alėja puikiai nuteikia, startas laiku, medaliai, duonos maišeliai dalyviams po bėgimo, žiniasklaidos dėmesys - atrodo tarsi labai gražus renginys turėjo vykti. Bet neaiškumai dėl startinių mokesčių, eilinė apgavystė apdovanojimuose, savo pačių pasirašytų nuostatų nesilaikymas varžybų organizatoriams garbės nedaro, tuo labiau kad tai kartojasi ir nekreipiama dėmesio į savo klaidas. Įvertinus bėgimo kainą kyla natūralus klausimas: ar geriau bėgti pvz. Pakruojyje už 10Lt koše ir arbata, amžiaus grupių apdovanojimais, dušais ir pirtimi ar už 35Lt Kaune su duonos degustacija be apsiprausimo galimybės su analogiškais apdovanojimais?.. Žinoma Kaune marketingas suveikė, masinis bėgimas ypač didžiajai daugumai, kuri bėga kartą ar du metuose varžybose jis turėjo patikti, tuo labiau kad dauguma jų net nežino apie alternatyvas ar neiškelia kojos iš savo miesto.

2013-10-01

Nidos 1/2 maratono 2013

Šiemet jau 14-ąjį kartą rengiamas bėgimas, kuriame pastaraisiais metais tradiciškai dalyvauju. Kiek teko kalbėtis ar skaityti šį bėgimą ne vienas iš bėgikų vertina kaip patį geriausią ar bent vieną geriausių Lietuvoje, ir tikriausiai ne veltui. Šiemet su minimaliais pokyčiais naujienų nedaug.
Šį kartą atvykau į Neringą kiek anksčiau ir išėjo tokia pusiau poilsinė, pusiau varžybinė kelionė. Penktadienį atsiėmiau numerį, prieš tai užsiregistravęs internetu ir apmokėjęs sąskaitą. Apsidrausdami nuo besiregistruojančių ir paskui neatvykstančių organizatoriai įvedė išankstinį apmokėjimą - gana logiškas žingsnis, padedangis geriau kontroliuoti realių dalyvių skaičių.
Visą naktį protarpiais pliaupė striprus lietus, pabudus toks pat vaizdas ir kilo negerų minčių, kaip gi čia reikės bėgti, jei toks oras busir per varžybas? Bet per likusį laiką iki starto debesys išsisklaidė, vėjas aprimo ir net saulė išlindo, nors tiesa oras gana vėsus buvo.
Tradiciškai prieš startą čia vykdoma savotiška registracija - vienas žmogus pasižymi lape prie pavardės varnelę. Prie tokios tvarkos pripratęs dar nuo stadiono, maniežo varžybų, bet ten paprastai dalyvių apie 10 ir ta procedūra greitai ir sėkmingai praeina, o šiuo atveju dalyvių virš 200, registratorius vienas, minučių irgi apie 10 - visi grūdasi, vos ne stumdosi, kad tik pasižymėti. Iš kitos pusės ne itin suvokiu tokios registacijos prasmės: po jos bet kuris gali bėgti į bet kurią pusę, kad ir varžybų trasa, numerius taip pat jau atsiėmė dalyviai, kas atvyko, kiek bėgs per tai galima matyti, o sutikrininmui ar numeris atitinka žmogų fiziškai laiko nebelieka.
Šį kartą be jokių oficialių kalbų (dalyvių džiaugsmui) punktualiai pagal nustatytą laiką buvo duotas startas. Kadangi kartu startavo ir 5,4km bėgimas tempas greitai rimtas ir grupė kone iš karto išsibarstė. Gana greitai paleidau pirmąją grupę, keik per greita pradžia man pasirodė. Iš dalies tai pasiteisino - dar per pirmąjį ratą bent keletą optimistų ,,suvalgiau", bet tuo pačiu išėjo taip, kad po pirmojo rato visą likusį laiką teko bėgti vienam - priekyje jau nubėgę, iš galo netoli, bet negi lauksi varžovų. Po truputį krito tempas, bet taip ir pasiekiau finišą 7-oje vietoje. Pats finišas nebuvo pats maloniausias - be įprasto nuovargio dar ir rankas pradėjo traukti mėšlungis - vis tik nepasiteisino optimistinė mintis, kad sušils ir bėgant nebus šalta. Vieta ne pati geriausia čia, nors pagal laiką tik kartą čia tesu bėgęs greičiau - Nidos bėgimas tampa vienu iš tų, kuriame susirinka visi stipresnieji bėgikai, o netavykę tampa savotiška išimtimi.
Po finišo dar kiek pabėgiojau, atsiėmiau dalyvio puodelį - jau 7-ąjį, greitai galėsiu ir servizą Nidos 1/2 maratono tema surinkti. Apsiprausiau veidą marių vandenėliu - pats nesidomėjau, bet berods ir nebuvo kur nusiprausti. Žinoma kas apsistojo Nidoje problemų jokių neturėjo, bet šį kartą Juodkrantėje gyvenau. Dar kiek pasivaikščiojau iki apdovanojimų - po varžybų lipant laiptais iki Parnidžio kopos saulės laikrodžio imi suvokti, dėl ko suoleliai padaryti aikštelėse.
Apdovanojimai šį kartą taip pat be didelių ceremonijų - greitai visus apdovanojo, be daug oficialių kalbų, be šventinės programos ar pan. Šiek tiek su nesklandumais, kai praleido 10-ąją vietą užėmusį bėgiką, bet greitai atitaisė klaidą.
Apskritai labai įdomi bėgikų laiko registravimo sistema, daugiau reikalaujanti žmogiškojo faktoriaus. Darbo kiek daugiau, bet lankstesnė ir patikimesnė sistema - prisiminus čipų istorijas, kai pvz. prieš pora metų olimpinės dienos bėgimo atbėgęs 4-as iki šiol nesu oficialiuosiuose sąrašuose ar šių metų Trakų triatlono estafetę, kai laikai vos ne ,,iš lempos" nukabinti ir nuo realių svyravo apie minutę dvi į abi puses...
Apskritai bėgimas vis gausėja, šiemet tikriausiai ir dalyvių rekordas buvo. Gal dėl oro, gal šiaip bet susidarė vaizdas, kad šiemet tiek pati Nida, tiek pats renginys mažiau šventiškas - tiesiog geras, kokybiškas bėgimas. Viskas greitai, be kažkokių užtempinų. Gerai tiems, kas tą pačią dieną keliauja namo ar nori savo nuožiūra praleisti laiką Neringoje.

2013-08-12

Pasvalio maratonas 2013

Tradiciškai šį savaitgalį važiuodavau į Kuldigos pusės maratono bėgimą, bet šiemet nusprendžiau kik paįvairinti ir praplėsti savo bėgimų geografiją bei aplankyti Pasvalį. Žinoma visas maratonas šiuo metu ne itin mane domina, tai pasirinkau trmpesniąją, šį kartą 10km distanciją.
Po didžiųjų karščių ir liūčių neaiškumas buvo ir dėl orų varžybų metu, bet šiuo požiūriu labai net pasisekė - oras gana gaivus, o lietus pasirodė jau gerokai po finišo.
Atvykau į varžybas apie 10, atsiėmiau numerį prieš tai prisiregistravęs internetu iš anksto. Dar spėjau pamatyti maratono startą ir turėjau pakankamai laiko apžiūrėti Pasvalio parką, bėgimo trasą ir stadioną. Palyginus su prieš savaitę vykusiu Melnaragės maratonu iš karto krito į akis dalyvių skirtumas: jei prieš savaitę buvo galima išvysti daugiau pakankamai dar jaunų bėgikų, tai šiuo atveju dominavo veteranai ir bėgimo fanatikai.
Pati trasa didelio teigiamo įspūdžio nepadarė: kaip ir prieš savaitę dominavo dviračių takai, tik šiuo atveju vieno rato ilgis siekė 4km - maratininkams reikėjo įveikti 10,5 rato, o kiekviename rate du posūkiai aplink kuoliuką, vienas aštrus posūkis kone aplinkui ir dar septyni 90 laipsnių posūkiai. Tiesa kalnų ne itin rasta, bet tie dažni posūkiai ,,pjaudavo" ypač maratoninkus, nors ir 10km bėgant jau problematiška kone sustoti, apsisukti ir vėl bėgti.
Prieš varžybas savijautos tokios pusėtinos - daug nesitikėjau ir neplanavau. Startas buvo duotas laiku 12.00 ir iš pat starto vienas varžovas šovė į priekį, iš paskos dar vienas, o aš nebelaikiau tokio tempo ir gana greitai pradėjau vienas bėgti, nes iš galo iš karto niekas irgi ,,neužsikabino", nors iš pradžių dar visai netoli buvo. Vienu metu dar kiek pasimečiau trasoje - žiūriu takas baigiasi. Žvilgt atgal - šone virvės sukabintos ant medžių, matyt tiesiog nepastebėjau, teko kiek grįžti atgal. Taip gana tolygiai ir didelių įvykių 2,5 rato, 10 km, 24 posūkiai ir aiški trečia vieta - priekis toli, iš galo irgi toli finiše.
Po finišo dar kiek pabėgiojau ramiai, išsimaudžiau Lėvens upėje ir grįžęs iki stadiono dar pasivaišinau koše su arbata (kas norėjo galėjo ir pasvalietiško alaus pasivaišinti).
Apdovanojimai 15.00 ir didele pompastika ar prabanga nežibėjo - visi prizininkai apdovanoti diplomais ir medaliais.
Apskritai varžybos paliko įdomų vaizdą: nors pati trasa ir nėra skirta labai aukštiems rezultatams ir dalyvių gausa bėgimas nepasižymi, bet tai vienas iš labai retų Lietuvoje visiškai nemokamų bėgimų - vien dėl šito didelė pagarba organizatoriams. Organizavimas turimais minimaliais ištekliais nesiekiant pasipelnyti iš bėgimo (kaip kartais būna su a la ,,prestižiniais" bėgimais), tiesiog pasvalietiškas svetingumas ir bėgimo tradicijų išlaikymas. Praktiškai jokios reklamos, prabėgus irgi mažas prestižas jei kam pasakytum ,,prabėgau Pasvalio maratoną", gal net nepatikėtų kad toks dar ir yra, o kai dar pamatai kad didžioji dauguma dalyvių vos ne veteranai ir bėgimo entuziastai norom nenorom kyla klausimas: o kokia gi ateitis tokio bėgimo?..

