2013-07-15

Trakų triatlonas 2013

Kiek netikėtai nors gana anksti gavau pasiūlymą sudalyvauti triatlone, tiksliau triatlono estafetėje. Prieš registruojantis ne itin žinojau nei kas mano komandoje, nei kokio rimtumo apskritai renginys, bet kadangi kaip tik išpuolė laisvas savaitgalis, tai nusprendžiau susibėgti - plaukikas iš manęs prastas, su dviračiu irgi retai važinėju, bet triatlono estafetei tas tiko: kiekvienas dalyvavo vienoje rungtyje, o bėgti yra bėgti. Dar susimąsčiau dėl didelio starto mokesčio, net registruojantis iš anksto komandos nariui 90Lt - nežinau kaip triatlone, bet bėgimuose tai jau daug, tik pora varžybų iki tiek sukelia kainas, tiesa ne už 10km. Bet kadangi starto mokesčio problemas sutvarkė komanda, už kurią atstovavau šį kartą, tai išsisprendė.
Varžybų startas numatytas labai anksti - 8.00, dviračių pridavimas pažiūrai dar valanda anksčiau, tai Tarkuose reikėjo būti bent 6,30. Įvertinus kelią keltis atitinkamai anksti - jei iš kur toliau apie 4 jau ir išvažiuoti reiktų. Dėl to važiavome iš vakaro, atsiėmėme numerius, išklausėme dar organizatorių susirinkime dėl renginio tvarkos - šiokių tokių niuansų gana įdomių atsirado naujų - na naujų man, triatlonininkams tai tikriausiai kasdienybė.
Iš vakaro žiaurus lietus merkė Vilniaus kraštą, buvo kiek būgštavimų ir dėl rytojaus, bet rytas išaušo gražus. Nuvažiavome kiek po 6 į starto vietą, apžiūrėjome vietoje tą vadinamąją ,,tranzitinę zoną", kiek pavaikščiojome aplinkui - kaip tik organizatoriai statė palapines, tvėrė tvoras, kiek toliau pjaustė lentas ir darė kilometrines nuorodas ir kitas žymas trasoje.
Pora minučių po 8 renginys startavo, tikri trialonininkai kartu su estafetininkais kartu. Gana greitai jie išsiskirstė ir finišą pasiekė dažniausiai apčiuopiamais tarpais. Kas toliau važiavo dviračiu, kas perdavė estafetę kitam komandos nariui. Keistokas dalykas su čipais išėjo - davė jį ir plaukikams, nors realiai jie estafetę perdavė iki čipo kilimėlio. Dar pasiklausėm prieš pat startą dėl to teisėjų: pagalvojo kiek ir leido plaukti be jo, nors didžioji dauguma vis tik apie tai nepagalvojo ir visus 1500m be jokio reikalo nešė ant kojos nereikalingą balastą.
Dėl tos perdavimo zonos ypatybės dviratininkui dar teko nemažai ir pabėgioti, bent po pora šimtų metrų prieš ir po važiavimo. Praėjus kažkiek laiko po komandos dviratininko išvažiavimo pradėjau daryti apšilimą. Dugmaž pasiskaičiavau kiek čia užtrukti gali, bet kiek ilgiau teko laukti - pasirodo kiek paklydę pora dviratininkų buvo, tarp jų ir mano komandos, mat tuo metu teisėjai (ar kelininkai?) dar tik statė užtvaras ir vietoj posūkio šie nuvažiavo tiesiai. Po tam tikro laiko nusivijo teisėjai ir grąžino atgal, nors neašku kiek ten laiko buvo sugaišta papildomai ir kiek tai papildomų jėgų kainavo dalyviams.
