Dar vienas tradicinis, jau 12-asis bėgimas, po truputį vis dar besikeičiantis. Pvz. šiemet įvesti starto mokesčiai (3 eurai), naudojami čipai, pakeista starto vieta. Kaip visada tai ir paskutinis klubinės bėgimo taurės įskaitos etapas, todėl dalyvių šį kartą netrūko.
Kaip pastaraisiais metais jau įprasta registracija internetu - užsiregistravau kelios dienos prieš varžybas ir atvykęs į starto vietą be didesnių problemų sumokėjęs startinį mokestį atsiėmiau numerį ir čipą. Dar kol bėgo 2,3km kiek turėjau laiko pasivaikščioti po parkelį - oras rudeniškas, sniego nė kvapo, šlapia, šioks toks vėjas ir gana šilta. Bet per daug vėsiai nusprendžiau nesirengti - ne pačios svarbiausios varžybos, kad rizikuoti sušalti.
Kiek nustebino pakeista starto vieta, nukelta bent pora šimtų metrų nuo finišo vietos. Ir jei anksčiau startas ir finišas būdavo toje pačioje vietoje, tai šį kartą kažkiek turėjo sumažėjo distancija, nors nuostatuose kaip buvo, taip ir liko tie patys 11,6km.
Prieš startą didelių tikslų nekėliau sau, tuo labiau kad pagal startinį protokolą nemažai pajėgių varžovų buvo. Daugiau jau žiūrėjau į savo amžiaus grupę, kuri šį kartą jau buvo ne pagrindinė. Be to ir savijauta bei pasiruošimas ne itin kokie prieš varžybas, šiaip ar taip kone iki balandžio jokių varžybų per daug ir neplanuoju.
Taigi stojom į startą, gana siaurą, bet lyg ir didelės spūsties nebuvo, nors dalyvių tikriausiai rekordiškai daug. Iš po starto iš karto prisijungiau prie pirmųjų, nors aišku bėgantys 5,8km atitrūko. Palengva susižiūrėjom priekyje kas ką bėga ir pirmus km dar ir priekyje kiek pabėgau - ar tai man labai gerai ,,užsibėgo", ar tiesiog niekas nenorėjo per daug greitai bėgti. Bet po tų pirmų km jau atsidūriau už varžovų nugarų ir ,,užsikabinau". Taip pirmo rato pabaigoje ir 5,8km lyderius pasivijom. Po pirmo rato likom keturiese, bet vienas iš varžovų sunkiai įkilo į vienintelį kalnelį trasoje, o paskui dar kiek pasilaikęs paleido grupę. Taigi likom trise, bet varžovai dar pagreitėjo ir tada jau ir aš šiuos paleidau. Paskutinė tiesioji prieš vėją nebuvo labai maloni, bet gana ramiai atbėgau trečias, o savo amžiaus grupėje pirmas. Po finišo atidaviau čipą ir gavau kalendorių bei porą popierinių liniuočių.
Kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Dar kiek pasiėmiau organizatorių kūčiukų ir arbatos, nors ne kažkas jų bebuvo likę. Apdovanojo 2,3km. 5,8km, paskui pradėjo apdovanoti bendrą metų įskaitą asmeninėje įskaitoje pagal visas amžiaus grupes. Po varžybų gana šalta tokiu oru laukti, ypač kai ilgai laukti. Taigi paprašiau kolegų paimti apdovanojimus ir pats nusprendžiau neberizikuoti savo sveikata bei išvažiavau kiek anksčiau. O apdovanojimai tradiciniai čia: medaliai ir nugalėtojams dar taurės.
Apskritai varžybos visai smagios: linksma trasa miške asfaltuotais dviračių takais, tik kiek nuobodoka tiesioji palei Nemuną ir prieš vėją šiemet, tvarkinga registracija ir apskritai organizacija, dalyviams atminimo dovanėlės, arbata, kūčiukai. Įdomus sprendimas dėl starto vietos pakeitimo. Naujiena dėl čipų naudojimo, nors keista kai dar kelios dienos po varžybų rezultatai tikslinami - kartais net be čipų žmonės su tiek dalyvių dar tą patį vakarą viską sutvarko. Daug dalyvių, matyt ir šiaip gausėja ir dar taurės įskaita padarė savo, nors tiesa dėl tos įskaitos kai kurie sugalvojo ir su vaikais pasivaržyti - aišku apdovanojimų už tai negavo, be konkurencijos. Šventiškas bėgimo renginys, visai gražus ir tvarkingas.
2015-12-27
2015-12-07
Kelmė 2015
Vienas iš senesnių tradicinių bėgimų Lietuvoje, nors daugeliui bėgimas Kelmėje nėra žinomas. Dar prieš kokius 15 metų čia susirinkdavo kone Lietuvos tuometinis bėgimo elitas, bet palaipsniui bėgimas kiek apmirė ir galbūt po truputį vėl atgims. Tradiciškai jis visada vykdavo spalio pabaigoje, bet šiemet data dar nukelta pora savaičių ir iš šeštadienio perkelta į sekmadienį - iš esmės geras sprendimas vien eismo atžvilgiu: prieš lapkričio 1-ąją ir taip mašinų daugiau (tuo labiau kad ir šalia kapinių reikia prabėgti), o ir šiaip sekmadieniais mažiau mašinų.
Nuvykome kiek anksčiau, ramiai atsiėmėme numerius ir kiek pabėgiojome vietoje. Pasidarėme pramankštą ir sėdom į autobusus, kurie vežė į starto vietą. Dar kiek pabėgiojome ir stojom prie starto linijos. Oras tradiciškai rudeniškas, šį kartą šoninis, o pasisukus paskutinius km ir prieš vėją dar.
Iš karto po starto į priekį nubėgo du varžovai, bet jau pirmame km juos ,,pasigavau" ir po truputį pradėjau vesti. Neilgai trukus net pats nustebau, kad niekas ,,neužsikabino" - toliau jaubėgau vienas ir įveikinėjau trasos kalnus. Prie posūkio dar atsisukau pažiūrėti kiek toli varžovai ir per daug nebegreitėjau - ramiai finišavau prieš vėją ir į kalną. Trasa toliau labai dėkinga eismo atžvilgiu: šalia plento atitvertas dviračių takelis, o ir finišas šiemet ne gatvėje kaip anksčiau, o stovėjimo aikštelėje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, persirengiau ir gana greitai sulaukiau apdovanojimų. Taurė, medalis, šakotis (tradiciškai čia nugalėtojams).
Apskritai varžybos tradicinės, nors šiek tiek naujienų irgi būta: atsirado ir nauja 3km distancija vaikams, ir saugesnė trasa bei ypač finišas, nauja varžybų data - neaišku kiek prie to prisidėjo ir nauja vietinė sportinė valdžia. Tiesiog tvarkingas, kuklus bėgimas, su išsaugotomis tradicijomis.
Nuvykome kiek anksčiau, ramiai atsiėmėme numerius ir kiek pabėgiojome vietoje. Pasidarėme pramankštą ir sėdom į autobusus, kurie vežė į starto vietą. Dar kiek pabėgiojome ir stojom prie starto linijos. Oras tradiciškai rudeniškas, šį kartą šoninis, o pasisukus paskutinius km ir prieš vėją dar.
Iš karto po starto į priekį nubėgo du varžovai, bet jau pirmame km juos ,,pasigavau" ir po truputį pradėjau vesti. Neilgai trukus net pats nustebau, kad niekas ,,neužsikabino" - toliau jaubėgau vienas ir įveikinėjau trasos kalnus. Prie posūkio dar atsisukau pažiūrėti kiek toli varžovai ir per daug nebegreitėjau - ramiai finišavau prieš vėją ir į kalną. Trasa toliau labai dėkinga eismo atžvilgiu: šalia plento atitvertas dviračių takelis, o ir finišas šiemet ne gatvėje kaip anksčiau, o stovėjimo aikštelėje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, persirengiau ir gana greitai sulaukiau apdovanojimų. Taurė, medalis, šakotis (tradiciškai čia nugalėtojams).
Apskritai varžybos tradicinės, nors šiek tiek naujienų irgi būta: atsirado ir nauja 3km distancija vaikams, ir saugesnė trasa bei ypač finišas, nauja varžybų data - neaišku kiek prie to prisidėjo ir nauja vietinė sportinė valdžia. Tiesiog tvarkingas, kuklus bėgimas, su išsaugotomis tradicijomis.
Per Lietuvą 2015
Bent kažkiek besidomintys bėgimo varžybomis turbūt jau suprato, kad kalba šį kartą eis apie bėgimą Rumšiškėse. Tradiciškai čia vyksta 21,1km handikapas, kur pagal amžių anksčiau išleidžiami veteranai, o stipriausieji išbėga paskutiniai ir paskui finiše paaiškėja nugalėtojai. Be šios rungties jau antrus metus ten vykdomi 5km ir 10km bėgimai. Ilgokai mąsčiau ką bėgti, bet šį kartą nusprendžiau pasirinkti 10km - 21,1km reikia pasiruošimo, 5km kiek mažokai, tai ir liko 10km.
Regitracija išankstinė ir tradiciškai taurės etapuose 4 eurai. Atvykau kiek anksčiau ir gana lengvai radau kur pasistatyti mašiną, atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras visai prastas - apsiniaukę, šalta, vėjas - tikras ruduo. Šį kartą jau neberizikavau apranga ir šiltai apsirengiau. Trasa man pažįstama - prieš kelerius čiau jau bėgau 21,1km, 4 ratus, o šį kartą tik 2 reikės įveikti.
Nedaug dalyvių bėgo tiek 5km tiek 10km, tai ir kartu startuojant didelių problemų nebuvo. Iš po starto gana greitai nubėgom dviese, o jau tikriausiai dar pirmame kilometre ir šis nubėgo nuo manęs. Ne itin ir stengiausi laikytis - net ir gerai jaučiantis sunkiai ,,įkasčiau", o šį kartą dar ir visai nesibėgo. Taigi likau vienas ir pirmus 5km dar turėjau ką veikti dairydamasis atgal, kur 5km lyderiai dar matomumo zonoje buvo. O antrajame rate radau naują nuobodulio blaškymo būdą: bėgančiųjų 21,1km ,,gaudymą". Taip ramiai ir per daug nesiplėšydamas ir atbėgau 2-oje vietoje.
Po finišo gavau magnetuką, galėjau pasivaišinti arbata ir koše. Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurių šį kartą kiek ilgiau teko palaukti. Dar visai neblogai būtų buvę ir košės užkąsti, bet ši jau buvo pasibaigusi, nors dar ne visi 21,1km pabaigę buvo.
Pagaliau sulaukiau ir apdovanojimų: šiek tiek duonos gaminių, riešinės, kojinės ir viskas sudėta į maišelį.
Apskritai varžybos paliko gana niūrų įspūdį - vien oras kiek daug prie to prisidėjo. Kai kam handikapas savų korekcijų įnešė: kai kas pavėlavo į startą, kai kas bent jau kuriam laikui nugalėtojais paskelbti buvo, nrs šių net bėgime nebuvo. Trasa daug kam tikriausiai įstrigo - ne vienas visai smagus kalnas, o ir šiaip vaizdinga. Na o pati organizacija puikiai atspindėjo visų metų taurės organizavimą, nors tiesa nedaugelyje etapų dalyvavau, bet daug kas kartojosi.
Regitracija išankstinė ir tradiciškai taurės etapuose 4 eurai. Atvykau kiek anksčiau ir gana lengvai radau kur pasistatyti mašiną, atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras visai prastas - apsiniaukę, šalta, vėjas - tikras ruduo. Šį kartą jau neberizikavau apranga ir šiltai apsirengiau. Trasa man pažįstama - prieš kelerius čiau jau bėgau 21,1km, 4 ratus, o šį kartą tik 2 reikės įveikti.
Nedaug dalyvių bėgo tiek 5km tiek 10km, tai ir kartu startuojant didelių problemų nebuvo. Iš po starto gana greitai nubėgom dviese, o jau tikriausiai dar pirmame kilometre ir šis nubėgo nuo manęs. Ne itin ir stengiausi laikytis - net ir gerai jaučiantis sunkiai ,,įkasčiau", o šį kartą dar ir visai nesibėgo. Taigi likau vienas ir pirmus 5km dar turėjau ką veikti dairydamasis atgal, kur 5km lyderiai dar matomumo zonoje buvo. O antrajame rate radau naują nuobodulio blaškymo būdą: bėgančiųjų 21,1km ,,gaudymą". Taip ramiai ir per daug nesiplėšydamas ir atbėgau 2-oje vietoje.
Po finišo gavau magnetuką, galėjau pasivaišinti arbata ir koše. Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurių šį kartą kiek ilgiau teko palaukti. Dar visai neblogai būtų buvę ir košės užkąsti, bet ši jau buvo pasibaigusi, nors dar ne visi 21,1km pabaigę buvo.
Pagaliau sulaukiau ir apdovanojimų: šiek tiek duonos gaminių, riešinės, kojinės ir viskas sudėta į maišelį.
Apskritai varžybos paliko gana niūrų įspūdį - vien oras kiek daug prie to prisidėjo. Kai kam handikapas savų korekcijų įnešė: kai kas pavėlavo į startą, kai kas bent jau kuriam laikui nugalėtojais paskelbti buvo, nrs šių net bėgime nebuvo. Trasa daug kam tikriausiai įstrigo - ne vienas visai smagus kalnas, o ir šiaip vaizdinga. Na o pati organizacija puikiai atspindėjo visų metų taurės organizavimą, nors tiesa nedaugelyje etapų dalyvavau, bet daug kas kartojosi.
Kauno ruduo 2015
Priešingai nei prieš savaitę, šį savaitgalį varžybų pasirinkimas buvo gerokai kuklesnis: tik Kaunas arba Vilnius. Kaune jau buvau kažkada bėgęs, o Vilnius manęs visai netraukia dėl savo piaro akcijų ir santykinai didelių kaštų: šiuo atveju dalyvauti Kaune man buvo 3 kartus pigiau ir bent 3 valandomis mažiau laiko sugaišta. Tiesa sostinėje Lietuvos 10km čempionatas plentu, dėl to ir buvo vienintelė abejonė kur važiuoti. Vis tik pasirinkau Kauną šį kartą.
Užsiregistravau iš anksto, kol starto mokestis dar simbolinis buvo - 1 euras. Atvykau kiek anksčiau, žmonių ne per daugiausiai, gana greitai atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras atrodė gana šiltas, tai kilo klausimas dėl aprangos ir šį kartą kiek surizikavau - vasariniai šortai ir ilgoki marškinėliai varžyboms.
Apskritai startasčia vienas ekstremaliausių Lietuvoje: kone viduryje miško ištiesia juostą ant žemės ir po signalo visi lekia tiesiai takelio link, pro kur ne kur augančius medžius. Ir pati trasa visiškas krosas - miško takeliai, lengvi trumpi pakilimai ir keletas posūkių. Šį kartą kiek lėčiau išbėgau ir po pirmų šimto metrų, kol pagaliau pasiekėm takelį, tikriausiai ir dešimtuke nebuvau, bet po truputį pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Po gero kilometro jau priekyje tebuvo vienas varžovas - tiesa jau visai gerai nutolęs, o aš bėgau su vienu iš 5km lyderių . Taip pirmus 2 ratus po 2,5km ir prabėgom kartu pasitampydami, kol šis pagreitėjo prieš savo finišą. O man ne itin ir besinorėjo greitėti - vis tik tas eksperimentas su trumpaapranga šį kartą nepasiteisino ir kojoms jau buvo per šalta: darbingumo nebeliko, tiesiog ramiai parbėgau pakankamai nuobodžius dar 2 ratas - priekyje nutolęs varžovas, kurį tai prisitraukiu kiek, tai vėl kiek pabėga, o iš galo irgi arti nieko. Taip gana ramiai ir parbėgau 2-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų ir laukiau apdovanojimų. Visi norintys tuo metu galėjo pasivaišinti arbata ir sausainiais, atsispausdinti sertifikatus su savo laikais ir vietomis, bet pagalvojau kam man jis - bus kaip kitose varžybose kur ir sertifikatas ir diplomas tą patį dubliuoja. Gana greitai atėjo ir apdovanojimų laikas - labai kukliai šiemet: prizininkams medaliai, absoliučiam nugalėtojui dar kažkas smulkaus. Kažkiek ir pasigailėjau, kad sertifikato nepasiėmiau.