2013-08-06

Melnaragės maratonas

Savotiškas prestižo reikalas miestui turėti savo maratoną, o Klaipėda turi jų net 3 per metus. Viename jų nusprendžiau ir pats sudalyvauti, tiesa bėgti ne visą maratoną, o trumpesniąją varžybų distanciją, šiuo atveju 14km.
Varžybų startas buvo numatytas 10.00, todėl teko išvykti kiek anksčiau. Apie 8,45 jau buvau vietoje, teisėjai irgi neseniai buvo atvykę ir iš anksto užsiregistravęs internetu bei sumokėjęs 10Lt startinį mokestį atsiėmiau dalyvio numerį - toks minimalistinis, bet gerai, vis mažiau svorio nešti ir mažiau kliudo. Ne itin aišku buvo ar Melnragėje galima statyti automobilį nemokamai ar visa ji mokama, tai patarti organizatorių dėl viso pikto įvarėme mašinas į jaunimo centro kiemą.
Prieš varžybas didelių palnų nekėliau - tiesiog prabėgti 14km apie 3,30 tempu ir esant galimybei užimti kuo aukštesnę vietą. Dalyvių susirinko taip gana vidutiniškai, apie 70 su visais. Tiesa daug šiuo atveju ne itin gerai būtų, bent jau starto metu, kadangi kone visa trasa vingiuoja dviračių taku.
Kalbant apie pačią trasą žemėlapyje labai greita atrodė - kone stačiakampė, be ryškesnių posūkių, kas iš dalies ir buvo tiesa realybėje. Iš dalies, nes prabėgus beveik 3 km kiekviename 7km rate atsirasdavo pora apendiksų, kurie žemėlapyje nepažymėti ir ypač pirmame rate nemažą dalį dalyvių painiojusi kaip čia juos įveikti. Jei ne šie 2 aštrūs posūkiai 360 laipsnių kampu trasa būtų labai greita ir tas vienintelis pakilimas didelės įtakos greičiui kažin ar darytų - būtų labai lygi, tiesi ir greita trasa, bet tuo pačiu ir galbūt nuobodi.
Labai punktualiai pajudėjom iš starto ir kiek nustebau, kai pirmuosiuose šimtuose metrų nieko nebuvo šalia, nors tempas ir nebuvo aukštas. Bet gana greitai prisijungė vienas kolega ir kartu pradėjom štampuoti kilometrus tolygiu tempu. Tiesa šis darė treniruotę prieš po savaitę vyksiančias rimtesnes varžybas, tai po 10km teko pabaiginėti vienam. Žinoma iš karto kiek nukrito tempas, bet apskritai gana gerai galutiniame rezultate - planas įvykdytas. Iš pradžių gana keistai atrodė toks ankstyvas starto laikas, bet per ir po varžybų supratau, kad vasaros metu tai labai geras dalykas - diena pasitaikė karšta ir nors kone visa trasa miško pavėsyje, bet parbėgau visas kiaurai šlapias. Ir čia po trečdalio maratono, bėgantiems visą turėjo būti dar sunkiau - be viso maratono dar ir karštis stiprėjo.
Po varžybų kiek pabėgiojau ramiai, šiek tiek užkandau maitinimo punkte ir pasiklausiau dėl apdovanojimų laiko, kadangi jokios info (nei internete, nei kažkokioje lentoje varžybų vietoje ar teisėjų info - na čia gal ir buvo, bet galbūt negirdėjau tiesiog, žmonių balsai ir klausa ne visų stiprūs) apie tai nebuvo. Gana greitai ir apdovanojo, tiesa gal dėl tos informacijos trūkumo ne visi ir pasirodė laiku, kai kurie dar darė treniruotę, kai kurie neaišku kur buvo. Apdovanojimai tvarkingi: taurė, medalis, diplomas bei už pirmą vietą marškinėliai ir kiek įdomesnė, netradicinė taurė.
Kiek vėliau atsirado ir giros bei alaus - čia pagal skonį ir galimybes, taip pat galimybė išsikaitinti pirtyje, nors dušai buvo visą laiką šalia. Bet kai toks oras nutariau pasinaudoti proga ir nukeliauti prie jūros, tuo labiau kad tik pora šimtų metrų pėsčiomis.
Apskritai varžybos paliko gražų įspūdį, ypač draugiška atmosfera. Gana nemažai teisėjų trasoje, nors kiek ir klaidu tuose apendiksuose pirmame rate. Bėgimas nepretenduojantis į prestižinį ar labai rimtą, bet puikiai tinkantis bėgimo mėgėjams prabėgti maratoną, sudalyvauti varžybose ar tiesiog pasidaryti gerą treniruotę.