Prieš bėgimą pora komandų aiškiai pirmavo - iki jų skyrė jau daugiau 10 minučių, taigi šansų pasivyti per 10km jokių, dar pora tikrų triatlonininkų, o paskui jau grupelė pasirodė, kurios priekyje ir mano komandos narys. Pirmos pora komandų estafetę perėmė tiesiai už kilimo, bet paskui visus nuvarė dar kokius 30 metrų tolyn. Perėmiau estafetę, jau buvau kiek ir atšalęs - tiksliau raumenys, kvėpavimas ir pan., diena kuo toliau, tuo labiau kaito - ir pradėjau savo 10km. Pirmą km kiek lėčiau pradėjau, o be to ir trasos pradžią jau kiek keikiau - palei ežerą vingiuojantis išmintas takelis po vakar lietaus dar vietomis purvynnai ir balos, visa tai, ko nemėgstu per varžybas. Bet gana greitai ši atkarpa baigėsi, prasidėjo iš pradžių kiek prastesnės kokybės dviračių takas, o paskui jau ir visai geras plentas. Per tą laiką vienas iš varžovų jau buvo priartėjęs gana arti ir beveik kvėpavo į nugarą, bet prasidėjo kalnai ir po truputį vėl ėmė atsilikinėti. Pasukus link Užutrakio kelias gana siauras pasidarė, matyt vėl vykstančio festivalio mašinų pristatyta iš abiejų kelio pusių. Dar pabėgus per posūkius ir kalnelius jau ir maitinimo punktas pasimatė, netoli už jo ir apsisukimo ženklas ir 5km žyma. Nors tikėjausi čipo kilimėlio ar žadėtųjų organizatorių teisėjų besirašančių numerių ar bent jau kažkokio kuolelio apibėgti, bet nieko tokio šalia nebuvo, tik tie pora ženklų pastatyti ant tuščio kelio. Pribėgau juos, apsisukau, galbūt tada užsirašė numerį prie maitinimo punkto kažkas buvęs. Ta pati trasa atgal, tik nauja problema: tarp tų mašinų abipus kelio sustojo autobusas ir neišjungęs stovėjo palikdamas po kokį metrą tarpo - taip bebėgdamas vos ne susidūriau ir kiek patrukdėm netyčia vienas kitam su kitu dalyviu. Paskutiniai pora km labai sunkūs pasidarė - šiaip nuovargis pasijuto, o ir saulė jau stipriai kepino, be to paskutiniai km miške, kur nėra vėjo, o oro irgi mažoka. Taip bėgu kažkas iš šono sako maždaug ,,gerai varot, antri", dar kiek pataisiau kad treti - nieko juk neaplenkiau. Po finišo vėl sako antri - pasirodo vienas bėgikas priekyje nebaigė distancijos dėl karščio, paskui ir greitoji atvyko, žodžiu nemalonus dalykas.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų, per tą laiką komanda jau pasiėmė dalyvių marškinėlius, po finišo iš karto ir medalius užkabino, keletą kartų energetių batonėlių pasiūlė, dar kiek apsiprausėm Galvės ežere ir laukėm apdovanojimų. Nors planuota 11.00, bet reikėjo laukt moterų prizininkių, kurios iki to laiko dar nebuvo finišavusios. Tiesa pats apdovanojimas tik simbolinis - diplomai (tiesa iš pradžių surayti ne tomis pavardėmis, paskui pertaisė, bet ir pertaisytuose diplomuose klaidos pavardėse, o laikai visai ne tie surašyti..), taurelė komandai ir pakvietimas į Lampetroną - varžybas iš 5 rungčių.Apskritai su varžybų rezultatais keisti dalykai - nors ir paskelbti jau kitą dieną po varžybų, bet tikriausiai tik bendras laikas realus, pvz. mano realus bėgimo laikas skiriasi nuo oficialaus daugiau nei 2 minutes, kitos komandos dalyvio - 1 minute į vieną pusę, dar kito daugiau minute į kitą pusę...
Apskritai varžybos kaip ir dera pirmam kartui (nors patys organizatoriais ne naujokai šioje srityje) su tam tikrais organizaciniais trūkumais, neapgalvojimais ar tiesiog neorganizuotumu, kas jautėsi dar per susirinkimą diena prieš renginį, kai jau aiškino taisykles tar savęs klausinėjosi ,,kaip darom?" ir vietomis neapsisprendė iki pat varžybų, pvz. kad ir su tais dviratininkų šalmų pasidėjimo po važiavimo atvejais: vienu metu tarsi ir reikia nusiimti, po to perduoti lazdelę, per varžybas jau į tai žiūrėjo ir siuntė atgal dalyvius pasidėti juos į vietą, nors po varžybų vėl paklausus ar reikėjo vis tik be šalmų atbėgti atsakydavo ,,tai estafetei nebūtina"... Jau nekalbant apie tuos dalyvių paklydimus ar teisėjų nebuvimus posūkių ar apsisukimų vietose. Toks renginys daugiau tiems, kurie tiesiog dalyvauja, nes neskaitant ambicijų, sportinės dvasios ir pan. dėl apdovanojimų neverta kovoti, bet kaip dalyviui medalis, marškinėliai, galimybė išsirašyti sau diplomą ir apskritai įveikti trasą, nors ir už nemažą kainą, gal ir neblogas variantas.