Apskritai varžybos ir pačios gana kuklios, nors gana šiltos. Tokios daugiau ne varžybos, o vos ne vietinių draugų susibūrimas, gera kontrolinė treniruotė kartu. Jei kažkada čia buvo ir taurės įskaitinis bėgimas, kur suvažiuodavo nemažai ir stiprių bėgikų, tai kuo toliau, tuo labiau šis bėgimas tampa vietinės reikšmės renginiu, kur net kauniečiai ne visi susirenka.
Užsiregistravau iš anksto, kol starto mokestis dar simbolinis buvo - 1 euras. Atvykau kiek anksčiau, žmonių ne per daugiausiai, gana greitai atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras atrodė gana šiltas, tai kilo klausimas dėl aprangos ir šį kartą kiek surizikavau - vasariniai šortai ir ilgoki marškinėliai varžyboms.
Apskritai startasčia vienas ekstremaliausių Lietuvoje: kone viduryje miško ištiesia juostą ant žemės ir po signalo visi lekia tiesiai takelio link, pro kur ne kur augančius medžius. Ir pati trasa visiškas krosas - miško takeliai, lengvi trumpi pakilimai ir keletas posūkių. Šį kartą kiek lėčiau išbėgau ir po pirmų šimto metrų, kol pagaliau pasiekėm takelį, tikriausiai ir dešimtuke nebuvau, bet po truputį pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Po gero kilometro jau priekyje tebuvo vienas varžovas - tiesa jau visai gerai nutolęs, o aš bėgau su vienu iš 5km lyderių . Taip pirmus 2 ratus po 2,5km ir prabėgom kartu pasitampydami, kol šis pagreitėjo prieš savo finišą. O man ne itin ir besinorėjo greitėti - vis tik tas eksperimentas su trumpaapranga šį kartą nepasiteisino ir kojoms jau buvo per šalta: darbingumo nebeliko, tiesiog ramiai parbėgau pakankamai nuobodžius dar 2 ratas - priekyje nutolęs varžovas, kurį tai prisitraukiu kiek, tai vėl kiek pabėga, o iš galo irgi arti nieko. Taip gana ramiai ir parbėgau 2-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų ir laukiau apdovanojimų. Visi norintys tuo metu galėjo pasivaišinti arbata ir sausainiais, atsispausdinti sertifikatus su savo laikais ir vietomis, bet pagalvojau kam man jis - bus kaip kitose varžybose kur ir sertifikatas ir diplomas tą patį dubliuoja. Gana greitai atėjo ir apdovanojimų laikas - labai kukliai šiemet: prizininkams medaliai, absoliučiam nugalėtojui dar kažkas smulkaus. Kažkiek ir pasigailėjau, kad sertifikato nepasiėmiau.
Apskritai varžybos ir pačios gana kuklios, nors gana šiltos. Tokios daugiau ne varžybos, o vos ne vietinių draugų susibūrimas, gera kontrolinė treniruotė kartu. Jei kažkada čia buvo ir taurės įskaitinis bėgimas, kur suvažiuodavo nemažai ir stiprių bėgikų, tai kuo toliau, tuo labiau šis bėgimas tampa vietinės reikšmės renginiu, kur net kauniečiai ne visi susirenka.
2015-11-05
Gintarinė jūrmylė 2015
Vienas iš bėgimų, kuriame taip pat seniai jau bedalyvavau, bet šiemet pasitaikė proga vėl čia subėgti. Tiesa tas savaitgalis buvo išdkirtinis šia prasme: net 4 varžybos. Nors tradiciškai tai neparanki man trasa, bet vis tik nutariau čia sudalyvauti.
Registracija internetu ir iš karto atmetimo reakcija - pigiausias startinis mokestis 9 eurų, kai dar visai neseniai nemokamas bėgimas buvo. Na jei taip buvo siekiama sumažinti dalyvių skaičių, planas puikiai pavyko - nemaža dalis bėgikų dėl to pasirinko kitas varžybas ar tiesiog praleido šias.
Varžybų dieną oras dar gražus, bet jau šaltoka - ilgokai sprendžiau kaip apsirengti, bet kaip paskui paaiškėjo visai gerai pataikiau.
Apšilome, vėl praėjome registraciją - niekaip man nesuprantamą ritualą: tiesiog užsidėti varnelę kad esi prieš startą 20 minučių. Nukeliavome į starto vietą ir patrankos šūvis davė startą. Kadangi buvo stiprių varžovų ir trasos rekordui ruošėsi bėgti, grupė iš karto išsitempė. Gana greitai ir mes likome trise. Net nustebau, kad čioje trasoje taip gerai man bėgasi ir tokioje aukštoje vietoje bėgu. Prieš antrą ratą dar pagreitėjau ir vienas jau bėgau besistengdamas pasivyti pabėgusius anksčiau varžovus. Šie jau lyg ir artėjo, bet pritrūko laiko ar tiesiog jau per toli buvo pabėgę. Paskutinį km jau gan ramiai bėgau - dar paklausiau kelintas ir išgirdęs kad devintas visai nenudžiugau, mat apdovanojo šį kartą 8, o būti pirmam po apdovanotųjų visai nesmagus reikalas...
Po finišo tradiciškai čia gavau marškinėlius, persirengiau ir kiek pabėgiojau. Aišku norėjau nusiprausti, bet čia tai yra ,,misija neįmanoma". Per tiek metų tik kartą yra pavykę apsiprausti duše ir kartą kriauklėje, o šiemet jau prie durų sustabdė ir gana griežtai pasakė, kad dušo čia nėra ir niekas su jais dėl to nesusitarė. Kiek persirengiau ir nuėjau košės bei arbatos, kurios čia niekas nenormavo ir visiems užteko.
Apskritai varžybos ne kažką pasikeitė per tuos metus, kai nedalyvavau jose: trasa ta pati, tvarka ta pati, marškinėliai, košė, arbata ir pan. Tiesa šiemet be delfinariumo ir su padidėjusiais (ir ženkliai) starto mokesčiais. Dėl varžybų lygio irgi klausimas - trasos rekordas ir pan., bet dešimtukas ar dvidešimtukas jau žemesni rezultatai nei anksčiau. Savotiškai įdomios varžybos, nors labai vienodos metams bėgant - gerai, kad dar vienodos pakankamai aukštame lygyje.
Registracija internetu ir iš karto atmetimo reakcija - pigiausias startinis mokestis 9 eurų, kai dar visai neseniai nemokamas bėgimas buvo. Na jei taip buvo siekiama sumažinti dalyvių skaičių, planas puikiai pavyko - nemaža dalis bėgikų dėl to pasirinko kitas varžybas ar tiesiog praleido šias.
Varžybų dieną oras dar gražus, bet jau šaltoka - ilgokai sprendžiau kaip apsirengti, bet kaip paskui paaiškėjo visai gerai pataikiau.
Apšilome, vėl praėjome registraciją - niekaip man nesuprantamą ritualą: tiesiog užsidėti varnelę kad esi prieš startą 20 minučių. Nukeliavome į starto vietą ir patrankos šūvis davė startą. Kadangi buvo stiprių varžovų ir trasos rekordui ruošėsi bėgti, grupė iš karto išsitempė. Gana greitai ir mes likome trise. Net nustebau, kad čioje trasoje taip gerai man bėgasi ir tokioje aukštoje vietoje bėgu. Prieš antrą ratą dar pagreitėjau ir vienas jau bėgau besistengdamas pasivyti pabėgusius anksčiau varžovus. Šie jau lyg ir artėjo, bet pritrūko laiko ar tiesiog jau per toli buvo pabėgę. Paskutinį km jau gan ramiai bėgau - dar paklausiau kelintas ir išgirdęs kad devintas visai nenudžiugau, mat apdovanojo šį kartą 8, o būti pirmam po apdovanotųjų visai nesmagus reikalas...
Po finišo tradiciškai čia gavau marškinėlius, persirengiau ir kiek pabėgiojau. Aišku norėjau nusiprausti, bet čia tai yra ,,misija neįmanoma". Per tiek metų tik kartą yra pavykę apsiprausti duše ir kartą kriauklėje, o šiemet jau prie durų sustabdė ir gana griežtai pasakė, kad dušo čia nėra ir niekas su jais dėl to nesusitarė. Kiek persirengiau ir nuėjau košės bei arbatos, kurios čia niekas nenormavo ir visiems užteko.
Apskritai varžybos ne kažką pasikeitė per tuos metus, kai nedalyvavau jose: trasa ta pati, tvarka ta pati, marškinėliai, košė, arbata ir pan. Tiesa šiemet be delfinariumo ir su padidėjusiais (ir ženkliai) starto mokesčiais. Dėl varžybų lygio irgi klausimas - trasos rekordas ir pan., bet dešimtukas ar dvidešimtukas jau žemesni rezultatai nei anksčiau. Savotiškai įdomios varžybos, nors labai vienodos metams bėgant - gerai, kad dar vienodos pakankamai aukštame lygyje.
Pakruojo dvaro takais 2015
Vienas iš bėgimų, kuris visai netoli manęs vyksta, bet kuriame retai dalyvauju - paprastai dėl darbo grafiko. Bet šiemet pasitaikė proga vėl čia apsilankyti. Registracija išankstinė ir kaip tikriausiai visuose vienos bėgimo taurės etapuose kaina ta pati - 4 eurai.
Atvykome gausia komanda, kitų dalyvių irgi nemažai buvo - šiokia tokia problemėlė statant automobilius, tuo labiau kad be sportinių renginių dar ir šiaip šventė vyko dvare. Atsiėmėm numerius ir gana greitai atėjo apšilimo metas. Oras vėl labai gražus rudeniškas, savijauta vėl ne itin, o ir nuotaiko ir lūkesčiai nedideli - iš esmės tai tapo kroso varžybomis, kuriose gana silpnai santykinai atrodau.
Startas tikras krosas: tiesioji pievoje už dvaro - gana nelygus kelias, kol įbėgom į takelį. Ir gana greitai šiokio tokia kliūtis - siauri vartai, prie kurių jau ir priekyje bėgant šiokia tokia grūstis buvo, o viduryje ar gale turėjo būti dar prasčiau. Dar kiek pabėgus takeliu gana trumpas išbandymas achilo sausgyslėms ir sąnariams per akmenimis grįstą tiltą, po kurio siauras vingiuotas takelis ir perbėgus kitą tiltą nauja man atkarpa - iš kitos pusės apibėgama dvaro sodyba ir išlendama tiesiai prie pačio dvaro. Gana lygi trasa, kiek vingiuota, 4 ratai. Pirmame rate pora varžovų iš kartų pabėgo, mes likom dviese. Vienu metu prie dvaro išdygo kelyje arkliais traukiama karieta - kažkokio vaidinimo dalis kitame renginyje - gal ir įdomu, bet kai trasoje, tai ne visai malonu. O ir kitose vietose kiek girdėjau arkliai kartais jau ir per arti varžybų dalyvių atsidurdavo - gerai, kai nieko neatsitiko.
O mes taip ir bėgome iki trečio rato, kol priekyje vienas varžovas ,,atsikabino" ir pradėjom prie šio artėti. Kartu bėgusysis stipriai pagreitėjo ir šį pasivijo ir aplenkė, o man nepavyko taip ,,persijungti" ir nebepagavau iki finišo - taip jau ramiai finišavau 4-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau ir pasivaišinau organizatorių koše ir arbata, kurie šį kartą pagal taloną buvo išduodami. Jei košės tikrai užteko, tai arbatos indelis po bėgimo mažokai pasirodė. Dar nuėjau iki starto - finišo vietos, kur buvo vandens, bet ir jo jau ten nebebuvo: visi indai tušti, nors vaikai dar bėgiojo savo trumpąsias distancijas. Apdovanojimų ir nelaukiau - šiaip ar taip man jie šį kartą neaktualūs buvo.
Apskritai varžybos kuklios, bet pakankamai gerai organizuotos: trasa gana aiškiai sužymėta, po varžybų kiekvienam dalyviui atminimo medalis, vanduo, košė, arbata, galimybė išsimaudyti pirtyje kiek pavažiavus į patį Pakruojį. Seniai čia bebėgau, bet jaučiasi patobulėjimas, padidėjęs dalyvių skaičius - gal dėl organizatorių pastangų, gal ir dėl įvairių bėgimo taurių įskaitinio etapo. Kuklus bėgimas, visai gera proga pasigrožėti dvaru, aplinka.
Atvykome gausia komanda, kitų dalyvių irgi nemažai buvo - šiokia tokia problemėlė statant automobilius, tuo labiau kad be sportinių renginių dar ir šiaip šventė vyko dvare. Atsiėmėm numerius ir gana greitai atėjo apšilimo metas. Oras vėl labai gražus rudeniškas, savijauta vėl ne itin, o ir nuotaiko ir lūkesčiai nedideli - iš esmės tai tapo kroso varžybomis, kuriose gana silpnai santykinai atrodau.
Startas tikras krosas: tiesioji pievoje už dvaro - gana nelygus kelias, kol įbėgom į takelį. Ir gana greitai šiokio tokia kliūtis - siauri vartai, prie kurių jau ir priekyje bėgant šiokia tokia grūstis buvo, o viduryje ar gale turėjo būti dar prasčiau. Dar kiek pabėgus takeliu gana trumpas išbandymas achilo sausgyslėms ir sąnariams per akmenimis grįstą tiltą, po kurio siauras vingiuotas takelis ir perbėgus kitą tiltą nauja man atkarpa - iš kitos pusės apibėgama dvaro sodyba ir išlendama tiesiai prie pačio dvaro. Gana lygi trasa, kiek vingiuota, 4 ratai. Pirmame rate pora varžovų iš kartų pabėgo, mes likom dviese. Vienu metu prie dvaro išdygo kelyje arkliais traukiama karieta - kažkokio vaidinimo dalis kitame renginyje - gal ir įdomu, bet kai trasoje, tai ne visai malonu. O ir kitose vietose kiek girdėjau arkliai kartais jau ir per arti varžybų dalyvių atsidurdavo - gerai, kai nieko neatsitiko.
O mes taip ir bėgome iki trečio rato, kol priekyje vienas varžovas ,,atsikabino" ir pradėjom prie šio artėti. Kartu bėgusysis stipriai pagreitėjo ir šį pasivijo ir aplenkė, o man nepavyko taip ,,persijungti" ir nebepagavau iki finišo - taip jau ramiai finišavau 4-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau ir pasivaišinau organizatorių koše ir arbata, kurie šį kartą pagal taloną buvo išduodami. Jei košės tikrai užteko, tai arbatos indelis po bėgimo mažokai pasirodė. Dar nuėjau iki starto - finišo vietos, kur buvo vandens, bet ir jo jau ten nebebuvo: visi indai tušti, nors vaikai dar bėgiojo savo trumpąsias distancijas. Apdovanojimų ir nelaukiau - šiaip ar taip man jie šį kartą neaktualūs buvo.
Apskritai varžybos kuklios, bet pakankamai gerai organizuotos: trasa gana aiškiai sužymėta, po varžybų kiekvienam dalyviui atminimo medalis, vanduo, košė, arbata, galimybė išsimaudyti pirtyje kiek pavažiavus į patį Pakruojį. Seniai čia bebėgau, bet jaučiasi patobulėjimas, padidėjęs dalyvių skaičius - gal dėl organizatorių pastangų, gal ir dėl įvairių bėgimo taurių įskaitinio etapo. Kuklus bėgimas, visai gera proga pasigrožėti dvaru, aplinka.
Nidos 1/2 maratono 2015
Tikriausiai nemaža dalis bėgikų būtent šį renginį laiko jei ne geriausiu, tai vienu geriausiu Lietuvoje, todėl ir man čia kasmet sudalyvauti būna malonu. Tiesa šį kartą jau senokai prieš tai žinojau, kad viso nuotolio nebėgsiu - ir pasiruošimas šiemet silpnesnis ir dar į Lietuvą būsiu grįžęs tik pora dienų po poros savaičių kelionės, kur daugiau važinėsiu, vaikščiosiu ir turistausiu, o ne bėgiosiu. Taigi šį kartą apsiribojau pačiu trumpiausiu nuotoliu - 5,5km. Distancija man ne visai įprasta, nors šiemet visi metai kone bandymų poligonas tiek distancijų, tiek trasų pasirinkime.
Užsiregistravau gana anksti internetu - sistema gana įprasta, tuo labiau kad po pernykščių įvykių ir tvarka šioje vietoje sugriežtinta.
Šį kartą į Nidą keliavau iš ryto - orai ne patys geriausi, bet kuo toliau, tuo geriau. Tradiciškai varžybų organizatoriai suderina dėl ekologinio mokesčio varžybų dalyviams - neišimtis ir šie metai. Atvykau kiek anksčiau ir pasiėmiau numerį, kurį jau buvo paėmę mano artimieji. Taip pat ir skarelę - juostą - šaliką ir apskritai daugiafunkcinį apdarą, ar kaip tai pavadinti.