Lietuvos čempionatas 2013

Iš tikro neplanavau dalyvauti Lietuvos vasaros lengvosios atletikos čempionate - pernai miesto sporto mokykla ar treneriai nepasivargino (užmiršo ar ,,užmiršo") užregistruoti ir įtraukti į komandinę paraišką, federacija likus kone porai dienų iki varžybų sukeitė rungtis dienomis ir tam kam ruošiausi išėjo mano darbo dieną, o ir šiaip pasiruošimas nebebuvo toks sklandus ir geras, dėl ko ir pati forma atitinkama. Visa tai susidėjo į mintis kiek pakeisti bėgiojimo prioritetus, tačiau šiemet pasitaikė reta galimybė sudalyvauti varžybose stadione. Pagal išankstinį planą LT čempionatas turėjo vykti Vilniuje, tačiau tradiciškai stadiono renovacija vėlavo, dėl ko reikėjo ieškoti kitos vietos - tradicinis Dariaus ir Girėno stadionas buvo užimtas Europos jaunimo futbolo čempionato, o iš visų kitų stadionų dėl kažkokių priežasčių tinkamiausias pasirodė būtent mano gimtųjų Šiaulių. Taigi likus maždaug mėnesiui iki čempionato pradėjo kilti minčių jame sudalyvauti, tuo labiau kad kliūtininkai šiemet tikrai nežibėjo - tik 3 žmonės sugebėjo ,,išlipti" iš 10 minučių, kas ir su mano treniruotėmis buvo man įmanoma. Per tą likusį laiką pora kartų pašokinėjau per barjerą, pora tempinukų per kliūtis subėgau, prieš varžybas užsimoviau po poros metų pertraukos startukus ir praktiškai visas pasiruošimas.
Registracija irgi įdomi - jau galvojau pats siųsti atskirą paraišką, bet paskambino kolega tartis dėl estafetės Medininkuose, taip pusiau juokais dėl LT čempionato užklausė, taip ir sutarėm kad užregistruos į čempionatą.
Keistas dalykas - prieš varžybas plentu jaudulio praktiškai nėra, o štai tik reikia bėgti stadione iš karto širdis į užkulnius nukrenta. Taip ir šį kartą. Dar keistesnis dalykas mažas dalyvių skaičius - kliūtiniame bėgime registruoti 5, 5000m - 6, 1500m - 9 dalyviai, o dar ne taip seniai prisimenu laikus, kai šie skaičiai kone tris kartus didesni būdavo... Į startą stojom 4, vienas iš registruotųjų neatvyko į varžybas. Prieš pora (na tiksliau prieš kokius 5 - 7, šiuo metu ir čia bėgiojančiųjų badmetis) metų ir Šiaulių čempionate daugiau dalyvių būdavo. Ir kone viskas aišku prieš startą: pora žmonių su kuriais net savo formos piku ne varžovas jiems. Taip nuo pat starto ir išsiskirstėm: du priekyje, aš atsilikau iš karto, o nuo manęs po poros ratų irgi ėmė atsilikinėti. Kliūtys įdomi, nors ir sunki rungtis. Po 1-1,5km pajutau, dėl ko ji tokia sunki, kai kojos ėmė linkti ir tempas kristi, bet labai didelio ,,sėdimo" nebuvo, iš galo niekas ,,nespirgino", priekyje irgi gana tolokai artimiausias varžovas, tai per daug ir ,,nemiriau". Taip gana ramiai ir atbėgau 3-ias, kiek pasistengęs galėjau ,,išlipti" ir iš tų 10 minučių, bet pritrūko motyvacijos.
Po varžybų lėtai bėgiojant pasigirdo informacija, kad pirmasis finišavęs diskvalifikuojamas dėl taisyklių pažeidimo - Lietuvos čempionate negalima bėgti su kitos valstybės (šiuo atveju Kenijos) apranga, taigi pakilau į antrąją vietą. Tiesa čia ir prasidėjo ,,linksmybės".
Pasikvetė į apdovanojimus, išrikiavo ir paskutiniu momentu kliūtininkus išvarė lauk - paduota apeliacija dėl tos diskvalifikacijos, kitas padovanojimas po 30 min. Kantriai laukėm, bet ir čia nieko naujo neįvyko. Paskui pasiklausėm teisėjų - šiandien tikrai neapdovanosim. Paskui daugiau iš spaudos sužinojau, kad kažkada per posėdį šis klausimas bus svarstomas atskirai - taigi nors ir spaudoje ir oficialiuose rezultatuose oficialiai esu antras, realiai neaišku kaip ir kada visa tai baigsis ir ar apskritai kada nors sulauksiu apdovanojimo. Na ne pirmas kartas būtų - vienas raštu pažadėtas apdovanojimas iš a la prestižinio bėgimo keliauja paštu jau nuo rudens.
Apskritai varžybos stadione tradiciškai niekuo ypatingu nepasižymi - tiesiog duotas startas laiku, konkreti distancija ir tiesiog varžybos dėl vietų, dėl laiko. Keistas tik dalykas, kai Lietuvos čempionate varžosi tiek mažai dalyvių bėgimuose - iš esmės lietuviai yra stajerių tauta, bet bėgiojančiųjų pastaraisiais metais labai sumažėjo. Bet čia jau kita, labai plati tema. O pats čempionatas vyko, ir įvyko pirmą kartą Šiauliuose, bet keista, kad tokia proga visai nebuvo jokios reklamos mieste, jokios informacijos per spaudą, internetą (ŠLAM tinklapis apskritai ,,miręs") - toks senoviškas informavimo būdas pora eilučių laikraštyje mažu šriftu prie visų renginių kažin ar sukvies žmones. Todėl ir žiūrovai tradiciškai tik dalyvaujantys, jų draugai, giminės ar labai artimi lengvajai atletikai. Tik įdomu, ar kam rūpi siekti daugiau šioje srityje?..

2013-07-15

Trakų triatlonas 2013

Kiek netikėtai nors gana anksti gavau pasiūlymą sudalyvauti triatlone, tiksliau triatlono estafetėje. Prieš registruojantis ne itin žinojau nei kas mano komandoje, nei kokio rimtumo apskritai renginys, bet kadangi kaip tik išpuolė laisvas savaitgalis, tai nusprendžiau susibėgti - plaukikas iš manęs prastas, su dviračiu irgi retai važinėju, bet triatlono estafetei tas tiko: kiekvienas dalyvavo vienoje rungtyje, o bėgti yra bėgti. Dar susimąsčiau dėl didelio starto mokesčio, net registruojantis iš anksto komandos nariui 90Lt - nežinau kaip triatlone, bet bėgimuose tai jau daug, tik pora varžybų iki tiek sukelia kainas, tiesa ne už 10km. Bet kadangi starto mokesčio problemas sutvarkė komanda, už kurią atstovavau šį kartą, tai išsisprendė.
Varžybų startas numatytas labai anksti - 8.00, dviračių pridavimas pažiūrai dar valanda anksčiau, tai Tarkuose reikėjo būti bent 6,30. Įvertinus kelią keltis atitinkamai anksti - jei iš kur toliau apie 4 jau ir išvažiuoti reiktų. Dėl to važiavome iš vakaro, atsiėmėme numerius, išklausėme dar organizatorių susirinkime dėl renginio tvarkos - šiokių tokių niuansų gana įdomių atsirado naujų - na naujų man, triatlonininkams tai tikriausiai kasdienybė.
Iš vakaro žiaurus lietus merkė Vilniaus kraštą, buvo kiek būgštavimų ir dėl rytojaus, bet rytas išaušo gražus. Nuvažiavome kiek po 6 į starto vietą, apžiūrėjome vietoje tą vadinamąją ,,tranzitinę zoną", kiek pavaikščiojome aplinkui - kaip tik organizatoriai statė palapines, tvėrė tvoras, kiek toliau pjaustė lentas ir darė kilometrines nuorodas ir kitas žymas trasoje.
Pora minučių po 8 renginys startavo, tikri trialonininkai kartu su estafetininkais kartu. Gana greitai jie išsiskirstė ir finišą pasiekė dažniausiai apčiuopiamais tarpais. Kas toliau važiavo dviračiu, kas perdavė estafetę kitam komandos nariui. Keistokas dalykas su čipais išėjo - davė jį ir plaukikams, nors realiai jie estafetę perdavė iki čipo kilimėlio. Dar pasiklausėm prieš pat startą dėl to teisėjų: pagalvojo kiek ir leido plaukti be jo, nors didžioji dauguma vis tik apie tai nepagalvojo ir visus 1500m be jokio reikalo nešė ant kojos nereikalingą balastą.
Dėl tos perdavimo zonos ypatybės dviratininkui dar teko nemažai ir pabėgioti, bent po pora šimtų metrų prieš ir po važiavimo. Praėjus kažkiek laiko po komandos dviratininko išvažiavimo pradėjau daryti apšilimą. Dugmaž pasiskaičiavau kiek čia užtrukti gali, bet kiek ilgiau teko laukti - pasirodo kiek paklydę pora dviratininkų buvo, tarp jų ir mano komandos, mat tuo metu teisėjai (ar kelininkai?) dar tik statė užtvaras ir vietoj posūkio šie nuvažiavo tiesiai. Po tam tikro laiko nusivijo teisėjai ir grąžino atgal, nors neašku kiek ten laiko buvo sugaišta papildomai ir kiek tai papildomų jėgų kainavo dalyviams.
Prieš bėgimą pora komandų aiškiai pirmavo - iki jų skyrė jau daugiau 10 minučių, taigi šansų pasivyti per 10km jokių, dar pora tikrų triatlonininkų, o paskui jau grupelė pasirodė, kurios priekyje ir mano komandos narys. Pirmos pora komandų estafetę perėmė tiesiai už kilimo, bet paskui visus nuvarė dar kokius 30 metrų tolyn. Perėmiau estafetę, jau buvau kiek ir atšalęs - tiksliau raumenys, kvėpavimas ir pan., diena kuo toliau, tuo labiau kaito - ir pradėjau savo 10km. Pirmą km kiek lėčiau pradėjau, o be to ir trasos pradžią jau kiek keikiau - palei ežerą vingiuojantis išmintas takelis po vakar lietaus dar vietomis purvynnai ir balos, visa tai, ko nemėgstu per varžybas. Bet gana greitai ši atkarpa baigėsi, prasidėjo iš pradžių kiek prastesnės kokybės dviračių takas, o paskui jau ir visai geras plentas. Per tą laiką vienas iš varžovų jau buvo priartėjęs gana arti ir beveik kvėpavo į nugarą, bet prasidėjo kalnai ir po truputį vėl ėmė atsilikinėti. Pasukus link Užutrakio kelias gana siauras pasidarė, matyt vėl vykstančio festivalio mašinų pristatyta iš abiejų kelio pusių. Dar pabėgus per posūkius ir kalnelius jau ir maitinimo punktas pasimatė, netoli už jo ir apsisukimo ženklas ir 5km žyma. Nors tikėjausi čipo kilimėlio ar žadėtųjų organizatorių teisėjų besirašančių numerių ar bent jau kažkokio kuolelio apibėgti, bet nieko tokio šalia nebuvo, tik tie pora ženklų pastatyti ant tuščio kelio. Pribėgau juos, apsisukau, galbūt tada užsirašė numerį prie maitinimo punkto kažkas buvęs. Ta pati trasa atgal, tik nauja problema: tarp tų mašinų abipus kelio sustojo autobusas ir neišjungęs stovėjo palikdamas po kokį metrą tarpo - taip bebėgdamas vos ne susidūriau ir kiek patrukdėm netyčia vienas kitam su kitu dalyviu. Paskutiniai pora km labai sunkūs pasidarė - šiaip nuovargis pasijuto, o ir saulė jau stipriai kepino, be to paskutiniai km miške, kur nėra vėjo, o oro irgi mažoka. Taip bėgu kažkas iš šono sako maždaug ,,gerai varot, antri", dar kiek pataisiau kad treti - nieko juk neaplenkiau. Po finišo vėl sako antri - pasirodo vienas bėgikas priekyje nebaigė distancijos dėl karščio, paskui ir greitoji atvyko, žodžiu nemalonus dalykas.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų, per tą laiką komanda jau pasiėmė dalyvių marškinėlius, po finišo iš karto ir medalius užkabino, keletą kartų energetių batonėlių pasiūlė, dar kiek apsiprausėm Galvės ežere ir laukėm apdovanojimų. Nors planuota 11.00, bet reikėjo laukt moterų prizininkių, kurios iki to laiko dar nebuvo finišavusios. Tiesa pats apdovanojimas tik simbolinis - diplomai (tiesa iš pradžių surayti ne tomis pavardėmis, paskui pertaisė, bet ir pertaisytuose diplomuose klaidos pavardėse, o laikai visai ne tie surašyti..), taurelė komandai ir pakvietimas į Lampetroną - varžybas iš 5 rungčių.Apskritai su varžybų rezultatais keisti dalykai - nors ir paskelbti jau kitą dieną po varžybų, bet tikriausiai tik bendras laikas realus, pvz. mano realus bėgimo laikas skiriasi nuo oficialaus daugiau nei 2 minutes, kitos komandos dalyvio - 1 minute į vieną pusę, dar kito daugiau minute į kitą pusę...
Apskritai varžybos kaip ir dera pirmam kartui (nors patys organizatoriais ne naujokai šioje srityje) su tam tikrais organizaciniais trūkumais, neapgalvojimais ar tiesiog neorganizuotumu, kas jautėsi dar per susirinkimą diena prieš renginį, kai jau aiškino taisykles tar savęs klausinėjosi ,,kaip darom?" ir vietomis neapsisprendė iki pat varžybų, pvz. kad ir su tais dviratininkų šalmų pasidėjimo po važiavimo atvejais: vienu metu tarsi ir reikia nusiimti, po to perduoti lazdelę, per varžybas jau į tai žiūrėjo ir siuntė atgal dalyvius pasidėti juos į vietą, nors po varžybų vėl paklausus ar reikėjo vis tik be šalmų atbėgti atsakydavo ,,tai estafetei nebūtina"... Jau nekalbant apie tuos dalyvių paklydimus ar teisėjų nebuvimus posūkių ar apsisukimų vietose. Toks renginys daugiau tiems, kurie tiesiog dalyvauja, nes neskaitant ambicijų, sportinės dvasios ir pan. dėl apdovanojimų neverta kovoti, bet kaip dalyviui medalis, marškinėliai, galimybė išsirašyti sau diplomą ir apskritai įveikti trasą, nors ir už nemažą kainą, gal ir neblogas variantas.

2013-06-29

IX pasaulio lietuvių sporto žaidynės

Labai iškilmingas pavadinimas, renginys sulaukęs ir politikų dėmesio, tarp kurio renginių buvo šiek tiek bėgimo. Apskritai visame sporto (ir ne tik) katile lengvąją atletiką atstovavo tik diskininkai ir ietininkės bei estafetinis bėgimas (10 žmonių po 1km), kuriame šį kartą ir dalyvavau. Registracija buvo išankstinė ir gerokai iš anksto, nors apie pačią žaidynių tvarką informacijos ir buvo labai mažai, ne itin jos padaugėjo ir varžybų dieną.
Varžybų startas buvo numatytas 14.00, bet išvažiavome kiek anksčiau dėl visa ko. Atvykė kiek po 12 į varžybų vietą radome daug palapinių, jau vyko koncertas ir kiti šventiniai renginiai. Pradėjome ieškoti, kur čia varžybų registracija, tai vis siuntinėjo prie kitų stalų ,,gal ten...", ,,eikit ten.." ir pan., kol galų gale išsiaiškinom, kad iki 13 niekas neregistruos ir nėra kur čia skubėti. Per tą likusį laiką apėjom varžybų trasą - šiaip kaip nieko trasa, kone stačiakampė, vienas pakilimas, tiesa tikrai ne 1km, kažin ar 800m belikę. Žinoma man kaip stajeriui, kuris paskutnį kartą 1km bėgo prieš 10 metų tokia žinia ne itin prie širdies, bet kiek yra tiek.
Paskui susitikom pažįstamų veidų ir taip bekalbant išsiaiškinom, kad dar reikia nukeliauti iki akreditacijos centro, kur duos pažymėjimus, marškinėlius ir kitas dalyvių smulkmenas. Taigi keliese nubėgom iki jo, kiek pabendravę gavom viską kas priklauso - tiesa kaip dažniausiai būna problemos su marškinėlių dydžiais: praktiškai visada S ir M dydžių trūkumas, tai tenka paskui ,,skęsti" L ar XL. Viską sukrovę į dėžę atidavė mums ir parbėgę nuskubėjom į registraciją. Pasidėjom tą dėžę šalia stalo ir staiga viena iš teisėjų ,,kur čia dedat savo šiukšles?" Paskui dar ,,nudavė velnių" dėl rašto, bet pagaliau atsiėmėm numerius (iki starto jau mažiau nei 30 min) ir pradėjom apšilinėti.
Starto vietoje dar kažkaip bandė rikiuoti dalyvius, bet tuo metu dauguma jau darė apšilimus ir ne itin kas išėjo teisėjams. Greitai bėgo tie etapai, vis tik nepilni 800m, greitesni ir iš 2 minučių išlipdavo, pagaliau atėjo ir mano starto laikas. Gana greitai prisiminiau ką reiškia tokios sąvokos kaip ,,deguonies įsiskolinimas" ar ,,raumenų užrūgštinimas", kadangi jau seniai tokių distancijų tokiais tempais nebėgiojau. Pats laikas irgi ne pats geriausias, aiškiai per trumpa distancija su tokiu pasiruošimu. Išbėgau pirmas ir atbėgau pirmas - ne itin ir jutau ar mačiau kažką, tiesiog tempiau kiek tuo atrodė reikia ir tiek. Dar kiek ,,susivėlėm" su lazdelės perdavimu: atbėgu stovi prieš liniją - jei labai griežti teisėjai perdavus čia lazdelę gali ir diskvalifikuoti. Nors ir parėkiau bėgti, bet dar kiek sugaišom, kol koridoriuje pagaliau perdaviau lazdelę. Galų gale likom antri, pačiame finiše pralaimėję vietinei Klaipėdos komandai.
Prabėgęs savo etapą dar kiek pasigreitėjau, kadangi man bėgti tik 1km labai jau mažokai. Prieš varžybų dalyvių kryptį pora kartų pagreitėjau, kaip ir kiti komandos nariai kiek padrasinom ir parėkavom kitiems dar bėgantiems komandoms nariams. Gana greitai pakvietė ir į apdovanojimus, tuo pačiu teisėjai pradėjo aiškinti, kad mes tipo pažeidėm taisykles ir ,,vedėm" savo komandos narius ir galima mus diskvalifikuoti. Iš tiesų nesu skaitęs taisyklių, tiesioginio vedimo tikrai nebuvo, nors kai kartą Nidoje nuėmė 1/2 maratono dalyvį, kai kažkoks vos ne bomžas per pora metrų šalia pavažiavo keliasdešimt metrų visko galima tikėtis. Reikės tuo pasidomėti, o dar ir foto žadėjo atsiųsti.
Apdovanojimai tradiciniai: medaliai ir diplomai, ant kurių niekas nepasivargino užrašyti kam jie skirti. Pagal išankstinį reglamentą buvo numatytos net 4 apdovanojimų grupės: miestai, rajonai, klubai ir užsieniečiai, bet gal dėl mažp komandų skaičiaus (11), gal tiesiog šiaip patingėjo ir visus sumetė į vieną krūvą.
Jau prieš išeinant iš varžybų zonos dar vinas iš teisėjų pakvietė ,,ko jūs nepasiimat maisto?" Pirmą kartą apie tai išgirdę nukeliavom prie starto vietos ir atsiėmė po maišelį, kuriame pora supakuotų submarinų, keksiukas ir obuolys. Dar kiek pasifotografavę pabėgiojom ramiai ir išsiruošėm į namus.
Senokai neteko matyti tokio chaoso varžybų organizavime. Dešimt auklių - vaikas be galvos. Toks vaizdas, tarsi kažkas pasakė kažkam kažką padaryti, tas perdavė kitam, tas dar kitam, o galutiniame rezultate žmogus nežino ką daro kaimynas, tarsi dėlionė, kur kiekviena dalelė graži, o bendras kažkaip neišeina - tiesiog trūko bendros sistemos veikimo, aiškiai sudėliotos informacijos ir tiesiog aiškumo. Bet iš kitos pusės tarsi ir gražu viskas: šioks toks maistas, marškinėliai kiekvienam dalyviui, gražūs medaliai, trasa gerai atitverta, nors ir gerokai trumpesnė nei turėjo būti. Toks netradinis renginys, paįvairinantis bėgimo varžybų kalendorių.