Pagal išankstinę programą turėjo būti startas visiems bendras, bet kadangi šiemet labai daug dalyvių užsiregistravo 5,5km, tai juos atskyrė ir startą nukėlė. Iš tikrųjų ir aš nustebau, kad daugiau nei 150 dalyvių šioje distancijoje, kai ankstesniais metais ir 30 kažin ar būdavo. Taigi iki starto turėjau dar nemažai laiko - pasiėmiau savo fotoaparatą ir atsisėdęs papaveikslavau dalyvius ir stebėjau iš šono tai, kur pats paprastai būdavau - keistokas jausmas iš tikro.
Pagaliau atėjo ir mano eilė pajudėti - prabėgau apšilimą ir stojau į startą. Oras kone idealus rudens bėgimui, savijauta ne visai, bet viskas kaip visada paaiškėja išbėgus į trasą. Po starto minia visai ne maža pajudėjo, bet pavyko neblogai išlįsti ir pradėjau ,,vesti" - tokiuose nuotoliuose neretai ,,išlenda" kiek kitokių priešininkų, jaunesnių, dar nematytų. Šį kartą irgi panašiai buvo: iš karto ,,prisikabino" keletas, tiesa gana greitai ir ,,atsikabino", išskyrus vieną. Bet taip tempiau, tempiau ir galų gale prie paskutinio posūkio pajutau, kaip šio nebelieka prie mano nugaros. Ilga tiesioji į kalną, pakalnė ir finišas - viso labo tik 1 ratas. Greitai prabėgo varžybos, vis tik 5,5km, tiesa ir savijauta kitokia nei prabėgus 10 ar 21km.
Po varžybų kiek pabėgiojau dar, atsiėmiau tradicinį Nidos puodelį (bėgantys 1/2 maratono dar ir kepuraites gavo), nuėjau apsiprausti sporto mokykloje - net pačiam keista, kai visiškai tušti dušai po varžybų: ar tai visi savo nuomotuose būstuose prausėsi, ar tai tokiu laikui pataikiau.
Gana greitai ir apdovanojimai atėjo - šiemet be šventinės programos, tai kiek greičiau, bet tradiciškai su savotišku chaosėliu. Apdovanojant 5,5km ilgokai kalbėjo atsakingi už tai asmenys, kol pabaigoje pasakė, kad šios distancijos prizai užstrigo kažkur pasienyje. Tai šį kartą ant scenos maišelį ir vazą įteikė, o kiti prizai atvažiavo vėliau - pasakius adresą kurjeriai iki namų pristatė. Ir visai nemažai visa ko.
Antrą kartą teko ant scenos ne savo noru lipti. Kadangi mano tėvas buvo prizininkas tarp veteranų, bet jau išvažiavęs prieš apdovanojimus namo, norėjau tiesiog prie scenos paimti jo prizus ir tiek. Bet ne - pakvietė į sceną, ir net stovėti scenoje teko, kol fotografai įamžino tokį jauną veteraną ir visa salė iš to pasijuokė.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos, šiemet net su gyva muzika starto vietoje, pirmą kartą su čipais (tiesa ne visiems tinkamai suveikusiais), su nemažai lauktuvių kiekvienam dalyviui. Tiesa sumažėjo ir 1/2 maratono apdovanojamųjų skaičius (jei anksčiau 10, tai šiemet tik 6). Smagu čia kasmet grįžti ir matyti, kaip šis renginys tobulėja ir daugėja dalyvių, nors daugeliui visai nearti iki čia atvykti.
Užsiregistravau gana anksti internetu - sistema gana įprasta, tuo labiau kad po pernykščių įvykių ir tvarka šioje vietoje sugriežtinta.
Šį kartą į Nidą keliavau iš ryto - orai ne patys geriausi, bet kuo toliau, tuo geriau. Tradiciškai varžybų organizatoriai suderina dėl ekologinio mokesčio varžybų dalyviams - neišimtis ir šie metai. Atvykau kiek anksčiau ir pasiėmiau numerį, kurį jau buvo paėmę mano artimieji. Taip pat ir skarelę - juostą - šaliką ir apskritai daugiafunkcinį apdarą, ar kaip tai pavadinti.
Pagal išankstinę programą turėjo būti startas visiems bendras, bet kadangi šiemet labai daug dalyvių užsiregistravo 5,5km, tai juos atskyrė ir startą nukėlė. Iš tikrųjų ir aš nustebau, kad daugiau nei 150 dalyvių šioje distancijoje, kai ankstesniais metais ir 30 kažin ar būdavo. Taigi iki starto turėjau dar nemažai laiko - pasiėmiau savo fotoaparatą ir atsisėdęs papaveikslavau dalyvius ir stebėjau iš šono tai, kur pats paprastai būdavau - keistokas jausmas iš tikro.
Pagaliau atėjo ir mano eilė pajudėti - prabėgau apšilimą ir stojau į startą. Oras kone idealus rudens bėgimui, savijauta ne visai, bet viskas kaip visada paaiškėja išbėgus į trasą. Po starto minia visai ne maža pajudėjo, bet pavyko neblogai išlįsti ir pradėjau ,,vesti" - tokiuose nuotoliuose neretai ,,išlenda" kiek kitokių priešininkų, jaunesnių, dar nematytų. Šį kartą irgi panašiai buvo: iš karto ,,prisikabino" keletas, tiesa gana greitai ir ,,atsikabino", išskyrus vieną. Bet taip tempiau, tempiau ir galų gale prie paskutinio posūkio pajutau, kaip šio nebelieka prie mano nugaros. Ilga tiesioji į kalną, pakalnė ir finišas - viso labo tik 1 ratas. Greitai prabėgo varžybos, vis tik 5,5km, tiesa ir savijauta kitokia nei prabėgus 10 ar 21km.
Po varžybų kiek pabėgiojau dar, atsiėmiau tradicinį Nidos puodelį (bėgantys 1/2 maratono dar ir kepuraites gavo), nuėjau apsiprausti sporto mokykloje - net pačiam keista, kai visiškai tušti dušai po varžybų: ar tai visi savo nuomotuose būstuose prausėsi, ar tai tokiu laikui pataikiau.
Gana greitai ir apdovanojimai atėjo - šiemet be šventinės programos, tai kiek greičiau, bet tradiciškai su savotišku chaosėliu. Apdovanojant 5,5km ilgokai kalbėjo atsakingi už tai asmenys, kol pabaigoje pasakė, kad šios distancijos prizai užstrigo kažkur pasienyje. Tai šį kartą ant scenos maišelį ir vazą įteikė, o kiti prizai atvažiavo vėliau - pasakius adresą kurjeriai iki namų pristatė. Ir visai nemažai visa ko.
Antrą kartą teko ant scenos ne savo noru lipti. Kadangi mano tėvas buvo prizininkas tarp veteranų, bet jau išvažiavęs prieš apdovanojimus namo, norėjau tiesiog prie scenos paimti jo prizus ir tiek. Bet ne - pakvietė į sceną, ir net stovėti scenoje teko, kol fotografai įamžino tokį jauną veteraną ir visa salė iš to pasijuokė.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos, šiemet net su gyva muzika starto vietoje, pirmą kartą su čipais (tiesa ne visiems tinkamai suveikusiais), su nemažai lauktuvių kiekvienam dalyviui. Tiesa sumažėjo ir 1/2 maratono apdovanojamųjų skaičius (jei anksčiau 10, tai šiemet tik 6). Smagu čia kasmet grįžti ir matyti, kaip šis renginys tobulėja ir daugėja dalyvių, nors daugeliui visai nearti iki čia atvykti.
2015-09-04
Bėgimas Plungės miesto seniūno taurei laimėti 2015
Dar visai neseniai rugpjūtis būdavo kone atostoginis mėnuo nuo varžybų, bet jau kuris laikas ši tradicija nyksta ir atsiranda bėgimų ir vasaros pabaigoje. Taip pat nauja tradicija daryti bėgimo varžybas dvarų aplinkoje - visai sveikintinas ir gražus dalykas, tuo labiau kad ir dvarų, jų parkų Lietuvoje yra tikrai nemažai ir tikrai gražių. Šį kartą Plungė - turinti tiek gražius rūmus, tiek parką, su nemažai tiltų, kurio takeliais ir driekėsi bėgimo trasa.
Registravausi kiek anksčiau internetu - sistema visai paprasta ir gerai sutvarkyta. Kadangi tai vienos iš bėgimo taurių įskaitinis etapas ir mokestis standartinis kaip tos taurės bėgimui: 4 eurai, jei varžybų dieną 5 eurai.
Atvykau kiek anksčiau į starto vietą - dalyvių nedaug, teisėjai ramiai sau dirba savo darbą, žymi trasą. Atsiėmiau numerį ir dar kiek pasivaikščiojau po trasą - kone krosas: didžioji dauguma trasos parko takeliai, nors trumpų atkarpų vos ne per pievas ir šiek tiek plytelių irgi buvo. Kartas nuo karto ir pakilimų, kalnelių ir nusileidimų. Startas prie buvusių dvaro arklidžių, puslankiu jas apibėgus posūkis į visai gerą parko alėją. Šiek tiek pakilus į kalnelį vos pastebimas takelis ir po gana aštraus posūkio nuokalnė, po kurios palei vandens telkinį gana minkštu takeliu iki tiltelio, po kurio prasidėjo vėl geresnis takas. Kalnelis - nusileidimas, kiek pabėgus dar vienas kalnelis ir po to pati nemaloniausioji trasos dalis: itin aštrus posūkis, po kurio vos ne sustoti reikėdavo, nes ,,neįsipaišydavai" didesniu greičiu jį bandant įveikti. Keistokas posūkis, tuo labiau, kad pora metrų prieš jį kitas takelis, padalinantis jį į du ne tokius aštrius posūkius. Šiek tiek pabėgus plytelių dalis palei oranžeriją, po jos šiokia tokia nuokalnė, keletas posūkių ir vėl finišo tiesioji - visas ratas 2,5km, taigi 4 ratai.
Prieš startą savijauta ne pati geriausia, tuo labiau kad krosinėse trasose dažniausiai silpniau bėgu nei plentu. Startas gana punktualiai duotas ir visi pasileido į trasą. Iš karto atitrūko vienas varžovas - šiai dienai aiškiai stipresnis, o aš likau antrojoje grupėje, kurią iš pradžių sudarė 4, o paskui liko 3 nariai. Daugiausiai bėgau priekyje, palaikydamas tempą, bet ir ,,nemirdamas". Vienas kolega kartas nuo karto padėdavo, kitas visą laiką ,,sėdėjo" už nugaros ir lyg ir vos ne ,,atsipurtydavo" kartais. Bet paskutiniame rate vis ik pastarasis staigiai pagreitėjo ir pabandė atsiplėšti. ,,Įsikabinau", kurį laiką kiek sunkiau buvo, bet likus kiek daugiau nei 1km iki finišo žiūriu, kad tempas staiga ir ryškiai kylant į kalnelį krito - išėjau į priekį, iš karto atitrūkau ir taip gana ramiai finišavau antroje vietoje. Dar kiek pabėgiojau ramiai ir išvažiavau, sutaręs su kolega dėl prizų atsiėmimo už mane.Kaip vėliau sužinojau kiek vėlavo apdovanojimai, o prizai labai panašūs į praėjusio bėgimo taurės bėgimo prizus: diplomas, medalis, tos pačios duonos gamyklos gaminiai ir medus.
Apskritai varžybos gana kukliai, bet tvarkingai organizuotos. Trasa labai gerai sužymėta, ant medžių rodyklės, kai kur juostos, ant painesnių posūkių ir žmonių pastatyta. Be to ir visai įdomi trasa: nemažai posūkių, kalnelių - greitai prabėgo tie 10km. Savo grožio pridėjo Oginskio dvaras, į kurį po varžybų dalyviai galėjo patekti ir nemokamai apžiūrėti. Dalyvių ne itin gausu, bet tokiai trasai tai tik privalumas - didelės masės tokiuose vietomis siauruose takeliuose sunkiai įsitektų. Tiesiog ramus, gražus ir tvarkingai organizuotas bėgimas Žemaitijos viduryje.
Registravausi kiek anksčiau internetu - sistema visai paprasta ir gerai sutvarkyta. Kadangi tai vienos iš bėgimo taurių įskaitinis etapas ir mokestis standartinis kaip tos taurės bėgimui: 4 eurai, jei varžybų dieną 5 eurai.
Atvykau kiek anksčiau į starto vietą - dalyvių nedaug, teisėjai ramiai sau dirba savo darbą, žymi trasą. Atsiėmiau numerį ir dar kiek pasivaikščiojau po trasą - kone krosas: didžioji dauguma trasos parko takeliai, nors trumpų atkarpų vos ne per pievas ir šiek tiek plytelių irgi buvo. Kartas nuo karto ir pakilimų, kalnelių ir nusileidimų. Startas prie buvusių dvaro arklidžių, puslankiu jas apibėgus posūkis į visai gerą parko alėją. Šiek tiek pakilus į kalnelį vos pastebimas takelis ir po gana aštraus posūkio nuokalnė, po kurios palei vandens telkinį gana minkštu takeliu iki tiltelio, po kurio prasidėjo vėl geresnis takas. Kalnelis - nusileidimas, kiek pabėgus dar vienas kalnelis ir po to pati nemaloniausioji trasos dalis: itin aštrus posūkis, po kurio vos ne sustoti reikėdavo, nes ,,neįsipaišydavai" didesniu greičiu jį bandant įveikti. Keistokas posūkis, tuo labiau, kad pora metrų prieš jį kitas takelis, padalinantis jį į du ne tokius aštrius posūkius. Šiek tiek pabėgus plytelių dalis palei oranžeriją, po jos šiokia tokia nuokalnė, keletas posūkių ir vėl finišo tiesioji - visas ratas 2,5km, taigi 4 ratai.
Prieš startą savijauta ne pati geriausia, tuo labiau kad krosinėse trasose dažniausiai silpniau bėgu nei plentu. Startas gana punktualiai duotas ir visi pasileido į trasą. Iš karto atitrūko vienas varžovas - šiai dienai aiškiai stipresnis, o aš likau antrojoje grupėje, kurią iš pradžių sudarė 4, o paskui liko 3 nariai. Daugiausiai bėgau priekyje, palaikydamas tempą, bet ir ,,nemirdamas". Vienas kolega kartas nuo karto padėdavo, kitas visą laiką ,,sėdėjo" už nugaros ir lyg ir vos ne ,,atsipurtydavo" kartais. Bet paskutiniame rate vis ik pastarasis staigiai pagreitėjo ir pabandė atsiplėšti. ,,Įsikabinau", kurį laiką kiek sunkiau buvo, bet likus kiek daugiau nei 1km iki finišo žiūriu, kad tempas staiga ir ryškiai kylant į kalnelį krito - išėjau į priekį, iš karto atitrūkau ir taip gana ramiai finišavau antroje vietoje. Dar kiek pabėgiojau ramiai ir išvažiavau, sutaręs su kolega dėl prizų atsiėmimo už mane.Kaip vėliau sužinojau kiek vėlavo apdovanojimai, o prizai labai panašūs į praėjusio bėgimo taurės bėgimo prizus: diplomas, medalis, tos pačios duonos gamyklos gaminiai ir medus.
Apskritai varžybos gana kukliai, bet tvarkingai organizuotos. Trasa labai gerai sužymėta, ant medžių rodyklės, kai kur juostos, ant painesnių posūkių ir žmonių pastatyta. Be to ir visai įdomi trasa: nemažai posūkių, kalnelių - greitai prabėgo tie 10km. Savo grožio pridėjo Oginskio dvaras, į kurį po varžybų dalyviai galėjo patekti ir nemokamai apžiūrėti. Dalyvių ne itin gausu, bet tokiai trasai tai tik privalumas - didelės masės tokiuose vietomis siauruose takeliuose sunkiai įsitektų. Tiesiog ramus, gražus ir tvarkingai organizuotas bėgimas Žemaitijos viduryje.
2015-08-02
Biržų kilometrų bėgimas
Retas atvejas, kai bėgimas vyksta šiaurės Lietuvoje, todėl pasitaikius progai sugalvojau nuvykti ir sudalyvauti. Iš esmės turėjau variantus: 16,5km ir 9,9km, bet kadangi nedalyvauju bėgimo taurės įskaitoje, pasirinkau trumpesniąją distanciją.