2013-06-24

Olimpinės dienos bėgimas 2013

Kaip ir kasmet panašiu laiku vykstantis bėgimas, tiesa šiemet kiek pasikeitęs. Anksčiau būdavo metų, kai vos ne slaptai vykdomas - informacijos internete nebūdavo galima rasti arba pateikiama labai vėlai ir tik LTOK tinklapyje, o šiemet jau gana anksti sukurtas atskiras tinklapis. Pirminiame variante dar buvo biurokratinis reikalavimas pasitikrinti sveikatą ir tik su leidimu sportuoti galima registruotis ir dalyvauti. Neturintiems tokio nuoroda į matyt rėmėjų tinklapį, kur už ,,akcijinę" triženklę sumą tai galima gauti tokią pažymą. Tiesa po kurio laiko šis reikalavimas dėl sveikatos pažymos buvo išbrauktas, dėl ko dalyvių ksaičius turėjo padidėti.
Šiemet pirmasis olimpinės dienos bėgimas su startiniu mokesčiu. Nors iš esmės tai nieko stebėtina: nemokamas bėgimas Vilniuje - nonsensas, stebuklas ir apskritai neįmanomas dalykas. Tiesa gerai tai, kad startiniai mokesčiai dar daug ,,nesikandžioja" registruojantis iš anksto. Žinoma galima diskutuoti apie olimpinę dvasią ir pan., bet pati olimpiada jau seniai yra didelė komercija, kartais žmonės ir su olimpiniais normatyvais susimoka už dalyvavimą jose, o be to nemokamas bėgimas čia irgi yra - 1988m, 5km ir 10km jau varžybinis renginys.
Taip pat šiemet pasikeitė renginio vieta - iš Vingio parko persikėlė į Neries paupį šalia Baltojo tilto. Neaišku kiek savo noru kiek priverstinės tokios permainos: Vingio parko stadionas jau gerokai vėluoja su renovacija, net ir Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas po mėnesio perkeltas į Šiaulius. Pati bėgimo trasa tapo visiškai plentinė, startas prie VCUP ir tolyn Upės gatve link Žvėryno. Pakeliui prie VPU (dabar LEU) didžiausia įkalnė, įbėgus į Žvėryną posūkis į dešinę ir dar viena įkalnė. Po to bėgant iš trijų pusių galima pasigrožėti Švč. mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia, dar pora posūkių Žvėryne ir vėl atgal Upės gatve, kur pabaigoje vienas iš nemįgstamiausių man bėgimo trasos elementų - kuoliukas ir apsisukimas aplink. Ir taip du ratai.
Registravausi kiek anksčiau, iš karto internetu užsimokėjau starto mokestį, bet numerį pasiimti reikėjo iki 13,30, nors startas tik 15,20. Taigi teko kiek anksčiau išvažiuoti. Susižiūrėjau kur čia galima būtų palikti mašiną, bet visi planai nuėjo perniek - jau apie 12 visa Upės gatvė užblokuota, teko sukti ratus po Vilnių ir palikti automobilį Žvėryne. Pora km pėsčiomis iki registracijos, ten atsiėmaiu numerį, marškinėlius ir vėl parkulniavęs laukiau pora valandų starto.
Sėdėti pavėsyje tokiu oru jau karštoka buvo, bet visas ,,smagumas" prasidėjo kai reikėjo pradėti bėgti. Padariau apšilimą, nors tokiu oru jo daug ir nereikia. Prieš startą pažiūrėjau į varžovus ir reglamentą - galėjau pakovoti dėl prizinio trejetuko, o jei ne 4-10 jau tas pats. Iš starto lyg ir ramiai pradėjau, pora varžovų nubėgo, bet dėl to nesijaudinau - karštis, 10km dar bus laiko ,,susigaudyti". Po poros km viskas kaip ir pasitvirtino, greitis krito, jau kaip ir pradėsiu greitėti, bet žiūriu kad ir pačiam per daug nesinori ,,mirti". Kaip tik tuo metu bėgau 4-as, lyg ir geriau būtų patekti į trejetuką, bet žiūriu kad jau ,,plaukiu" - savotiškas vaizdas: matau kad ir priekyje jau nieko nebėga, bet ir pats ne ką galiu ar noriu priartėti. Taip ir neprisiverčiau pagreitėti, atbėgau gana ramiai 4-oje vietoje. Nors pats bėgimas ir trasa tokie ilgi pasirodė, tiesa ilgai ir bėgau daugiau nei 36 minutes, jei ten tikrai 10km normaliu oru ir per treniruotes greičiau būna. Pati trasa neatrodė labai sunki, kiek nuobodoka Upės gatve, bet Žvėrynas labai savotiškai žavintis - priminė senus gerus bėgimus miesto (ar miestelių) gatvėmis. Galbūt pridariau kiek klaidų treniruotėse ar ne visai atsigavau po Kauno 1/2 maratono, bet pagrindinis faktorius - oras: tikriausiai apie 30'C, vėjas visai negaivina, drėgmė didelė.. Ne itin padėjo ir maitinimo punktai trasoje ar gaisrininkų aplaistymas.
Po varžybų dar kurį laiką pavaikščiojau, atsigėriau vandens, kuriuo šį kartą organizatoriai pasirūpino, šiek tiek pabėgiojau ir teko laukti apdovanojimų. Teko laukti, nes vėlavo. Iš pradžių nusiuntė prie vienos scenos, kur pasakojo apie kažkokius kiniečių kovos menus, kuriuos jie nusižiūrėjo nuo beždžionių ir pan. Po kurio laiko visus bėgimo apdovanojimų laukusius nusiuntė prie kitos scenos. Ten gana ilgai vyko neįgaliųjų apdovanojimai - keistokos kartais rungtys jų: peilių mėtymai, dar kažkokie negirdėti pavadinimai. Apskritai savotiškas chaosas vyko, labai primenantis kaimo šventę. Pagaliau atėjo ir mūsų apdovanojimo eilė: Audimo čekiai pirmam dešimtukui, pirmoms trims vietoms kiek didesni, kitiems vienodi.
Po apdovanojimų pasivaikštant palei Nerį dar apsiprausiau šioje upėje prieš kelionę ir ilgokas kelias namo.
Apskritai pačios bėgimo varžybos neblogai organizuotos: trasa gerai atitverta, su registracija problemų nebuvo, maitinimo punktai 10km distancijoje (paprastai tiek bėgant jų nereikia, bet tokiu oru visai kas kita), po varžybų vandens taip pat gausu. Gerai, kad išbrauktas kvailas biurokratinis reikalavimas dėl sveikatos pažymų, tiesa apdovanojimų vilkinimas (ar neaiškumas kada jie bus) teigiamų emocijų neatnešė. Ir žinoma įdomu ar tas perkėlimas iš Vingio parko priverstinis ar pagal planą - bet kitamet turėtų tai paaiškėti.