Iš ryto labai gražus oras, bet važiuojant oras niaukėsi ir vis vėso - net šalta buvo su trumpa apranga. Atvykom apie 9 valandą, bet privažiuoti arčiau centro ir bėgimo trasos jau buvo neįmanoma - vosne per 1km iš bet kurios pusės jau kelią tvėrė policija. Kai nepasiimi žemėlapio ir neturi navigacijos po nepažįstamą miestelį klaidžioti ne pats maloniausias dalykas, bet pasivažinėjom, pasivaikščiojom ir radom starto vietą. Atsiėmėm numeriu, proginius šiam bėgimui su vienkartiniais čipais.
Apšilimo metu dar apibėgau trasą - vienas ratas 3,3km. Startas pačiame miestelio centre prie bažnyčios. Plentas maždaug 1,8km, su pora posūkių, vos pastebimais pakilimais ir nuokalnėmis. Po to seka trasos dalis aplink Biržų pilį - suplūktas takelis iš žvyro ar akmenukų, su trumpu medinių lentų intarpu. Ir paskutinė bene nepatogiausia bėgti dalis - įkalnė per vieškelį, plento ir seno akmenų tako likučius. Dar kiek pabėgus ir trumpas akmenų takas kojoms pasilaužyti, vėl plentas ir finišo tiesioji. Trasa greita ir kiek primenanti Kuldigą su Pakruojo dvaro trasos intarpais.
Labai tiksliai laiku duotas startas ir visi pajudėjo į trasą. Iš kartą pabėgo keletas 3,3km bėgusiųjų, pora lyderių 16,5km, o aš prisijungiau prie poros kitų 16,5km bėgančių dalyvių. Pasikeisdami pasivesdavome, trečiame prieš pabaigą sau išėjau į priekį ir vienas iš dalyvių atsiliko. Kol galvojau ar čia jo laukti ir ne, kitas bėgęs 16,5km pats pagreitėjo. ,,Prisikabinau" ir ramiai finišavau.
Po finišo užmovė medalį, šalia nukrauti stalai su rėmėjų produkcija: jogurtais, vandeniu, sausainiais, vaisiais.
Dar kiek pabėgiojau ir kadangi laiko dar nemažai liko iki apdovanojimų (nors rašė 13.00, bet nukėlė iki 13.30), apsilankiau Biržų pilyje, kiek pavaikštinėjau po patį miestelį. Apdovanojimai tikriausiai vienodi visiems prizininkams tiek pagal vietą, tiek pagal amžiaus grupę - duonos gaminiai: duona, duonos lazdelės, džiovintos duonos riekelės, kanelės. Vienintelis skirtumas - užrašas ant duonos. Na bent jau aišku kas pagrindinis bėgimo rėmėjas.
Apskritai varžybos visai gražiai organizuotos, smagi ir greita trasa. Aišku galima paburbėti dėl miesto tvėrimo, kuris neretai be reikalo didelis atrodė, dėl ne itin aiškios dušų vietos po varžybos. palyginus su kitos kepyklos remiamu bėgimu Kaune kuklesniu dalyvių apdovanojimu ir dalyvių krepšeliu. Bet šiaip visai geros varžybos, dar augančios ir ieškančios savo formato.
Iš ryto labai gražus oras, bet važiuojant oras niaukėsi ir vis vėso - net šalta buvo su trumpa apranga. Atvykom apie 9 valandą, bet privažiuoti arčiau centro ir bėgimo trasos jau buvo neįmanoma - vosne per 1km iš bet kurios pusės jau kelią tvėrė policija. Kai nepasiimi žemėlapio ir neturi navigacijos po nepažįstamą miestelį klaidžioti ne pats maloniausias dalykas, bet pasivažinėjom, pasivaikščiojom ir radom starto vietą. Atsiėmėm numeriu, proginius šiam bėgimui su vienkartiniais čipais.
Apšilimo metu dar apibėgau trasą - vienas ratas 3,3km. Startas pačiame miestelio centre prie bažnyčios. Plentas maždaug 1,8km, su pora posūkių, vos pastebimais pakilimais ir nuokalnėmis. Po to seka trasos dalis aplink Biržų pilį - suplūktas takelis iš žvyro ar akmenukų, su trumpu medinių lentų intarpu. Ir paskutinė bene nepatogiausia bėgti dalis - įkalnė per vieškelį, plento ir seno akmenų tako likučius. Dar kiek pabėgus ir trumpas akmenų takas kojoms pasilaužyti, vėl plentas ir finišo tiesioji. Trasa greita ir kiek primenanti Kuldigą su Pakruojo dvaro trasos intarpais.
Labai tiksliai laiku duotas startas ir visi pajudėjo į trasą. Iš kartą pabėgo keletas 3,3km bėgusiųjų, pora lyderių 16,5km, o aš prisijungiau prie poros kitų 16,5km bėgančių dalyvių. Pasikeisdami pasivesdavome, trečiame prieš pabaigą sau išėjau į priekį ir vienas iš dalyvių atsiliko. Kol galvojau ar čia jo laukti ir ne, kitas bėgęs 16,5km pats pagreitėjo. ,,Prisikabinau" ir ramiai finišavau.
Po finišo užmovė medalį, šalia nukrauti stalai su rėmėjų produkcija: jogurtais, vandeniu, sausainiais, vaisiais.
Dar kiek pabėgiojau ir kadangi laiko dar nemažai liko iki apdovanojimų (nors rašė 13.00, bet nukėlė iki 13.30), apsilankiau Biržų pilyje, kiek pavaikštinėjau po patį miestelį. Apdovanojimai tikriausiai vienodi visiems prizininkams tiek pagal vietą, tiek pagal amžiaus grupę - duonos gaminiai: duona, duonos lazdelės, džiovintos duonos riekelės, kanelės. Vienintelis skirtumas - užrašas ant duonos. Na bent jau aišku kas pagrindinis bėgimo rėmėjas.
Apskritai varžybos visai gražiai organizuotos, smagi ir greita trasa. Aišku galima paburbėti dėl miesto tvėrimo, kuris neretai be reikalo didelis atrodė, dėl ne itin aiškios dušų vietos po varžybos. palyginus su kitos kepyklos remiamu bėgimu Kaune kuklesniu dalyvių apdovanojimu ir dalyvių krepšeliu. Bet šiaip visai geros varžybos, dar augančios ir ieškančios savo formato.
Medininkai - Vilnius 2015
Tikriausiai vienas gražiausių bėgimų Lietuvoje pagarbos bėgimų, savo dar duoda ir estafetės formatas, nors pastaraisiais metais teko praleisti šį renginį: tiek komandos reikėdavo, tiek pačiam su darbo grafiku sunkiai prisiderinti būdavo. Ne per geriausiai su laiku ir šiemet buvo, visai neplanavau važiuoti į šias varžybas, bet dėl komandos teko kiek pasiaukoti.
Išvažiavom gana ankstai - kiek prieš 7 ryte ir atvykę į varžybų centrą atsiėmėm numerius. Po to prasidėjo transporto reikalai: antro ir trečio etapų dalyvius išvežė į jų starto vietą, visus kitus į Medininkų pasienio postą. Gal dėl remontuojamo kelio, gal šiaip, bet ir su policijos palyda kelionė truko vos ne 50 minučių (kai kelias 35km). Ten pirmo etapo dalyviai iš karto pradėjo apšilinėti, nes laiko jau minimaliai buvo, visi kiti kiek pasivaikščiojo, kas norėjo pažymėjo pasienio ribas miškuose. Po to labai trumpa oficialioji dalis: šį kartą jokių ,,didelių galvų", tik bėgimo organizatorius per pora minučių prisiminė istoriją, tylos minute pagerbė žuvusius ir visus vėl nusiuntė į autobusus.
Šį kartą kelionė truko dar ilgiau - kadangi bėgau paskutinįjį etapą turėjo susidaryti apie 30km kelio, kurį šį kartą vos ne valandą važiavom: stodavome prie kiekvieno etapo starto vietų, o prieš 6-ojo etapo sustojome ir užgesinus variklį dar ilgiau pastvėjome. Pasirodo vairuotojas nežinojo kur važiuoti.. Kadangi laikas jau spaudė patys dalyviai priprašė šį važiuoti ir nurodė kelią. Tiesa neaišku ar ten kur turėjo šiemet tai būti - dėl kelio darbų kiek turėjo kisti varžybų formatas, bent jau taip skelbė organizatoriai iš anksto. Tiksliau kisti etapų ilgiai. Nusiteikiau 3,8km, bet sustojo kaip ir ankstesniais metais toje pačioje vietoje - t.y. tikrai ne tiek trumpai.
Pradėjau apšilinėti, likus porai minučių iki pirmųjų dalyvių pasirodymo pasirodė ir teisėjai. Atbėgo pirmoji komanda, laukiau savųjų, kurie pasirodė po beveik 5 minučių. Per 5 km niekaip neįmanoma tiek ,,atlošti", iš galo pernelyg arti irgi nieko nesimatė - beliko tik ramiai ir protingai finišuoti. Kiek klastingas ir vietomis painus šis etapas, bet didelių problemų nekilo - jau žinojau kur bėgti iš ankstesnių kartų, o ir policijos posūkiuose pakankamai. Taip ramiai ir finišavau atnešdamas komandos lazdelę antras.
Po finišo dar kiek atsigėriau vandens, sulaukėm pirmų 6 komandų finišų ir fotografų nukeliavom ir stebimo objektyvų padėjom gėlių ant žuvusiųjų Medininkų pasieniečių kapų.
Dar kiek pabėgiojom ir grįžom į varžybų centrą, kur kitos komandos jau rašė skundus varžybų organizatoriams. Ir viskas dėl nuostatų punkto ,,draudžiama
naudotis pagalba iš šalies, trumpinti distanciją.", kadangi kažkas matė, kaip pirmąją finišavusių komandą ,,vedė" dviratininkas. Toks savotiškas analogas kaip ir pernai Nidos bėgime, kai taip pat vilnietę ,,vedė" jos treneris. Keistoka, kai žmonės nors ir stipresni, bet nesilaiko taisyklių ir ne visai garbingai kovoja. Šį kartą jau ir oficialus skundas buvo pasirašytas ne vienos komandos, bet nuo to niekas nepasikeitė. Nenorėjo pyktis organizatoriai su savo kaimynais, nors ir keista, kad organizatoriai iš teisingumo sistemos nesilaiko savo pačių nuostatų..
Apskritai varžybų graži idėja, bet šiemet savotiškas chaosas organizacijoje: klaidinanti info dėl trasos pakeitimų, ilgi ir beprasmiai iš esmės vežiojimai, net neaišku kur net patiems vairuotojams, savo pačių nuostatų nesilaikymas. Kitais metais jau jubiliejinis bėgimas, tikėkimės graži idėja virs ir geru organizavimu.
2015-07-28
Naisiai - Kryžių kalnas - Naisiai 2015
Turbūt nemaža dalis yra girdėję apie Naisių vasaros festivalį - labai graži blaivios šventės idėja. Tiesa su informacija problemų nemažai tiek su pačiu festivaliu, tiek ypač su bėgimu. Likus porai savaičių iki šventės tik labai besidomintys iš plakato galėjo rasti, kad vyks ir bėgimas, kažką galėjo sužinoti iš kalbų, bet viešoje erdvėje varžybų nuostatai pasirodė tik likus porai dienų iki starto. Įvertinus, kad distancija 17,5km, didelio dalyvių skaičiaus sunkoka buvo - realiai taip ir išėjo: daugiausiai vietiniai ir keletas bėgikų iš tolimesnių kraštų.
Nuvykau į startą ne per anksčiausiai - tą dieną jau ne itin buvo ką veikti ir žiūrėti festivalyje, pagrindinė šventė vyko diena prieš tai. Atsiėmiau numerį, dar kiek apžiūrėjau dar daromą naująją Baltų areną ir pradėjau apšilinėti. Savijauta pusėtina, oras irgi ne pats blogiausias, nors vėjas gana žymus.
Išbėgom iš starto vietos ir vienas varžovų iš karto nubėgo į priekį. Distancija ilga, taip staigiai nepuoliau ,,gaudyti", bet gana greitai pradėjom dviese po truputį artėti. Po kokių 3-4km pasivijom, aplenkėm šį ir iki Kryžių kalno bėgom dviese. Planavau kiek ilgiau taip bėgti, bet pamačiau kad kiek atsilieka varžovas ir nebelaukiau, tuo labiau, kad antra pusė turėjo būti lengvesnė: į priekį didžioji dalis trasos buvo prieš vėją. Iš vienos pusės lengviau, bet prisidėjo karštis. Gerai, kad buvo du vandens punktai trasoje (pirmyn ir atgal bėgant viso 4). Tiesa ne visai tipiniu būdu: atbėgus galėdavai paimti duodamus vandens 0,5l buteliukus, juos atsisukti ir kažkiek pagėrus (kažin ar kas begdamas sugebėjo taip visus 0,5l iš karto išgerti) numesti ant ar šalia kelio.
Taip kartas nuo karto apsidairydamas įbėgau į miestelį ir kiek pasisukinėjęs gatvėmis finišavau pirmoje vietoje. Prieišingai nei pernai šį kartą nieko kai dalyviui nedavė - nei kompaktų, nei maisto talonų ir net vandens atsigerti nebuvo. Gerai, jei šalia buvo artimųjų ar draugų su vandeniu, kitiems po finišo ne visai smagu buvo.
Kiek pabėgiojau, apsiprausiau šalia esančiame ežerėlyje ir ėmiau laukti apdovanojimų. Ilgokai teko laukti, nes pirmiausia apdovanojo visas kitas rungtis, paskui kitas bėgimo grupes. Prizai nors vaikams kiek didesni - visi dalyvavę apdovanoti knygelėmis ir pan., prizininkai medaliais, nugalėtojams taurės, knyga apie Naisius. Dar kaip absoliučiam nugalėtojui teko ir vienas įdomesnių prizų per visą bėgiojimo karjerą: tikras gyvas dekoratyvinis triušis.
Apskritai pačios varžybos neblogai organizuotos, trasa gana aiški, maitinimo punktai, teisėjų posūkiuose pakankamai. Aišku ir trūkumų nemažai: pirmiausia su informavimu apie varžybas laiku. Apskritai toks jausmas, kad kaip tikriems studentams pritrūko laiko pasiruošti vienos nakties ir problemos buvo sprendžiamos vietoje, tarsi būtų keletas tarpinių grandžių ir nuo vienos iki kitos informacija laiku ar visai nepasiekdavo. Yrakur tobulėti, gal kitais metais toks simboliškas ir gražus bėgimas pritrauks daugiau dalyvių ir bus organizuojamas ne paskutinėmis minutėmis.
Nuvykau į startą ne per anksčiausiai - tą dieną jau ne itin buvo ką veikti ir žiūrėti festivalyje, pagrindinė šventė vyko diena prieš tai. Atsiėmiau numerį, dar kiek apžiūrėjau dar daromą naująją Baltų areną ir pradėjau apšilinėti. Savijauta pusėtina, oras irgi ne pats blogiausias, nors vėjas gana žymus.
Išbėgom iš starto vietos ir vienas varžovų iš karto nubėgo į priekį. Distancija ilga, taip staigiai nepuoliau ,,gaudyti", bet gana greitai pradėjom dviese po truputį artėti. Po kokių 3-4km pasivijom, aplenkėm šį ir iki Kryžių kalno bėgom dviese. Planavau kiek ilgiau taip bėgti, bet pamačiau kad kiek atsilieka varžovas ir nebelaukiau, tuo labiau, kad antra pusė turėjo būti lengvesnė: į priekį didžioji dalis trasos buvo prieš vėją. Iš vienos pusės lengviau, bet prisidėjo karštis. Gerai, kad buvo du vandens punktai trasoje (pirmyn ir atgal bėgant viso 4). Tiesa ne visai tipiniu būdu: atbėgus galėdavai paimti duodamus vandens 0,5l buteliukus, juos atsisukti ir kažkiek pagėrus (kažin ar kas begdamas sugebėjo taip visus 0,5l iš karto išgerti) numesti ant ar šalia kelio.
Taip kartas nuo karto apsidairydamas įbėgau į miestelį ir kiek pasisukinėjęs gatvėmis finišavau pirmoje vietoje. Prieišingai nei pernai šį kartą nieko kai dalyviui nedavė - nei kompaktų, nei maisto talonų ir net vandens atsigerti nebuvo. Gerai, jei šalia buvo artimųjų ar draugų su vandeniu, kitiems po finišo ne visai smagu buvo.
Kiek pabėgiojau, apsiprausiau šalia esančiame ežerėlyje ir ėmiau laukti apdovanojimų. Ilgokai teko laukti, nes pirmiausia apdovanojo visas kitas rungtis, paskui kitas bėgimo grupes. Prizai nors vaikams kiek didesni - visi dalyvavę apdovanoti knygelėmis ir pan., prizininkai medaliais, nugalėtojams taurės, knyga apie Naisius. Dar kaip absoliučiam nugalėtojui teko ir vienas įdomesnių prizų per visą bėgiojimo karjerą: tikras gyvas dekoratyvinis triušis.
Apskritai pačios varžybos neblogai organizuotos, trasa gana aiški, maitinimo punktai, teisėjų posūkiuose pakankamai. Aišku ir trūkumų nemažai: pirmiausia su informavimu apie varžybas laiku. Apskritai toks jausmas, kad kaip tikriems studentams pritrūko laiko pasiruošti vienos nakties ir problemos buvo sprendžiamos vietoje, tarsi būtų keletas tarpinių grandžių ir nuo vienos iki kitos informacija laiku ar visai nepasiekdavo. Yrakur tobulėti, gal kitais metais toks simboliškas ir gražus bėgimas pritrauks daugiau dalyvių ir bus organizuojamas ne paskutinėmis minutėmis.
2015-07-08
Aplink Triškonis 2015
Dar vianas laisvas savaitgalis ir pasirinkimo galimybė kur važiuoti į varžybas: Vaškuose 12km, dar nebandytas bėgimas Latvijoje 11,6km, estafetė Triškonyse po 3km, o kitą dieną dar ir 31km bėgimas miško takais Bubiuose, 10km nuo Šiaulių. Į pirmąjį ne itin traukė - jau pernai ten buvau, Latvija šį kartą tolokai - į vieną pusę 250km, priešingai Bubiai - visai arti, bet 31km ir dar miškais ypač tokiu oru ne itin viliojo. Taip dar mąsčiau, bet penktadienį vakarop atsirado ir estafetės komanda, taigi keliavom irgi netoli, Pakruojo rajone.
Atvykom gal kiek ir pavėlavę - prie pagrindinės sankryžos kaimelyje kaip ir varžybų atidarymas ar šiaip kažkas panašaus vyko. Bet greitai sutikom pažįstamų ir nuvažiavom iki registracijos vietos - kaimelis nedidelis, apie 250 gyventojų, rasti ne itin sunku.
Pasiėmėm numerius - specialiai varžyboms padarytus, kuriuos po to reikėjo grąžinti - ir gana greitai pradėjom apšilinėti, kaip kam reikėjo pagal savo etapus. Apšilimui sugalvojau apibėgti trasą - 3km, visai normaliai tokiu karštu oru. Startas asfaltuoje miestelio gatvėje, po to posūkis ir kiek pabėgus tarsi pro gamyklos ar fermos kiemą prabėgi, po ko ir baigiasi plentas - prasideda senas geras vieškelis. Dar pasisukus visai karšta pasidarė: laukai, medžių nėra, debesų danguje taip pat, minimalus vėjas ir tas pavėjui pučia. Įveikus šia atkarpą pora posūkių ir dviračių takeliu palei pagrindinį plentą nubėgama iki sankryžos, kur sukama į miestelio gatvę. Dar pora posūkių ir pabaigoje pora šimtų metrų vieškelio bei stadiono ratas. Trasa visai gerai sužymėta - vėliavėlių prismaigstyta, klaidesniuose posūkiuose ir vėliavos didelės.
Komandų nedaug susirinko, tik 6 - aišku čia ne Vilniaus apylinkės, mažai žmonių aplinkui, o iš toliau ne kažkas irgi norės važiuoti. Bėgau antru etapu, laukiau kolegos ir kažkaip ilgokai neatbėgo kaip 3km, bet pagaliau sulaukiau ir pajudėjau. Jau atnešė lazdelę gana toli pabėgęs, tai kone visą trasą kovojau su savimi, karščiu ir kartas nuo karto kelią rodančiu dviratininku, kuris ne visai tolygiai važiavo, kartais vos ne lenkti norėjosi, kartais toli priekyje važiavo. Atbėgau iki finišo, žiūriu ir mano laikas ,,ne super" - matyt ir karštis davė savo ir trasa kiek ilgesnė nei 3km.
Po finišo kiek atsigėriau vandens, kuriuo buvo pasirūpinę organizatoriai ir ramiai dar pabėgiojau. Sulaukėm kol atbėgs visos komandos ir ėmėm laukti apdovanojimų. Komandinė taurė, diplomas ir kiekvienam diplomas su medaliu. Dar kiek palaukėm ir atvežė žirnių košės, mineralinio vandens. Kiek pasistiprinę dar prasukom pro Naisius, ten apsiprausėme ežerėlyje greta statomos (tiksliau pilamos) Baltų arenos.
Apskritai savotiškai gal ir įdomios varžybos, ypač jei būtų daugiau komandų. Gana tvarkingai organizuotos, nors čia gali pajusti laiko tėkmės skirtumus: jei miestuose įpratę viską operatyviai ir greitai, čia tarsi sulėtintai, ramiai. Žinoma vasara, toks vos ne Lietuvos pakraštys, toli nuo didesnių miestų - daug dalyvių sunku tikėtis, ypač estafetės formatu. Bet kaip kaimo sporto šventė visai gerai.
Atvykom gal kiek ir pavėlavę - prie pagrindinės sankryžos kaimelyje kaip ir varžybų atidarymas ar šiaip kažkas panašaus vyko. Bet greitai sutikom pažįstamų ir nuvažiavom iki registracijos vietos - kaimelis nedidelis, apie 250 gyventojų, rasti ne itin sunku.
Pasiėmėm numerius - specialiai varžyboms padarytus, kuriuos po to reikėjo grąžinti - ir gana greitai pradėjom apšilinėti, kaip kam reikėjo pagal savo etapus. Apšilimui sugalvojau apibėgti trasą - 3km, visai normaliai tokiu karštu oru. Startas asfaltuoje miestelio gatvėje, po to posūkis ir kiek pabėgus tarsi pro gamyklos ar fermos kiemą prabėgi, po ko ir baigiasi plentas - prasideda senas geras vieškelis. Dar pasisukus visai karšta pasidarė: laukai, medžių nėra, debesų danguje taip pat, minimalus vėjas ir tas pavėjui pučia. Įveikus šia atkarpą pora posūkių ir dviračių takeliu palei pagrindinį plentą nubėgama iki sankryžos, kur sukama į miestelio gatvę. Dar pora posūkių ir pabaigoje pora šimtų metrų vieškelio bei stadiono ratas. Trasa visai gerai sužymėta - vėliavėlių prismaigstyta, klaidesniuose posūkiuose ir vėliavos didelės.
Komandų nedaug susirinko, tik 6 - aišku čia ne Vilniaus apylinkės, mažai žmonių aplinkui, o iš toliau ne kažkas irgi norės važiuoti. Bėgau antru etapu, laukiau kolegos ir kažkaip ilgokai neatbėgo kaip 3km, bet pagaliau sulaukiau ir pajudėjau. Jau atnešė lazdelę gana toli pabėgęs, tai kone visą trasą kovojau su savimi, karščiu ir kartas nuo karto kelią rodančiu dviratininku, kuris ne visai tolygiai važiavo, kartais vos ne lenkti norėjosi, kartais toli priekyje važiavo. Atbėgau iki finišo, žiūriu ir mano laikas ,,ne super" - matyt ir karštis davė savo ir trasa kiek ilgesnė nei 3km.
Po finišo kiek atsigėriau vandens, kuriuo buvo pasirūpinę organizatoriai ir ramiai dar pabėgiojau. Sulaukėm kol atbėgs visos komandos ir ėmėm laukti apdovanojimų. Komandinė taurė, diplomas ir kiekvienam diplomas su medaliu. Dar kiek palaukėm ir atvežė žirnių košės, mineralinio vandens. Kiek pasistiprinę dar prasukom pro Naisius, ten apsiprausėme ežerėlyje greta statomos (tiksliau pilamos) Baltų arenos.
Apskritai savotiškai gal ir įdomios varžybos, ypač jei būtų daugiau komandų. Gana tvarkingai organizuotos, nors čia gali pajusti laiko tėkmės skirtumus: jei miestuose įpratę viską operatyviai ir greitai, čia tarsi sulėtintai, ramiai. Žinoma vasara, toks vos ne Lietuvos pakraštys, toli nuo didesnių miestų - daug dalyvių sunku tikėtis, ypač estafetės formatu. Bet kaip kaimo sporto šventė visai gerai.
2015-06-27
Birštonas - Prienai 2015
Dar vienas tradicinis bėgimas, kuriame iki šiol nebuvau dalyvavęs ir šį kartą jau pavyko suderinti datas, kad ir čia sudalyvaučiau. Anksčiau šis bėgimas vykdavo gegužės pabaigoje, kartu arba savaitę prieš LLAF taurės varžybas stadione ir pirmenybė tais laikais skirdavau ten - o ir šiaip fiziškai neįmanoma vieną savaitę prabėgti 3km, o kitą 10km ir abu gerai, bent vieną, o dažnai ir abu subėgsi prasčiau nei gali. Dabar šis bėgimas nukeltas visu mėnesiu į priekį ir prijungtas prie miesto sporto šventės.
Užsiregistravau internetu iš anksto, kai dar starto mokestis 2 eurai - gana mažai šiais laikais. Kelias gana ilgas, tai ir keltis teko anksti. Atvykus gana greitai radom registracijos vietą, pasiėmėm numerius ir sulaukėm, kol išveš į starto vietą. Kai pamačiau bėgimo pavadinimą - galvojau, kad bėgimas ir vyks nuo Birštono iki Prienų, bet ne, pasirodo Birštono nesieksim, nebent per Nemuną, jei turim geras akis ir iš gero kampo pamatysim. Kitas didesnis minusas - atvažiavo pora mažų autobusų, į kurį tilpo tikrai ne visi, o dalį iš tilpusių dar ir vairuotojai iškrapštė, nes per daug keleivių. Nuvažiavom į starto vietą, paleido visus prie vieno iš viešbučių ant Nemuno kranto ir išvažiavo paimti kitų bėgikų. Pažiūrėjom kiek aplinką ir atėjo apšilimo laikas. Tuo metu ramiai stovėjo kitas autobusas - dar pasiklausiau: tikrai stovės ir veš daiktus iš paskos bėgikų, o jei dar reikės paimti likusius iš starto vis tiek grįš ir lydės bėgikus. Taip ramiai ir palikau savo varžybinius marškinelius autobuse. Pabėgiojau, grįžtu 20 min iki starto - nebėra autobuso. Dar ramiai pasidariau mankštą, pagreitėjimus. Kaip ir daugelis nežinojau kur startas, bet likus 10 min iki starto išvedė visus ten. Bet ir ten autobuso nebuvo - paklausiau teisėjų: ne, nebegrįš, tiek to dėl numerio, tikėkimės kad suveiks čipas. Ką jau darysi, teko stoti į startą su storais marškinėliais ilgomis rankovėmis ir be numerio.
Startas ir greitai nubėgo vienas lyderis, o aš įsitaisiau antroje grupelėje. Kol kad buvo miškas ir vėsu lyg ir nieko, bet išbėgom į plentą, kur saulė ir mažai vėjo - karštis nejuokais pasijuto. Jaučiau, kad organizmas perkaista, nebėra ventiliacijos ir darbingumo. Paleidau tą grupelę ir pasivijo kita, prie kurios prisikabinau. Ramiai už nugaros jau nuo 3km ėmiau laukti finišo - tiesiog ramiai atbėgti, nes kovoti jau tokios savijautos aišku įmanoma, bet kažin ar prasminga. Likus porai km iki finišo vienas iš grupelės dar pagreitėjo, prisijungiau ir paskutinius km kartu prabėgom ir draugiškai finišavom. Galutinė 6 - 7 vieta, prastas laikas ir baisi savijauta.
Parbėgus iš karto nusivilkau marškinėlius, gavau buteliuką vandens ir kalendoriuką. Dar paklausiau kur autobusai - nėra, o daiktai čia, ant pievos sumesti. Nusegiau numerį, kurį reikėjo grąžinti - kur nereikės, kai numeriai ,,Ąžuolyno bėgimo", vykusio balandžio mėnesį ir dar vyksiančio rugsėjį - iratidaviau čipą. Dar kiek pabėgiojau ir optimistiškai tikėjausi rasti kur nusiprausti - teko pasitenkinti tualetų arenos kitoje pusėje kriaukle, o ir pačių tualetų nors ir koks 20 kabinų, atrakintos gal pora tebuvo.
Apskritai pačios varžybos gal ir neblogai suorganizuotos, bet aiškiai žmonės nesusitvarkė su didesniu dalyvių kiekiu, viskas paskaičiuota mažesniems kiekiams: tualetų trūkumas, autobusų trūkumas, vietos starte trūkumas, net vandens po varžybų paskutiniams jau ėmė trūkti. Nuvylė ir pati trasa, gal dėl to, kad tikėjausi kita Nemuno puse bėgti, gal dėl gana nykaus ir nuobodaus kelio. Nudžiogimo operatyvumas - rezultatai jau po poros valandų paskelbti. Savotiškas bėgimas, su nemažai minusų, nors turi ir pliusų.
Užsiregistravau internetu iš anksto, kai dar starto mokestis 2 eurai - gana mažai šiais laikais. Kelias gana ilgas, tai ir keltis teko anksti. Atvykus gana greitai radom registracijos vietą, pasiėmėm numerius ir sulaukėm, kol išveš į starto vietą. Kai pamačiau bėgimo pavadinimą - galvojau, kad bėgimas ir vyks nuo Birštono iki Prienų, bet ne, pasirodo Birštono nesieksim, nebent per Nemuną, jei turim geras akis ir iš gero kampo pamatysim. Kitas didesnis minusas - atvažiavo pora mažų autobusų, į kurį tilpo tikrai ne visi, o dalį iš tilpusių dar ir vairuotojai iškrapštė, nes per daug keleivių. Nuvažiavom į starto vietą, paleido visus prie vieno iš viešbučių ant Nemuno kranto ir išvažiavo paimti kitų bėgikų. Pažiūrėjom kiek aplinką ir atėjo apšilimo laikas. Tuo metu ramiai stovėjo kitas autobusas - dar pasiklausiau: tikrai stovės ir veš daiktus iš paskos bėgikų, o jei dar reikės paimti likusius iš starto vis tiek grįš ir lydės bėgikus. Taip ramiai ir palikau savo varžybinius marškinelius autobuse. Pabėgiojau, grįžtu 20 min iki starto - nebėra autobuso. Dar ramiai pasidariau mankštą, pagreitėjimus. Kaip ir daugelis nežinojau kur startas, bet likus 10 min iki starto išvedė visus ten. Bet ir ten autobuso nebuvo - paklausiau teisėjų: ne, nebegrįš, tiek to dėl numerio, tikėkimės kad suveiks čipas. Ką jau darysi, teko stoti į startą su storais marškinėliais ilgomis rankovėmis ir be numerio.
Startas ir greitai nubėgo vienas lyderis, o aš įsitaisiau antroje grupelėje. Kol kad buvo miškas ir vėsu lyg ir nieko, bet išbėgom į plentą, kur saulė ir mažai vėjo - karštis nejuokais pasijuto. Jaučiau, kad organizmas perkaista, nebėra ventiliacijos ir darbingumo. Paleidau tą grupelę ir pasivijo kita, prie kurios prisikabinau. Ramiai už nugaros jau nuo 3km ėmiau laukti finišo - tiesiog ramiai atbėgti, nes kovoti jau tokios savijautos aišku įmanoma, bet kažin ar prasminga. Likus porai km iki finišo vienas iš grupelės dar pagreitėjo, prisijungiau ir paskutinius km kartu prabėgom ir draugiškai finišavom. Galutinė 6 - 7 vieta, prastas laikas ir baisi savijauta.
Parbėgus iš karto nusivilkau marškinėlius, gavau buteliuką vandens ir kalendoriuką. Dar paklausiau kur autobusai - nėra, o daiktai čia, ant pievos sumesti. Nusegiau numerį, kurį reikėjo grąžinti - kur nereikės, kai numeriai ,,Ąžuolyno bėgimo", vykusio balandžio mėnesį ir dar vyksiančio rugsėjį - iratidaviau čipą. Dar kiek pabėgiojau ir optimistiškai tikėjausi rasti kur nusiprausti - teko pasitenkinti tualetų arenos kitoje pusėje kriaukle, o ir pačių tualetų nors ir koks 20 kabinų, atrakintos gal pora tebuvo.