2013-06-14

I-asis Kauno maratonas

Šiemet kaip reta užderėjo maratonų derlius, gerai pasaičiavus Lietuvos teritorijoje jau ir 9 galima suskaičiuoti, vienas iš naujų, atsiradusiųjų tik šiemet - Kauno maratonas. Prieš sezoną jau buvau nusprendęs, kad šiemet viso maratono nebėgsiu: tiesiog prabėgti nebėra prasmės, o kažkokiam rezultatui pasiekti irgi sunkiai pavyktų, dėl to teko apsiriboti 1/2 maratono. Iš pradžių dar svarsčiau kurį rinktis pavasario bėgimuose, bet traumos, drabo grafikas ir tiesiog elementarus paskaičiavimas atvedė būtent į Kauną birželio mėnesį. Bene pirmas kartas, kai tokiu metu bėgu tokią ilgą distanciją - anksčiau dar ruošdavausi specialiai stadiono sezonui, o ten greičiai gerokai didesni, kiek kitoks ir pasiruošimas.
Kodėl pasirinkau būtent šias varžybos iš kelių pusmaratonių pavasarį? Atmetimo būdu: pusmaratonis Kaune balandžio mėnesį labai jau nerimtas atrodė, trasa keičiama kelis kartus, o varžybų dieną dar kita pasidarė, o ir sukti 4 ratus Ąžuolyno parko takeliais ne itin įdomus užsiėmimas, ypač kai antrame rate jau prasideda ,,pėstininkų valgymas" ratu ir kai dar tokia siauri takeliai praktiškai neišvengiami stabdymaisi, o kartais ir pasistumdymai. Dėl tos pačios priežasteis nežavėjo ir Trakų pusmaratonio trasa, be to gana sunki fiziškai trasa su daug posūkių, bėgimo danga bėgti taip pat ne itin tinkama, o be to paskaičiavus varžybų kaštus (vien kelionė ir startinis mokestis) jie išėjo kone dvigubai didesni nei Kaune birželį. Tiesa čia buvo LT čempionatas, bet po traumos balandžio pabaigoje forma labai ne kokia buvo, taigi natūraliai teko atmesti. Savotiškai norėjosi sudalyvauti Vilniuje gegužės pabaigoje, bet labai paprastai išsisprendė problema - tiesiog darbo diena man. Druskininkai? Kone visi minusai: trasa nevykusi, organizacija panaši (kiek teko girdėti vėl gausybė pasiklydusiųjų), kaina didelė, kelionė ilga - populiarumu bėgimas ir nepasižymėjo, šiek tiek pagelbėjo kone desperatiškas manevras pritraukti dalyvius paskutinėmis savaitėmis, kai startiniai mokesčiai buvo sumažinti pora kartų iki 20Lt bet kuriai rungčiai.
Kauno maratonas pasirodė patrauklus savo trasa (bent žemėlapyje atrodė tikrai greita ir tinkama bėgti), mažais startiniais mokesčiais, o ir keliauti patogu, kone Lietuvos centras.
Taigi atvykau į Kauną iš vakaro, būtų buvę gerai atsiimti numerius, bet deja tai galėjo tik iki 18.00, taigi teko tuo pasirūpinti varžybų dieną. Kiek anksčiau atvykau, tai eilių dar nebuvo. Kone standartinė komplektacija: numeris, ,,grafkės", pora reklamų ir kvietimas į sporto klubą - gerai, kai ir mano mieste yra tas klubas, reikia ir tai išbandyti, nors apie tokius ar panašius sporto klubus esu skeptiškos nuomonės.
Kiek pavaikščiojus po salą ir vėl grįžus prie registracijos vietos jau matėsi visai netrumpos eilės - gal dėl to, kad vienai rungčiai tebuvo po vieną registratorių, kuriam natūraliais sunku buvo spėti.
Kitos eilės rikiavosi prie tualetų, šių tebuvo šeši, o eilė nemaža - gerai, kad šalia akropolis, nors tikriausiai buvo ir tokių, kurie rado ir gamtos prieglobstį.
Oras varžybų dieną pasitaikė kone idealus bėgimui: apsiniaukę, vėsu (gal net šaltoka vietomis), kartkartėmis ir lietus atgaivindavo.
Kaip jau minėjau trasa pasirodė tinkama bėgimui - apskritai sudaryta taip, kad ir bėgikams būtų bėgti ir eismo transportui netrukdytų. Startas prie arenos, prabėgus tiltą posūkis link senamiesčio ir atitverta siaurėjančia gatvės dalimi iki Vytauto Didžiojo tilto. Čia vėl atitvėrimas nuo eismo apie 1,5-2 metrus gatvėje, nors dalis ar dėl savo gudrumo ar per klaidą išlindo į pėsčiųjų taką. Prabėgus tiltą savotiška kilpa ir vėl atgal tuo pačiu tiltu tik kita puse, o čiam pasibaigus posūkis į senamiestį. O kur senamiestis, ten paprastai ir grįsti akmenys, daugelio bėgikų nemėgstama dalis, ypač šlapiu oru. Čia vienas didelis netikėtumas: klipos prie rotušės. Žemėlapyje labai gražiai tiesiai pavaizduota trasa, o realybėje zigzagai - matyt pritrūko poros metrų iki pilnos distancijos, tai ir pridarė kilpų. Kiek pademonstravus slalomo įgūdžius išbėgimas į Santakos parko takelį, po kurio viena labiausiai keikiamų vietų: akmeninis grįstas gana staigus nusileidimas prie Vytauto bažnyčios. Taip ir žiūri, kaip čia kokios kojos neišsisukti ar neišsitėkšti ant kietų akmenų. Po šios trumpos atkarpos ilga tiesioji Nemuno krantine, kurio pabaigai tikriausiai didžiausias pakilimas trasoje. Posūkis ir vėl plentas, posūkis link arenos. Bėgant pirmą ratą kiek keistoka situacija: bėgam kaip atitverta ir kelias baigiasi - teko šokti per ištemptas juostas, matyt kažkas kažką pavėlavo, pamiršo pertverti ar tiesiog ne taip užtvėrė. Po tilto kita labiausiai keikiama trasos dalis - akmeninis grįstas kelias arenos teritorijoje, net keista kad jsi taip staigiai ir stipriai sumažina tempą ir atima tiek daug papildomų jėgų. Po šios atkarpos trumpa žvyrkelio atkarpa ir vienas ratas įveiktas, 10,5km.
Apšilimas, šioks toks brovimasis į starto rikiuotės priekį, nors kiti dalyviai maloniai praleido. Pagaliau startas ir reklaminio manekeno vedami visi pajudėjo. Pirmi km gana greiti, paskui prisivijo pora tiesioginių konkurentų ir prisijungiau prie jų. Tempas nebuvo labai greitai, bet su tokiu pasiruošimo man ir tiek užteko. Antro rato pradžioje iš visos grupelės likom dviese, o likus 1,5-2km likau ir vienas - tiesiog kiek pagreitėjus priešininkui atsilikau ir per daug ,,nebemiriau" bandydamas ,,įsikabinti". Finišavau antroje vietoje, laikas prastokas, bet koks pasiruošimas, toks ir rezultatas, iš tikrųjų tiek ir prognozavau sau prieš varžybas.
Po finišo dar gerą minutę aiškinosi savanoriai ar teikti ir kokį teikti medalį man už pabaigimą - ką gi gavau pagaliau: ne maksimos linijos lygio medalis, gana įdomus ir sunkus, nors neaišku ar nuo prakaito, dėl kitų kenksmingų salygų ar tiesiog kažkokio broko vietomis tarsi aprūdijęs ir apipelijęs. Bent kol kas dėl to pas mane izoliuotas nuo kitų medalių - kad ,,neapkrėstų" jų. Iškart po finišo dar prieįjo žurnalistas ir pakvietė interviu. Pakeliui dar pasiėmiau atsigerti vandens, šalia gulėjo ir bananai, obuoliai, bet pagalvojau vėliau pasiimsiu - deja, po pokalbių ir lengvo bėgimo 10 min. nė kvapo jų nebeliko.
Kadangi po varžybų skubėjau į darbą, apsikalbėjau su organizatorių atstovais dėl apdovanojimų, tai pažadėjo atsiųsti paštu. Vėliau dar susirašiau, tai per pora žmonių vis tik pasiekė prizas mane. Džiugu, kad šie organizatoriai, priešingai nei rudeninio bėgimo Kaune (šie ir raštu pažadėjo atsiųsti apdovanojimą, bet kaip nėr taip nėr, matyt ir nebebus), laikosi savo žodžio. Tiesa norint ,,prisikabinti" ir prie jų galima būtų: pagal oficialias taisykles numatyti apdovanojimai amžiaus grupių nugalėtojams ir prizininkams, o prie apdovanojimų skilties (kuria pasirodo ir vadovautasi) tik amžiaus grupių nugalėtojams.
Apskritai varžybos paliko gana dviprasmišką įspūdį, nors pati trasa žymiai geresnė nei Vilniuje (n ors čia sunku kalbėti apskritai - kasmet ten vis nauja trasa) ir organizacija didelių trūkumų neturėjo, bet gal po bėgimo Klaipėdoje, gal dėl blogo oro, o gal iš tiesų savotiškai tuščias pasirodė: vos ne išmiręs Kaunas, tik kiek žmonių prie arenos tiltų, fotografai senamiestyje ir reti savanoriai trasoje. Bet apskritai kaip pirmam kartui bėgimas vykęs: ir dalyvių nemažai ir didelių organizacinių klaidų nebuvo.