Apskritai pačios varžybos gal ir neblogai suorganizuotos, bet aiškiai žmonės nesusitvarkė su didesniu dalyvių kiekiu, viskas paskaičiuota mažesniems kiekiams: tualetų trūkumas, autobusų trūkumas, vietos starte trūkumas, net vandens po varžybų paskutiniams jau ėmė trūkti. Nuvylė ir pati trasa, gal dėl to, kad tikėjausi kita Nemuno puse bėgti, gal dėl gana nykaus ir nuobodaus kelio. Nudžiogimo operatyvumas - rezultatai jau po poros valandų paskelbti. Savotiškas bėgimas, su nemažai minusų, nors turi ir pliusų.
2015-06-22
Kauno maratonas 2015
Graži tradicija tampantis renginys, kuriame šiemet taip pat dalyvavau, tik priešingai nei ankstesniais kartais rinkausi ne 1/2 maratono, o 10km. Tiesa prieš tai ilgokai svarsčiau ką bėgti, bet pažiūrėjęs į savo darbo grafiką, užimtumą bei pasiruošimą ir formą vis tik nusprendžiau, kad geriau bus trumpesnė distancija.
Registravausi kiek anksčiau, nors kiek ir paskubėjau galbūt - prieš renginį likus visai nedaug laiko atsirado norinčių išgarsinti savo vardą įmonių. Bet kadangi jau buvau sumokėjęs startinį mokestį, taip ir likau prie savo senojo varianto.
Startas 10km šiemet numatytas gana vėlokai, 14:40, tai išvažiuoti iš namų galėjau gana vėlai ryte. Bevažiuodamas dar labiau džiaugiausi, kad vis tik ne 1/2 maratono pasirinkau - tokiu oru vien prabėgti 1/2 ar visą maratoną jau tikrai yra ką veikti, o jei dar greičiau noro yra...
Iš anksto kiek tai įmanoma - nes pati trasa ne taip daug laiko likus iki varžybų buvo paskelbta - panagrinėjau trasą: 2 ratai po 5km Kauno senamiesčiu. Dangos pačios įvairiausios: plentas, plytelės, brukas, žvyras, skalda ir pakankamai daug posūkių, nors šį kartą gal ir gerai tai - pati trasa lygi, kalnų sunku atrasti, tai nors šioks toks paįvairinimas.
Startinį paketą (tradiciškai numeris su čipu, sąvaržėlės ir reklaminiai lankstinukai) jau buvo iš anksto paėmę, tai atvykus nebereikėjo eiti ieškoti registracijos. Kadangi šiemet startas ir finišas šiemet Rotušės aikštėje, mašiną ieškojau statyti kažkur netoli - nepavykus prasibrauti iki pilies aikštelės (nors joje vietų ir buvo, o ir bėgimui eismas tuo metu nemaišė), radau vietą senamiesčio gatvelėje.
Nors apšilimo metu jau ir kiek atvėso palyginus su rytmečiu, net ir lietų tuo metu rodė virš Kauno prognozės, bet vis dar tvanku buvo. Apšilau, padariau mankštą ir laukiau starto, kuris šį kartą vėlavo, kaip paskui pažiūrėjau apie 12 minučių. Kiek toliau nuo starto kiek kalbėjomės su kolegomis, dar kiek galvoju pabėgsiu, kad visai neatšalčiau po apšilimoį priešingą pusę. Grįžtu - nieko nebėra, visi jau starte išsirikiavę. Kažkiek adrenalino, teko brautis pro minią iki priekio, bet spėjau laiku.
Pagaliau ir startas - tradiciškai pirmais metrais išlenda neaiškių bėgikų, 100m ar kiek daugiau priekyje pabėgančių. Tiesa šį kartą vieną tokį pora km reikėjo vytis. Iš pat pradžių nubėgo vienas varžovas, o mes likom dviese gana greitai - taip vos ne 8km už nugaros ir laikėsi, kol paskui pagreitėjo ir per daug ir nebegaudžiau - žinojau, kad vis tiek prizinė vieta (iš galo irgi jau toli kažkas), o ir šiaip nei noro, nei bėgimo tą dieną... Taip ramiai ir finišavau 3-ioje vietoje.
Po bėgimo gavau dalyvio medalį ir maišelį, kuriame energetinis batonėlis, vandens buteliukas, vitaminai ir greito paruošimo košė. Šalia dar atstovai siūlė vandens, bealkoholio alaus - keistas dalykas po bėgimo.
Dar kiek pabėgiojau ir labai greitai atėjo apdovanojimų metas. Taurė ir rėmėjų dovanos: kepurėlė, marškinėliai, taurės ir vanduo iš vieno, greito paruošimo košės iš kito, vitaminai iš trečio ir dar sporto klubo abonementas mėnesiui.
Apskritai Kauno maratonas vienas iš nedaugelio didelių bėgimų, kuriam dar svarbus bėgikas: trasos gerai paruoštos ir tinkamu oru labai greitos, dviratininkų palyda priekyje - visai gerai, nes senamiestyje žmonės vaikščiojo ir po trasą. Gerai ir eismas sutvarkytas - priešingai nei Vilniuje, kur po kiekvienų varžybų neigiamų komentarų gausybė šia tema. Vandens stotelių pakankamai ir niekas ,,neduoda velnių", jei per daug, jų manymu, geri - yra tekę ir to patirti kituose bėgimuose. Ir apskritai jaučiama šventinė nuotaika viso renginio metu. Tikriausiai viskas dėl to, kad renginį organizuoja žmonės patys bėgiojantys, suprantantys apie ką eina kalba, o ne vadybininkėliai, kuriems tiesiog reikia padaryti didelį, garsų renginį ir dar pageidautina iš to uždirbti.
Registravausi kiek anksčiau, nors kiek ir paskubėjau galbūt - prieš renginį likus visai nedaug laiko atsirado norinčių išgarsinti savo vardą įmonių. Bet kadangi jau buvau sumokėjęs startinį mokestį, taip ir likau prie savo senojo varianto.
Startas 10km šiemet numatytas gana vėlokai, 14:40, tai išvažiuoti iš namų galėjau gana vėlai ryte. Bevažiuodamas dar labiau džiaugiausi, kad vis tik ne 1/2 maratono pasirinkau - tokiu oru vien prabėgti 1/2 ar visą maratoną jau tikrai yra ką veikti, o jei dar greičiau noro yra...
Iš anksto kiek tai įmanoma - nes pati trasa ne taip daug laiko likus iki varžybų buvo paskelbta - panagrinėjau trasą: 2 ratai po 5km Kauno senamiesčiu. Dangos pačios įvairiausios: plentas, plytelės, brukas, žvyras, skalda ir pakankamai daug posūkių, nors šį kartą gal ir gerai tai - pati trasa lygi, kalnų sunku atrasti, tai nors šioks toks paįvairinimas.
Startinį paketą (tradiciškai numeris su čipu, sąvaržėlės ir reklaminiai lankstinukai) jau buvo iš anksto paėmę, tai atvykus nebereikėjo eiti ieškoti registracijos. Kadangi šiemet startas ir finišas šiemet Rotušės aikštėje, mašiną ieškojau statyti kažkur netoli - nepavykus prasibrauti iki pilies aikštelės (nors joje vietų ir buvo, o ir bėgimui eismas tuo metu nemaišė), radau vietą senamiesčio gatvelėje.
Nors apšilimo metu jau ir kiek atvėso palyginus su rytmečiu, net ir lietų tuo metu rodė virš Kauno prognozės, bet vis dar tvanku buvo. Apšilau, padariau mankštą ir laukiau starto, kuris šį kartą vėlavo, kaip paskui pažiūrėjau apie 12 minučių. Kiek toliau nuo starto kiek kalbėjomės su kolegomis, dar kiek galvoju pabėgsiu, kad visai neatšalčiau po apšilimoį priešingą pusę. Grįžtu - nieko nebėra, visi jau starte išsirikiavę. Kažkiek adrenalino, teko brautis pro minią iki priekio, bet spėjau laiku.
Pagaliau ir startas - tradiciškai pirmais metrais išlenda neaiškių bėgikų, 100m ar kiek daugiau priekyje pabėgančių. Tiesa šį kartą vieną tokį pora km reikėjo vytis. Iš pat pradžių nubėgo vienas varžovas, o mes likom dviese gana greitai - taip vos ne 8km už nugaros ir laikėsi, kol paskui pagreitėjo ir per daug ir nebegaudžiau - žinojau, kad vis tiek prizinė vieta (iš galo irgi jau toli kažkas), o ir šiaip nei noro, nei bėgimo tą dieną... Taip ramiai ir finišavau 3-ioje vietoje.
Po bėgimo gavau dalyvio medalį ir maišelį, kuriame energetinis batonėlis, vandens buteliukas, vitaminai ir greito paruošimo košė. Šalia dar atstovai siūlė vandens, bealkoholio alaus - keistas dalykas po bėgimo.
Dar kiek pabėgiojau ir labai greitai atėjo apdovanojimų metas. Taurė ir rėmėjų dovanos: kepurėlė, marškinėliai, taurės ir vanduo iš vieno, greito paruošimo košės iš kito, vitaminai iš trečio ir dar sporto klubo abonementas mėnesiui.
Apskritai Kauno maratonas vienas iš nedaugelio didelių bėgimų, kuriam dar svarbus bėgikas: trasos gerai paruoštos ir tinkamu oru labai greitos, dviratininkų palyda priekyje - visai gerai, nes senamiestyje žmonės vaikščiojo ir po trasą. Gerai ir eismas sutvarkytas - priešingai nei Vilniuje, kur po kiekvienų varžybų neigiamų komentarų gausybė šia tema. Vandens stotelių pakankamai ir niekas ,,neduoda velnių", jei per daug, jų manymu, geri - yra tekę ir to patirti kituose bėgimuose. Ir apskritai jaučiama šventinė nuotaika viso renginio metu. Tikriausiai viskas dėl to, kad renginį organizuoja žmonės patys bėgiojantys, suprantantys apie ką eina kalba, o ne vadybininkėliai, kuriems tiesiog reikia padaryti didelį, garsų renginį ir dar pageidautina iš to uždirbti.
2015-06-18
Dobeles nakts skrējiens 2015
Dar vienas savaitgalis, kai daug varžybų: LLAF taurė stadione, bėgimai Šėtoje, Klaipėdoje, Kaune - bet deja nė viename jų negalėjau bėgti dėl savo darbo grafiko, nors per klaidą sumaišęs datas ir buvau užsiregistravęs viename jų. Stadiono jau atsisakiau ir kažin ar kada ten begrįšiu į varžybas. Vieninteliai likę galimi man bėgti bėgimai tą savaitgalį liko koldūnų šventė Viduklėje ir netolimoje Latvijoje, Dobelės miestelyje, kuris daugiau garsėja savo alyvų festivaliu. Bet apie retą Žemaitijoje bėgimą sužinojau vos ne atsitiktinai ir jau kai buvau užsiregistravęs, taigi nebekeičiau savo planų ir keliavau pas ,,braliukus".
Radau varžybas internete,susižiūrėjau kas ir kaip, iš anksto nemokamai užsiregistravau ir varžybų dieną į pavakarę išvažiavau - taip vadinamasis ,,naktinis bėgimas", kai startas 20:30. Tiesa bėgti tik 5km, 2 ratai miestelio gatvėmis, bet savotiškai įdumu ir toks bėgimas, seniai jau tiek mažai bebėgau varžybose.
Atvykus į miestelį dalis gatvių jau buvo užtverta, gana greitai radau registracijos vietą - du stalai, kurių viename 2,5km ,,tautos bėgimo" be laiko registracija, kitame 5km varžybų. Šį kartą geriau sekėsi susikalbėti su vietiniais - tiek rusiškai, tiek angliškai neblogai supratome vienas kitą. Atsiėmiau voką, kuriame numeris su čipu, sąvaržėlės ir magnetukas su Dobelės atributika, ir laukiau starto.
Gerai, kad startas taip vėlai vakare - didieji karščiai jau buvo praėję. Savijauta pusėtina prieš startą - taip vos ne kaip į gerą treniruotę atvažiavau, ryte dar ir lengvą treniruotę padaręs. Apšilau, kiek pagreitėjau iratėjau į starto vietą. Dalyvių gana nemažai, nors aišku daugiausiai vaikų, kurie starte gana agresyviai nusiteikę - užsiėmę pirmas linijas ir pirmus metrus tikrai greitai užbėgo. Kai kuriuos ir po 1km ,,tepagavau", o paskui jau toliau tokiu pat tempu tęsiau. Iš esmės nuo to laiko ir bėgau vienas, kovodamas daugiau su savimi ir dar matomu, bet neprie nugaros esančiu varžovu. Trasa kalnais nepasižymėjo, nors posūkių ir buvo. Pirmas ratas greitai pralėkė, o antrasis jau ilgas pasirodė - vis tik tas dienos karštis dar nebuvo praėjęs, o po pirmo greito rato tai dar labiau pasijuto. Bet gana ramiai atbėgau 1-oje vietoje, su labai geru laiku, jei tik ten tikrai būtų 5km.
Dar kiek spėjau pabėgioti ir labai greitai apdovanojimai, kuriuose apdovanojo pirmus 6 dalyvius - labai jau daug šešetų tai dienai: 06 06 šeštos mano varžybos šiemet - Dobelės produkcija: miltai, makaronai, kruopos, žvakė, rankų kremai ir taurė. Dar kiek apsiprausiau miesto fontane ir iškeliavau namo, nors ten toliau vyko miestelio šventė, koncertai ir t.t. Jau ir vėloka buvo, o be to ir nežavėjo visiška priešingybė Naisiams alkoholio atžvilgiu...
Apskritai visai gražus bėgimas: nemokama registracija, laikas su čipais matuojamas, trasa gana greita ir ne pati nuobodžiausia, greitai ir operatyviai apdovanojimo ceremonija, trasa gerai saugoma policijos, WC taip pat greta. Kartais tokie maži bėgimai, miesteliai nustebina savo organizacija, nors aišku suvaldyti šimtą dalyvių lengviau nei tūkstančius. Paprastai nėra ir kur organizuotai nusiprausti po varžybų. Bet savotiškai įdomu sudalyvauti panašiuose bėgimuose - jaučiasi to krašto, miestelio specifika, nėra vien tik ,,mcdonaldiškas" bėgimas, kur kone viskas taip pat.
Radau varžybas internete,susižiūrėjau kas ir kaip, iš anksto nemokamai užsiregistravau ir varžybų dieną į pavakarę išvažiavau - taip vadinamasis ,,naktinis bėgimas", kai startas 20:30. Tiesa bėgti tik 5km, 2 ratai miestelio gatvėmis, bet savotiškai įdumu ir toks bėgimas, seniai jau tiek mažai bebėgau varžybose.
Atvykus į miestelį dalis gatvių jau buvo užtverta, gana greitai radau registracijos vietą - du stalai, kurių viename 2,5km ,,tautos bėgimo" be laiko registracija, kitame 5km varžybų. Šį kartą geriau sekėsi susikalbėti su vietiniais - tiek rusiškai, tiek angliškai neblogai supratome vienas kitą. Atsiėmiau voką, kuriame numeris su čipu, sąvaržėlės ir magnetukas su Dobelės atributika, ir laukiau starto.
Gerai, kad startas taip vėlai vakare - didieji karščiai jau buvo praėję. Savijauta pusėtina prieš startą - taip vos ne kaip į gerą treniruotę atvažiavau, ryte dar ir lengvą treniruotę padaręs. Apšilau, kiek pagreitėjau iratėjau į starto vietą. Dalyvių gana nemažai, nors aišku daugiausiai vaikų, kurie starte gana agresyviai nusiteikę - užsiėmę pirmas linijas ir pirmus metrus tikrai greitai užbėgo. Kai kuriuos ir po 1km ,,tepagavau", o paskui jau toliau tokiu pat tempu tęsiau. Iš esmės nuo to laiko ir bėgau vienas, kovodamas daugiau su savimi ir dar matomu, bet neprie nugaros esančiu varžovu. Trasa kalnais nepasižymėjo, nors posūkių ir buvo. Pirmas ratas greitai pralėkė, o antrasis jau ilgas pasirodė - vis tik tas dienos karštis dar nebuvo praėjęs, o po pirmo greito rato tai dar labiau pasijuto. Bet gana ramiai atbėgau 1-oje vietoje, su labai geru laiku, jei tik ten tikrai būtų 5km.
Dar kiek spėjau pabėgioti ir labai greitai apdovanojimai, kuriuose apdovanojo pirmus 6 dalyvius - labai jau daug šešetų tai dienai: 06 06 šeštos mano varžybos šiemet - Dobelės produkcija: miltai, makaronai, kruopos, žvakė, rankų kremai ir taurė. Dar kiek apsiprausiau miesto fontane ir iškeliavau namo, nors ten toliau vyko miestelio šventė, koncertai ir t.t. Jau ir vėloka buvo, o be to ir nežavėjo visiška priešingybė Naisiams alkoholio atžvilgiu...
Apskritai visai gražus bėgimas: nemokama registracija, laikas su čipais matuojamas, trasa gana greita ir ne pati nuobodžiausia, greitai ir operatyviai apdovanojimo ceremonija, trasa gerai saugoma policijos, WC taip pat greta. Kartais tokie maži bėgimai, miesteliai nustebina savo organizacija, nors aišku suvaldyti šimtą dalyvių lengviau nei tūkstančius. Paprastai nėra ir kur organizuotai nusiprausti po varžybų. Bet savotiškai įdomu sudalyvauti panašiuose bėgimuose - jaučiasi to krašto, miestelio specifika, nėra vien tik ,,mcdonaldiškas" bėgimas, kur kone viskas taip pat.
2015-05-21
Vilties bėgimas 2015
Jau 8-ąjį kartą rengiamas bėgimas, kuriame tradiciškai dalyvauju praleidęs pirmuosius keletą. Iš esmės ir pirmas tradiciškai mano dayvaujamas bėgimas šiemet, nes taip jau išėjo, kad iki šiol visi buvę startai nauji man - naujos trasos, nauji bėgimai.
Šiek tiek naujovių ir čia atsirado, bent jau registracijoje: nors kaip ir anksčiau veikė registracija internetu, bet šį kartą painesnė ir ilgesnė pasidarė - taip peršokinėdamas per langus ir pamečiau kažkur pora raidžių iš savo pavardės. Bet paskui dar registravo klubas, tai išsitaisė padėtis.
Vienas iš šio bėgimo privalumų, kad startas nėra labai anksti ir galima pakankamai ilgai pamiegoti ir ramiai nuvažiuoti. Kaip ir kasmet vaizdas panašus prieš startą: likus 1,5 valandos iki starto dalyvių vos matosi, pradėjus daryti apšilimą jau pradeda lįsti iš visų kampų, o prieš stovint starto vietoje jau matai, kaip masės bėgikų dar eina ten.
Paprastai šiuo metu per bėgimą užeidavo karščio bangos, bet šiemet priešinga situacija: šaltoka, stiprus priešinis - šoninis vėjas su gūsiais. Apšilau ir nesiryžau vilktis visiškai trumpos aprangos - nors bėgant ir nebuvo itin patogu, bet per šilta irgi nebuvo.
Stojom į startą ir gana punktualiai prasėjo varžybos. Iš karto šovė į priekį keturi varžovai (tiesa vieną jų jau po 1km aplenkėm), o kiti per daug irgi nerodė noro ,,vesti" bėgimo. Teko vėl eiti į priekį ir taip gana greitai likom dviese. Iš pradžių daugiau vedžiau aš, per dalyvių minias, kurios susidarydavo kitų rungčių starto vietose, pavesdavo kolega, kartais ir šalia bėgdavom. Priekyje jau toli varžovai, iš galo irgi padėtis kontroliuojama - likus 1km nubėgo kolega į priekį, o aš ramiai ir finišavau 5-oje vietoje.
Iš karto po finišo pasveikino vienuolis, savanoriai dalino gėrimus. Kiek palaukęs kitų kolegų dar pasiėmiau daiktus ir apsirengiau, nes vis tik šalta kai nebėgi. Vos spėjau persirengti, kai pradėjo kviesti į apdovanojimus - apdovanojo keliose amžiaus grupėse ir pirmuosius šešis finišavusius bendroje įskaitoje piniginiais prizais.
Po bėgimo dar nukeliavom iki Klaipėdos maniežo ir gražiai paprašę gavom leidimą nusiprausti.
Apskritai bėgimas tradiciškai gražus, su šilta atmosfera, nors ir šaltu oru. Šiemet labai operatyvus ir net ir tokiu oru gausus dalyvių ir žiūrovų. Simbolinis startinis mokestis - auka 3 eurai, po bėgimo ir trasoje gausu vandens ir gėrimų - taip keistai šiemet vėsiu oru nedidelė turėjo būti jų apyvarta. Tiesiog gražus ir šiltas renginys, perdaugęs vien tik bėgimo rėmus.
Šiek tiek naujovių ir čia atsirado, bent jau registracijoje: nors kaip ir anksčiau veikė registracija internetu, bet šį kartą painesnė ir ilgesnė pasidarė - taip peršokinėdamas per langus ir pamečiau kažkur pora raidžių iš savo pavardės. Bet paskui dar registravo klubas, tai išsitaisė padėtis.
Vienas iš šio bėgimo privalumų, kad startas nėra labai anksti ir galima pakankamai ilgai pamiegoti ir ramiai nuvažiuoti. Kaip ir kasmet vaizdas panašus prieš startą: likus 1,5 valandos iki starto dalyvių vos matosi, pradėjus daryti apšilimą jau pradeda lįsti iš visų kampų, o prieš stovint starto vietoje jau matai, kaip masės bėgikų dar eina ten.
Paprastai šiuo metu per bėgimą užeidavo karščio bangos, bet šiemet priešinga situacija: šaltoka, stiprus priešinis - šoninis vėjas su gūsiais. Apšilau ir nesiryžau vilktis visiškai trumpos aprangos - nors bėgant ir nebuvo itin patogu, bet per šilta irgi nebuvo.
Stojom į startą ir gana punktualiai prasėjo varžybos. Iš karto šovė į priekį keturi varžovai (tiesa vieną jų jau po 1km aplenkėm), o kiti per daug irgi nerodė noro ,,vesti" bėgimo. Teko vėl eiti į priekį ir taip gana greitai likom dviese. Iš pradžių daugiau vedžiau aš, per dalyvių minias, kurios susidarydavo kitų rungčių starto vietose, pavesdavo kolega, kartais ir šalia bėgdavom. Priekyje jau toli varžovai, iš galo irgi padėtis kontroliuojama - likus 1km nubėgo kolega į priekį, o aš ramiai ir finišavau 5-oje vietoje.
Iš karto po finišo pasveikino vienuolis, savanoriai dalino gėrimus. Kiek palaukęs kitų kolegų dar pasiėmiau daiktus ir apsirengiau, nes vis tik šalta kai nebėgi. Vos spėjau persirengti, kai pradėjo kviesti į apdovanojimus - apdovanojo keliose amžiaus grupėse ir pirmuosius šešis finišavusius bendroje įskaitoje piniginiais prizais.
Po bėgimo dar nukeliavom iki Klaipėdos maniežo ir gražiai paprašę gavom leidimą nusiprausti.
Apskritai bėgimas tradiciškai gražus, su šilta atmosfera, nors ir šaltu oru. Šiemet labai operatyvus ir net ir tokiu oru gausus dalyvių ir žiūrovų. Simbolinis startinis mokestis - auka 3 eurai, po bėgimo ir trasoje gausu vandens ir gėrimų - taip keistai šiemet vėsiu oru nedidelė turėjo būti jų apyvarta. Tiesiog gražus ir šiltas renginys, perdaugęs vien tik bėgimo rėmus.
2015-05-03
Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai 2015
Tikriausiai vienas seniausių, jei ne pats seniausias tradicinis bėgimas Lietuvoje, kuriame, noirs bėgioju jau beveik 20 metų, dar neteko dalyvauti iki šiol. Dėl to pasitaikius progai daug nesvarčiau ir nutariau aplankyti ir šį miestelį.
Registracija buvo išankstinė ir likus kelioms dienoms iki varžybų elektroniu paštu (kaip ir reikalauta) išsiunčiau visus duomenis. Atsakymo negavau, startinių protokolų irgi niekur internete nebuvo skelbta, bet dėl to ir nesijaudinau. Problemos prasidėjo jau nuvykus į starto vietą, kai neradau užregistruotų dalyvių sąraše savo pavardės. Teko laukti eilėje po visų užsiregistravusių ir kažkam neatvykus užimti šio vietą - teisėjai perrašė asmens duomenis, sumokėjau startinį 5 eurų mokestį, o kitoje vietoje dar maišelį gavau su mineralinio buteliuku, energetiniu batonėliu, numeriu, čipu ir 25proc. nuolaida į sporto klubą nusiprausti ir pan.
Prieš startą kaip visada eilės prie WC, o šį kartą visai nemažos, kadangi vienas tebuvo atrakintas bibliotekoje, nors šalia dar pora galėjo būti. Taigi teko ir čia palaukti, dėl to praktiškai vos ne visas laikas po kelionės iki Anykščių eilėse prabėgo.
Oras pasitaikė labai gražus ir šiltas, dėl to pirmą kartą šiais metais ir su bėgimo šortais galėjau bėgti. Šiek tiek ir startas vėlavo (apie 10 min), bet pagaliau prasidėjo ir varžybos. Startas visai šalia Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios. Apie kilometrą prabėgę miestelio gatvėmis pasukome pro žiedą link kapinių ir įbėgome į dviračių takelį. Visai smagus takelis: šiek tiek kalnų - pakalnių, aplinkui miškai. Iš pat pradžių nubėgom keturiese, bet niekas nenorėjo per daug ,,vesti", tai teko imtis iniciatyvos. Po to likome trise ir taip pribėgome patį Puntuko akmenį. Dar paklausiau teisėjų ar aplinkui akmenį ar aplink jų sustatytus ženklus apibėgti, ir gavę info apibėgom aplink patį Puntuką. Tada kelias atgal iki bažnyčios tuo pačiu keliu. varžovai kiek pagreitėjo, bet nepaleidau per toli jų ir po 7km visi išsibarstėm po vieną - priekyje nubėgo nuo manęs, aš taip pat nubėgau nuo trečiojo. Taip ir finišavome pakankamais atstumais vienasnuo kito. Tiesa dėl km žymėjimo taip pat klausimų kilo - vienas km iš 3min, kitas 3.50, nors tempas per daug lyg ir nekito.
Po finišo nusegė čipą, davė medalį ir kiek pabėgiojęs gana greitai sulaukiau ir apdovanojimų. Kiekvienai amžiaus grupei po stiklinę taurę - rėmelį (smulkmena, bet bent jau man matyt maketuodami per ,,copy - paste" paliko ,,grupė V3 Moterys") ir diplomą, nugalėtojams dar po maišelį, o bendroje įskaitoje pirmiems trims dar ir piniginiai prizai.
Šiaip varžybos su savais trūkumais, bet pati trasa labai smagi, viena įdomesnių Lietuvoje. Nors vėlavo pradėti ir apskritai šiokia tokia sumaištis registracijos metu, bet rezultatus labai operatyviai buvo galima rasti internete. Nors dalyvių ir ne per daugiausiai - nemažai sutraukė gausiai išreklamuotas bėgimas miške netoli Vilniaus, bet šiuo atveju tai visai neblogai: per daug dalyvių sutalpinti į šią trasą jau problemų būtų. Tiesa trasa labai gerai paruošta - daug policijos, teisėjų, eismas sustabdytas. Varžybos su savo teigiama emocija, įdomia ir nenuobodžia trasa.
Registracija buvo išankstinė ir likus kelioms dienoms iki varžybų elektroniu paštu (kaip ir reikalauta) išsiunčiau visus duomenis. Atsakymo negavau, startinių protokolų irgi niekur internete nebuvo skelbta, bet dėl to ir nesijaudinau. Problemos prasidėjo jau nuvykus į starto vietą, kai neradau užregistruotų dalyvių sąraše savo pavardės. Teko laukti eilėje po visų užsiregistravusių ir kažkam neatvykus užimti šio vietą - teisėjai perrašė asmens duomenis, sumokėjau startinį 5 eurų mokestį, o kitoje vietoje dar maišelį gavau su mineralinio buteliuku, energetiniu batonėliu, numeriu, čipu ir 25proc. nuolaida į sporto klubą nusiprausti ir pan.
Prieš startą kaip visada eilės prie WC, o šį kartą visai nemažos, kadangi vienas tebuvo atrakintas bibliotekoje, nors šalia dar pora galėjo būti. Taigi teko ir čia palaukti, dėl to praktiškai vos ne visas laikas po kelionės iki Anykščių eilėse prabėgo.
Oras pasitaikė labai gražus ir šiltas, dėl to pirmą kartą šiais metais ir su bėgimo šortais galėjau bėgti. Šiek tiek ir startas vėlavo (apie 10 min), bet pagaliau prasidėjo ir varžybos. Startas visai šalia Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios. Apie kilometrą prabėgę miestelio gatvėmis pasukome pro žiedą link kapinių ir įbėgome į dviračių takelį. Visai smagus takelis: šiek tiek kalnų - pakalnių, aplinkui miškai. Iš pat pradžių nubėgom keturiese, bet niekas nenorėjo per daug ,,vesti", tai teko imtis iniciatyvos. Po to likome trise ir taip pribėgome patį Puntuko akmenį. Dar paklausiau teisėjų ar aplinkui akmenį ar aplink jų sustatytus ženklus apibėgti, ir gavę info apibėgom aplink patį Puntuką. Tada kelias atgal iki bažnyčios tuo pačiu keliu. varžovai kiek pagreitėjo, bet nepaleidau per toli jų ir po 7km visi išsibarstėm po vieną - priekyje nubėgo nuo manęs, aš taip pat nubėgau nuo trečiojo. Taip ir finišavome pakankamais atstumais vienasnuo kito. Tiesa dėl km žymėjimo taip pat klausimų kilo - vienas km iš 3min, kitas 3.50, nors tempas per daug lyg ir nekito.
Po finišo nusegė čipą, davė medalį ir kiek pabėgiojęs gana greitai sulaukiau ir apdovanojimų. Kiekvienai amžiaus grupei po stiklinę taurę - rėmelį (smulkmena, bet bent jau man matyt maketuodami per ,,copy - paste" paliko ,,grupė V3 Moterys") ir diplomą, nugalėtojams dar po maišelį, o bendroje įskaitoje pirmiems trims dar ir piniginiai prizai.
Šiaip varžybos su savais trūkumais, bet pati trasa labai smagi, viena įdomesnių Lietuvoje. Nors vėlavo pradėti ir apskritai šiokia tokia sumaištis registracijos metu, bet rezultatus labai operatyviai buvo galima rasti internete. Nors dalyvių ir ne per daugiausiai - nemažai sutraukė gausiai išreklamuotas bėgimas miške netoli Vilniaus, bet šiuo atveju tai visai neblogai: per daug dalyvių sutalpinti į šią trasą jau problemų būtų. Tiesa trasa labai gerai paruošta - daug policijos, teisėjų, eismas sustabdytas. Varžybos su savo teigiama emocija, įdomia ir nenuobodžia trasa.
2015-04-28
Lietuvos kroso taurės II etapas Kelmėje 2015
Jau visai ne juokais įsibėgėja bėgimo sezonas, varžybos kiekvieną savaitgalį Lietuvoje, o kai kas dar ir toliau pavažinėja. Šį savaitgalį taip prieita vos ne iki absurdiškos situacijos, kai vienoje vietoje dvi dienas iš eilės skirtingų organizatorių rengiami 1/2 maratono bėgimai. Nė viename iš jų negalėjau dalyvauti dėl savo darbo grafiko, dėl to pasirinkau trečiajį variantą, kuris tiko ir pagal laiką, ir pagal vietą. Tiesa krosų niekada nemėgau ir iki šiol nemėgstu, o ir 6km labai trumpas ir neįprastas atstumas.
Iš esmės net savotiška nostalgija: kai dar pradėjau bėgioti buvo ir krosų etapai organizuojami LLAF, ir vienas jų, labiausiai įtrigęs į atmintį dėl savo kalnų, būdavo Kelmėje. Bet ilgam ši idėja buvo numarinta ir tik pastaraisiais metais vėl atgaivinta - gal bent kažkiek per laiką atgaivins stajerių kiekybę ir kokybę: keista matyti Lietuvos čempionatuose ilguose nuotoliuose tiek mažai dalyvių (retai kada ir 10 susirenka), o ir rezultatai silpni, išskyrus pavienius asmenis...
Iš esmės šioms varžyboms net nesiruošiai specialiai kaip varžyboms - tiesiog gera tempinė treniruotė. Užregistravo komandos paraiškoje, išsitraukiau savo trail batus (startukų jau bent pora metų nemuvau užsimovęs), atvykau likus gerai valandai iki starto, pasiėmiau numerį dar kiek apžiūrėjau trasą: ne tokia sunki, kaip senais laikais, bet vienas kalnas rate vis tik buvo. Oras ne pats tinkamiausias dėl stipraus vėjo, nors apskritai gana šilta. Apšlimo metu dar apibėgau trasą: posūkių gana nedaug, daugiausiai parko takeliai ar pievos, šiek tiek smėlio, tam tikra atkarpa prieš stiprų vėją, pakankamai rimtas kalnas, po to nuokalnė ir vėl kitas ratas.