2013-05-23

Vilties bėgimas 2013

Šį kartą jau 6-ąjį kartą organizuojamas bėgimas - jei dar yra žmonių, kurie nežino, kas tai per renginys ir kokiu tikslu organizuojamas, gali pasiskaityti oficialiame tinklapyje http://www.viltiesbegimas.lt/, o aš daugiau apie tai nebesiplėsiu.
Kadangi startas numatytas gana vėlai, 14.00, tai ir iškeliauti buvo galima vėliau. Kaip dažniausiai į Klaipėdą ir keliauju ne visai tradiciniu keliu, nors šiuo metu jis man ir trumpiausiais ir greičiausias: Šiauliai, Varniai, Rietavas, Klaipėda. Mašinų nedaug, nepilnos 2 valandos kelio. Šį kartą automobilį pasistačiau prie akropolio - nors startas prie BIG'o, apie 3km pėsčiomis, bet po varžybų finišo vis geriau keliauti 5km nei 9km iki mašinos. Taigi nukulniavau iki starto, prisiregistravau, sumokėjau simbolinį 5Lt startinį mokestį - auką, atsiėmiau numerį, kurį paskui, kaip ir keletui kitų (pagal pajėgumą, reitingavimą) pakeitė į kitus.
Diena neatrodė gana karšta, vėsumą sudarė vėjas, kuris priešingai nei įprastai šį kartą pūtė ne pavėjui. Apšilau, prieš startą pasidėjau nereikalingus daiktus pas kolegas bėgikus ir labai punktualiai 14.00 buvo duotas startas. Dalyvių kaip įprasta labai daug, nemaža dalis jų labai retai dalyvauja bėgimuose, galbūt tik kartą metuose ar iš viso pirmą kartą, kai kurie dar tik keliavo (ir nepasakytum kad skubėjo) į starto vietą - žinoma kiek pavėlavo, bet svarbiausia dalyvauvo, pasiekė finišą, koks ir buvo jų tikslas.
Na o man visos varžybos gana keistai susiklostė: iš pat starto pabėgo 3 lyderiai - šiaip ar taip žmonės rimtai treniruojasi, ruošiasi rimtoms varžyboms, o man kaip daugiau mėgėjui ir dar po nesenos traumos toks greitis iš karto pasirodė per didelis. Taigi priekyje bėga 3, aš atsilieku, prie manęs irgi nieko, iš galo per daug irgi niekas nesiveja - ir taip visus 10km kovojau su savimi, savo tinginystėmis, vėju, karščiu. Pati trasa labai lygi ir tiesi, gal kiek ir nuobodoka, bet nuobodžiauti neleido žiūrovai, praeiviai, kiti dalyviai: praktiškai per visą miestą tai vienur tai kitur išgirsdavau palaikymo šūksnius, jau nekalbant apie tiesiog kurtinantį palaikymą 5,6km, 0,6km ir ypač 2,9km starto vietose, kur savo starto laukė kiti dalyviai. Kiek teko dalyvauti bėgimų, kažko panašaus neteko sutikti. Taigi taip gana ramiai atbėgau 4-as, gerokai atsilikęs nuo pirmų lyderių, nors forma jau taisosi po truputį ir pats bėgimas gėrėja, po truputį viskas krypsta į gerą, nors 33,41 dar tikrai nėra geras rezultatas.
Po finišo tradiciškai pasveikino vienuoliai, gavau vandens ir lapelį dėl apdovanojimų, kurie turėjo vykti po 1,5 valandos. Per tą laiką spėjau kiek pabėgioti, su kolegomis nukeliavau iki mašinos ir atvažiavau iki finišo vietos - eismas jau vyko normalia tvarka, pagrindine gatve, kur vyko bėgimas jau zujo mašinos. Vienas iš retų bėgimų Lietuvos didmiesčiuose, kur gatvių uždarymas nesudaro neįveikiamų kliūčių bėgimo organizavimui, tuo labiau, kad viskas labai operatyviai sutvarkoma, yra iš ko pasimokyti kitiems miestams.
Po apdovanojimų dar nukeliavau prie jūros - iš karto matosi, kad miestą valdo liberalai: visos sustojimo aikštelės prie pajūrio apmokestintos, tiesa dar gerai kad nedaug - 1 valanda vienas litas.
Apskritai varžybos tradiciškai puikiai orgnizuotos, su gausybe dalyvių, dėl ko ir pilni rezultatai vėluoja, bet iš kitos pusės tikriausiai didžiajai daugumai dalyvių tie rezultatai mažai ir rūpi - svarbiausia juk dalyvauti, prisidėti prie akcijos. Kol kas neaiškus ir tikslus dalyvių skaičius, bet ir vėl jie skaičiuojami tūkstančiais, kas Lietuvoje itin retas reiškinys. Džiugu sudalyvauti renginyje su siela, sava aura ir nesavanauiškais tikslais.

2013-05-04

A. Vietrino taurė 2013

Tradiciniu jau tapęs bėgimas organizuotas ir šiemet ir tradiciškai nuvykau ten sudalyvauti. Prieš kelionę nuotaikos nebuvo pačios geriausios: prieš pora savaičių dėl traumos pora dienų teko visai nutraukti treniruotes, dar antra tiek po truputį atsargiai pradėjau bėgioti - viskas susidėliojo taip, kad per paskutines pora savaičių iš esmės tik viena rimtesnė treniruotė.. Su tokiu pasiruošimu kalnų nenuversi, bet vis tik pasitikrinimas reikalingas.
Buvau prisiregistravęs iš anksto, todėl atvykus į starto vietą dar pasirašiau lape ir gavęs numerį su segtukais ėmiau laukti starto. Oras iš pradžių atrodė vėsokas, bet atėjus varžybų metui pasirodė saulė ir ėmė šilti - galų gale iki tiek, kiek šiemet šilta dar nebuvo.
Varžybų trasa nesikeičia jau pastaruosius keletą metų - beveik 4 ratai, 10km. Gerai pasiruošus, geru oru pakankamai tinkamai trasa geram rezultatui, tuo labiau kad nei daug posūkių nei kalnų čia nėra. Kone visiška priešingybė senajai šio bėgimo trasai, kai dar buvo bėgama iš Šančių - nors tada trasa tebuvo 7,8km, bet pora kalnų suteikdavo šiam bėgimui ypatingų emocijų. Žinoma naivu tikėtis, kad dabar ši trasa būtų atgaivinta, pernelyg daug gatvių (ir gana judrių) reiktų tverti, bet nostalgija lieka.
Šį kartą startas kiek vėlavo pora minučių, nors per tą laiką ne itin sušalau. Pagaliau startas ir iš karto pajutau, kad šiandien ,,juoda diena". Atrodo ir bėgasi, ir sveikatos yra, o konkurentai bėga į priekį ir telieka kovoti su savimi. Stebuklų nebūna - kaip treniruojiesi, taip ir bėgi. Taigi iš pat starto visi išsibarstė ir nuo pirmų šimtų metrų iki pat finišo kankinausi vienas gana stabiliai bėgdamas 4-oje vietoje. Finišavai natūraliai su prastu laiku, pats bėgimas, savijauta irgi nieko gero, paguoda tik ta, kad traumos tiesioginių pasekmių (skausmo) nesijautė. Po finišo organizatoriai pasirūpino geriamu vandeniu, norintys galėjo atsispaudinti dalyvio sertifikatus. Apdovanojimai gana kuklūs - pirma vieta taurės, kitos prizinės - medaliais.
Apskritai varžybos tradiciškai tvarkingai organizuotos, nors ir kukliai. Dalyvių gausa taip pat nedidelė, nors tam nemažai objektyvių priežasčių: prieš pora dienų tame pačiame Kaune vyko kitas bėgimas, prieš dieną - Lietuvos kroso čempionatas, tą pačią dieną dar varžybos Baltojoje Vokėje ir Kretingos rajone. Natūralu, kad kai tiek bėgimų dalyviai pasiskirsto per visus juos, o jų Lietuvoje ir taip nėra labai daug, ypač tų ne ,,proginių - marketinginių" bėgimų dalyvių. Ką gi visokių yra bėgimų, kiekvienas jų randa savo nišą.

2013-04-16

Senvagė 2013

Tradiciškai balandžio viduryje organizuojamas bėgimas Panevėžyje, seniau ,,Berčiūnai - Panevėžys", pastaraisiais metais viskas persikėlė į Senvagę. Savotiškai tai bent jau man tampa pirmu sezono startu, žinoma neskaitant keleto bėgimų žiemą ar kovo pradžioje, kurie iš esmės skirti savikontrolei ir treniruočių nuobodulio prablaškymui.
Prisiregistravę Panevėžio manieže, sumokėje 5Lt startinį mokestį (suaugusieji) nuvykom į starto vietą - gana niūrokas vaizdelis matant patvinusį Nevėžį, dar leduotą Senvagę apsiniaukusiu ir vėjuotu oru. Nors šie prieš varžybas pagaliau atšilo, bet tai tapo kliuviniu: kadangi planuota trasa vingiavo palei Nevėžį, reikėjo porą kartų kirsti tiltą apačioje. Dėl polaidžio takai tose vietos tapo neperbėgami - žinoma jei būtų kokios ekstremalų varžybos visai įdomu šiems būtų rasti atkarpų iki kelių šalto sraunaus vandens, vietomis net nematant kelio, bet čia vis tik normalus tradicinis bėgimas. Taigi kone vietoje organizatoriams reikėjo keisti suplanuotą trasą 2 ratus po 5km į 10 ratų aplink Senvagę, kas sudarė apie 9,5km.
Oras varžybų dieną gana vėsokas, nors termometras ir nemažą pliusą rodė, palyginus su prieš tai buvusiomis dienomis. Vis tik šaltas vėjas darė savo ir dauguma nesiryžo dar bėgti su bėgimo šortais, todėl buvau vienas iš retų tipų, į kurį gana keistai skersavo dauguma, bet užbėgant įvykiams už akių galima pasakyti, kad sprendimas nebuvo blogas, nors pirmais km dar buvo abejonių ar ne per mažai prisirengiau.
Šiemet gana keistai mažai amžiaus grupių, tik trys, kaip ir distancijų. Žinoma teisėjams labai patogu, bet gal dėl to ir dalyvių ne per daugiausiai.
Taigi pagaliau startas ir negausi minia išsisklaidė. Iš karto ,,priskabinau" prie lyderių ir gana greitai likome trise, o po 4km vienas iš jų pabėgo. Likusius 4 ratus daugiau laikiausi už priešininko nugaros, vis dėlto pirmas startas po žiemos, ne itin lengva ,,prasimušti", bet likus porai ratų iki finišo pradėjom kiek greitėti ir pajutau, kad dar galiu ,,pridėti", ką ir padariau - taip finiše pasirodžiau 2-as. Iš karto užkabino dalyvio medalį, kiek atsigėriau arbatos ir nuėjau persirengti. Dar kiek pakalbėjęs su kitais dalyviais pora km prasibėgau lėtai ir prasidėjo apdovanojimai: taurės, diplomai ir kuklūs finansiniai prizai. Po to dar nukeliavom iki maniežo ir išsimaudę po dušu galėjome tęsti kelionę namo.
Apskritai varžybos gana kuklios, organizuojamos 45-ąjį kartą, tiesa pastaraisiais metias jaučiasi jų susitraukimas: mažėja dalyvių, amžiaus grupių, vis labiau koncentruojamasi į Senvagę - tiesa šiemet kitą variantą per paskutines minutes (nes Nevėžio vanduo kilo kone ant akių) sunkiai ir buvo galima rasti. Sezono pradžiai kaip geras kontrolinis bėgimas visai neblogas variantas, formaliai kaip ir viskas daroma neblogai, bet dalyvių vis mažėja ir mažėja, nors dar gerokai lenkia šalia esančio kito didmiesčio, Šiaulių, bėgimą, kuris savo masiškumu net kaimų bėgimams negali prilygti..

2013-02-19

Pabaiskas - Ukmergė 2013

Žiema Lietuvos klimatinėmis sąlybgomis nėra pats tinkamiausias metas bėgimui, o ypač varžyboms, bet vis dėl to jų vyksta. Vienas iš tokių tradicinis Pabaiskas - Ukmergė, šiemet jau vykęs 25-ąjį kartą. Iki tol nė karto čia nebuvau dar dalyvavęs, todėl nusprendžiau užpildyti šią spragą.
Atvykau kiek anksčiau, prisiregistravau, vietoj dalyvio numerio kartono kortelė su skaičiu, kurią po finišo nuėmė, maitinimo talonas ir atminimo gairelė. Po truputį rinkosi ir kiti dalyviai, 11,15 dviem autobusais pajudėjom iki Pabaisko.

Oras pasitaikė kone idealus bėgimui žiemai: lengvas šaltukas, silpnas vėjas, kritulių kuris laikas jau nebuvo, todėl ir pati trasos danga geras plentas, išskyrus startą Pabaiske. Kiek apšilęs, o laiko nebuvo itin daug, nes atvykome apie 11,31, pasidariau mankštą, pasidėjau drabužius į autobusą ir pažiūrėjęs į laikrodį, kuris rodė 11,56 dar nusprendžiau paskutinį kartą iki starto pasigreitėti. Bėgu link bažnyčios ir staiga girdžiu ,,Startas!".. Atsisuku ir matau, kaip minia pajudą į trasą, kaip kiti bėgikai skuba iš autobuso ar kitų kampų. Po tokio savotiško šalto dušo ir pats jau skubu ,,gaudyti" priešininkų. Pradžia tam ne itin tinkama, pirmi 400m grynas suspaustas ledas, bet pagaliau prasideda ir plentas. Po kokio kilometro prisiveja dar vienas kolega pavėlavęs į startą ir ,,užsikabinu" už jo. Trasa palengva kyla ir nusileidžia, po truputį vis artėja pabėgę starte varžovai, ir po 4km priekyje belikę 3. Nors ir netoli atrodo, bet dar pora km kol ,,pasigavom" juos. Dar kiek ,,pasitampę" priartėjom prie didžiausios pakalnės trasoje - kažkiek pridėjau ir likome iš esmės trise. Iš karto po to prasidėjus lengvai įkalnei išsibarstėm ir po vieną. Taip iš esmės be didelių įvykių ir finišavome, gal tik kiek kaitaliojosi atstumai.
Tuo metu prie Kęstučio aikštės kaip tik vyko šventinis vasario 16-osios minėjimas, buvo susirinkę nemažai žmonių. Tiesa autobuso su drabužiais dar nebuvo, todėl kad visiškai nesušalti teko varžybų apranga lengvai bėgioti - ne taip šalta, bet vis tik ne vidurvasaris. Pagaliau sulaukęs autobuso su dalyvių apranga apsirengiau ir nuėjau užkąsti pagal organizatorių taloną. Čeburėkas arba pora bandelių (kurių pabaigoje nebeliko) ir arbatos bet kuriuo atveju ir neribotai.
Kiek užkandęs nukeliavau ir prie apdovanojimų - renginiai jau baigėsi, žmonės išsiskirstė ir iš esmės beliko tik bėgikai ir organizatoriai. Taurė, medalis, įrėmintas diplomas, apdovanoti pirmi 6 vyrai ir 6 moterys, tiesa šių tiek ir tebuvo.
Po viso dar kiek pavažiavus (tam buvo skirtas ir organizatorių autobusas) ir dušas, pirtis, baseinas.

Apskritai varžybos paliko neblogą įspūdį, nors starto procedūra daug kam pagadino nervus ir įliejo kiek deguto. O šiaip senas geras tradicinis bėgimas: nemokamas, atminimo gairelės kiekvienam dalyviui, po varžybų galimybės pasistiprinti ir nusiprausti. Kažkuo primena Panevėžio bėgimą prieš kokius 5 metus, kai dar veždavo iki Berčiūnų, tiesa Ukmergėje jaučiamas didesnis šventiškumas, iškilmingumas vasario 16-osios proga.