Kaipir visada LLAF varžybose išankstinė registracija starto vietoje prieš 15 min., komanda nusirengti ir stojom į starto vietą. Aplinkui daug jaunų veidų kovingai nusiteikusių. Startas ir pajudėjom - kaip ir tikėjausi gana greita pradžia: jaunimas greitai pradeda, o ir bėgti tik 6 km. Gana greitai išsibarstė visi, kurį laiką bėgau 6-as, bet dar vieną ,,pasigavau" viduryje distancijos. Ir kaip neretai man būna didžiąją dalį trasos bėgau vienas: priekyje pakankamai toli, o be to ir greitesni finiše, gale irgi niekas perdaug ,,nespirgino". Taip ramiai ir finišavau 5-as. Bet pasirodo savo amžiaus grupėje likau 1-as, mat visi priekyje manęs buvo jaunimo amžiaus grupės atstovai. Dar kiek pabėgiojau ir sulaukiau, kurie gana ilgai užtruko, mat vaikų apdovanojo po 10, jaunučių, jaunių, jaunimo mažėjančia tvarka iki 3. Šiaip ar taip visas projektas skirtas skatinti daugiau jaunimą. Už savo amžiaus grupę ir aš gavau diplomą, medalį, už pirmą vietą dar ir taurelę. Bendros įskaitos pirmi 3 dar ir prizų gavo.
Apskritai visai neblogai suorganizuotas renginys, kaip ir dera pagal LLAF reglamentus. Trasa aiški, gerai sužymėta, be nereikalingų posūkių. Įdomu kartas nuo karto ir tokiuose bėgimuose sudalyvauti, nors jie daugiau skirti jaunimui, kurie galbūt dar sieks aukštesnių rezultatų stadione, o ne mėgėjams.
Iš esmės net savotiška nostalgija: kai dar pradėjau bėgioti buvo ir krosų etapai organizuojami LLAF, ir vienas jų, labiausiai įtrigęs į atmintį dėl savo kalnų, būdavo Kelmėje. Bet ilgam ši idėja buvo numarinta ir tik pastaraisiais metais vėl atgaivinta - gal bent kažkiek per laiką atgaivins stajerių kiekybę ir kokybę: keista matyti Lietuvos čempionatuose ilguose nuotoliuose tiek mažai dalyvių (retai kada ir 10 susirenka), o ir rezultatai silpni, išskyrus pavienius asmenis...
Iš esmės šioms varžyboms net nesiruošiai specialiai kaip varžyboms - tiesiog gera tempinė treniruotė. Užregistravo komandos paraiškoje, išsitraukiau savo trail batus (startukų jau bent pora metų nemuvau užsimovęs), atvykau likus gerai valandai iki starto, pasiėmiau numerį dar kiek apžiūrėjau trasą: ne tokia sunki, kaip senais laikais, bet vienas kalnas rate vis tik buvo. Oras ne pats tinkamiausias dėl stipraus vėjo, nors apskritai gana šilta. Apšlimo metu dar apibėgau trasą: posūkių gana nedaug, daugiausiai parko takeliai ar pievos, šiek tiek smėlio, tam tikra atkarpa prieš stiprų vėją, pakankamai rimtas kalnas, po to nuokalnė ir vėl kitas ratas.
Kaipir visada LLAF varžybose išankstinė registracija starto vietoje prieš 15 min., komanda nusirengti ir stojom į starto vietą. Aplinkui daug jaunų veidų kovingai nusiteikusių. Startas ir pajudėjom - kaip ir tikėjausi gana greita pradžia: jaunimas greitai pradeda, o ir bėgti tik 6 km. Gana greitai išsibarstė visi, kurį laiką bėgau 6-as, bet dar vieną ,,pasigavau" viduryje distancijos. Ir kaip neretai man būna didžiąją dalį trasos bėgau vienas: priekyje pakankamai toli, o be to ir greitesni finiše, gale irgi niekas perdaug ,,nespirgino". Taip ramiai ir finišavau 5-as. Bet pasirodo savo amžiaus grupėje likau 1-as, mat visi priekyje manęs buvo jaunimo amžiaus grupės atstovai. Dar kiek pabėgiojau ir sulaukiau, kurie gana ilgai užtruko, mat vaikų apdovanojo po 10, jaunučių, jaunių, jaunimo mažėjančia tvarka iki 3. Šiaip ar taip visas projektas skirtas skatinti daugiau jaunimą. Už savo amžiaus grupę ir aš gavau diplomą, medalį, už pirmą vietą dar ir taurelę. Bendros įskaitos pirmi 3 dar ir prizų gavo.
Apskritai visai neblogai suorganizuotas renginys, kaip ir dera pagal LLAF reglamentus. Trasa aiški, gerai sužymėta, be nereikalingų posūkių. Įdomu kartas nuo karto ir tokiuose bėgimuose sudalyvauti, nors jie daugiau skirti jaunimui, kurie galbūt dar sieks aukštesnių rezultatų stadione, o ne mėgėjams.
2015-04-16
Skrējiens pa Preiļu pilsētas ielām "Cīruļputenis 2015 "
Atėjo pavasaris ir prasidėjo bėgimo sezonas. Pirmąjį tokį savaitgalį turėjau pakankamai daug pasirinkimo: tradicinis ne kartą jau bėgtas bėgimas Panevėžyje, neaiškaus lygio bėgimas Pasvalyje, maratonas - treniruotė Klaipėdoje, krosas ir duatlonas Vilniaus rajone, bei pora bėgimų Latvijoje: Rygoje ir Preili miestelyje. Panevėžys - jau ne kartą dalyvauta, Pasvalys neaišku kas, Klaipėda (ir apskritai) maratonai ne itin domina, o treniruotei tiek važiuoti irgi nei šis nei tas, krosų apskritai nemėgstu, Ryga gal ir nieko, bet kažkodėl labiau viliojo Preili. Nors nemažai bėgimų Latvijoje gana netoli mano gimtojo miesto, bet šį kartą teko ilgiau pavažinėti - apie 300km ir beveik 4 valandos už vairo.
Užsiregistravau iš anksto internetu, atvykęs į vietą greitai radau starto vietą - miestelyje su 1500 gyventojų sunkoka pasiklysti. Tiesa patį numerį atsiimti sunkoka - jaunimas rusų kalba ne itin supranta ir kalba, angliškai irgi nusiuntė kaip naują dalyvį registruotis, iš ten vėl atgal numerio pasiimti, bet galų gale gavau jį.
Greitai atėjo ir apšilimo laikas - savijauta ne pati geriausia, nors diena tikra pasaka, ypač tokiu laiku: šilta, saulėta, vėjas nedidelis, tiesa šaltokas. Trasa paprasta ir aiški, ratais po 2km, pagrindinei grupei 4 ratai. Startas prie savivaldybės, posūkis prie parko kairę, jam pasibaigus dar vienas posūkis į kairę ir ilgoka tiesiąja pabėgus plačia gatve posūkis į finišo tiesiąją. Startas duodamas ne itin įprastu Lietuvoje formatu: vaikai, jauniai, jaunimas, suaugę, veteranai vienu metu, nors ir skirtingas distancijas. Paskui atskirai jaunės, merginos. Galiausiai bendras ,,tautos bėgimas".
Praktiškai laiku duotas ir startas ir visi pasileido į trasą. Gana greita pradžia, bet greitai ,,sisigaudžiau" lyderius, trumpam ir į priekį išėjau, bet greitai vėl atsirado kas veda. Po pirmo rato dar grupelė buvo, po antrojo jau išsiskirstė visi: lyderis nubėgo, mes likom dviese, o gale irgi jau nutolo. Trečią ratą ramiai nors ir sunkiai prasilaikiau, o paskutiniame vyko įnirtinga kova - tai vienas, tai kitas į priekį išeina, o paskutinioje tiesiojoje irgi keitėmės pozicijomis bent 4 kartus, tik šį kartą paskutiniais metrais pralaimėjau per krūtinę, nors pagal oficialius rezultatus ,,pripaišė" 5 sekundes.
Iš karto po finišo dar davė sūrelį, kiek apsirengiau ir nuėjau pabėgioti. Nors ir mažas miestelis, bet gražus, gerai apsitvarkęs ir turintis ką parodyti: pradedant nuo dvaro griuvėsių ir miesto centrinės aikštės su bažnyčia, baigiant BMX trasa ir stadionu su tribūnomis bei atnaujinta bėgimo danga.
Pabėgiojęs dar bandžiau paieškoti kur čia nusiprausti ar persirengti, bet tokio dalyko čia nerasta - matyt Latvijoje tai įprasta arba kol kas taip pataikau.
Apdovanojimai apie 10 vėlavo, bet iš dalies galima ir suprasti: bendrai sudėjus 17 grupių (pagal amžių ir lytį), o kiekvienoje jų apdovanojami po 6 pirmus dalyvius - visiems marškinėliai, prizininkams dar medaliai ir diplomai), be to pirmi 6 absoliučios įskaitos dalyviai ir piniginais prizais.
Apskritai varžybos visai gerai suorganizuotos: trasa aiški, viskas laiku, šventiškai. Bėgimas be startinio mokesčio - jau retas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje. Aišku šiek tiek kilo problemėlių dėl latvių kalbos žinių, tolimas ir ilgas kelias, bet įdomi ir tokia patirtis.
Užsiregistravau iš anksto internetu, atvykęs į vietą greitai radau starto vietą - miestelyje su 1500 gyventojų sunkoka pasiklysti. Tiesa patį numerį atsiimti sunkoka - jaunimas rusų kalba ne itin supranta ir kalba, angliškai irgi nusiuntė kaip naują dalyvį registruotis, iš ten vėl atgal numerio pasiimti, bet galų gale gavau jį.
Greitai atėjo ir apšilimo laikas - savijauta ne pati geriausia, nors diena tikra pasaka, ypač tokiu laiku: šilta, saulėta, vėjas nedidelis, tiesa šaltokas. Trasa paprasta ir aiški, ratais po 2km, pagrindinei grupei 4 ratai. Startas prie savivaldybės, posūkis prie parko kairę, jam pasibaigus dar vienas posūkis į kairę ir ilgoka tiesiąja pabėgus plačia gatve posūkis į finišo tiesiąją. Startas duodamas ne itin įprastu Lietuvoje formatu: vaikai, jauniai, jaunimas, suaugę, veteranai vienu metu, nors ir skirtingas distancijas. Paskui atskirai jaunės, merginos. Galiausiai bendras ,,tautos bėgimas".
Praktiškai laiku duotas ir startas ir visi pasileido į trasą. Gana greita pradžia, bet greitai ,,sisigaudžiau" lyderius, trumpam ir į priekį išėjau, bet greitai vėl atsirado kas veda. Po pirmo rato dar grupelė buvo, po antrojo jau išsiskirstė visi: lyderis nubėgo, mes likom dviese, o gale irgi jau nutolo. Trečią ratą ramiai nors ir sunkiai prasilaikiau, o paskutiniame vyko įnirtinga kova - tai vienas, tai kitas į priekį išeina, o paskutinioje tiesiojoje irgi keitėmės pozicijomis bent 4 kartus, tik šį kartą paskutiniais metrais pralaimėjau per krūtinę, nors pagal oficialius rezultatus ,,pripaišė" 5 sekundes.
Iš karto po finišo dar davė sūrelį, kiek apsirengiau ir nuėjau pabėgioti. Nors ir mažas miestelis, bet gražus, gerai apsitvarkęs ir turintis ką parodyti: pradedant nuo dvaro griuvėsių ir miesto centrinės aikštės su bažnyčia, baigiant BMX trasa ir stadionu su tribūnomis bei atnaujinta bėgimo danga.
Pabėgiojęs dar bandžiau paieškoti kur čia nusiprausti ar persirengti, bet tokio dalyko čia nerasta - matyt Latvijoje tai įprasta arba kol kas taip pataikau.
Apdovanojimai apie 10 vėlavo, bet iš dalies galima ir suprasti: bendrai sudėjus 17 grupių (pagal amžių ir lytį), o kiekvienoje jų apdovanojami po 6 pirmus dalyvius - visiems marškinėliai, prizininkams dar medaliai ir diplomai), be to pirmi 6 absoliučios įskaitos dalyviai ir piniginais prizais.
Apskritai varžybos visai gerai suorganizuotos: trasa aiški, viskas laiku, šventiškai. Bėgimas be startinio mokesčio - jau retas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje. Aišku šiek tiek kilo problemėlių dėl latvių kalbos žinių, tolimas ir ilgas kelias, bet įdomi ir tokia patirtis.
2015-03-13
Bėgimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Šiauliuose 2015
Ilgokai nedalyvavau varžybose, paskutiniosios - Latvijos nepriklausomybės bėgimas Rembatėje dar lapkričio mėnesį. Bet pagaliau atėjo laikas, kai radau laisvą dieną ir sveikata leido sudalyvauti varžybose.
Iš pradžių galvojau tradiciškai važiuoti į Jonavą, kur jau ne kartą esu bėgęs. Tiesa ten jau 15km, kiek pasikeitė organozatoriai, bet kaip visada susirenka daug ir pajėgių bėgikų, orientacininkų, dviratininkų ir pan. Bet paskui gana netikėtai sužinojau, kad bėgimas tą pačią dieną vyks ir Šiauliuose - man dėl to daug pliusų: gimtasis miestas, niekur nereikia keliauti, pigiau, trasa gana įdomi.
Taigi iš anksto užsiregistravau internetu, gavau patvirtinimą ir ryte atvažiavau į starto vietą. Nors registracija tik nuo 11:00 buvo numatyta, bet jau 10:40 atsiėmiau numerį ir paskui apsidžiaugiau, kad anksčiau susitvarkiau: vėliau pradėjo eiti mokyklos, kiti dalyviai ir prie mašinos bagažinės, iš kurios ir buvo dalinami numeriai bei registruojama, susidarė nemažos eilės.
Darydamas apšilimą apibėgau visą būsimą trasą: startas prie miesto savivaldybės, už keliasdešimties metrų posūkis palei Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedrą ir už gana greitai dar vienas posūkis į pakalnę - tie kas kada nors važiavo dviračiu iš Kryžiaus kalno į Šiaulius puikiai turėtų atsiminti šį (jiems) kalną. Nusileidus į pakalnę gana aštrus posūkis į dešinę ir šioks toks pakilimas, kairėje lieka
šv. Petro ir Povilo cerkvė, kapinės, miesto simbolis Auksinis berniukas. Šiokia tokia nuokalnė ir dydysis trasos kalnas - gana ilga ir gana status, besitęsiantis dar ir įsukus į Vilniaus gatvę. Dešinėje lieka Šiaulių universiteto centriniai rūmai ir pagaliau vėl šiokia tokia nuokalnė. Prie Draugystės prospekto šiek tiek į dešinę, kad nereiktų šokti per atitvarus, kurie saugo pirmąjį Lietuvoje (ir Tarybų Sąjungoje) bei trečiajį pasaulyje pagal senumą pėsčiųjų bulvarą nuo mašinų eismo. Trasa toliau driekiasi senąja, dar nerestauruota bulvaro dalimi: šalia lieka viešbutis, pralendam pro arkas, leidžiamės iki fontano pakalnėje ir vėl pakilimas iki paminklo P. Višinskiui. Čia jau posūkis į dešinę ir starto - finišo tiesioji. Ratas 3,5km, o vyresniems 2 tokie ratai.
Prieš varžybas savijauta ne pati geriausia - aišku jaudulys po tokio ilgo tarpo dalyvauti varžybose, bet ir sloga kabinosi. Dalyvių net pats nustebau kiek daug - iš viso beveik 200, aišku dauguma moksleiviai.
Minimaliai pavėlavus buvo duotas ir startas. Kaip ir tikėjausi jaunimas pasileido dideliu tempu - jiems 3,5km, o dar greitai po starto ir nemaža pakalnė - nesistengiau jų gaudyti, bet maždaug po 1km iš karto po pakalnės jie jau buvo šalia. ,,Netempiau gumos" ir palaikiau tempą. Aktyviai jį palaikė ir pora varžovų. Bet po pirmojo rato vienas jų ,,atsikabino", kitas dar atsilaikė pakalnę, bet po jos irgi paleido. Aišku padidinau dar tempą, kad prie finišo nebūtų nieko šalia - jaunimas greitas, 800m ir 1500m bėgioja. Bet iki finišo niekas nebepavijo, tik apsikeitė tarpusavyje vietomis.
Po finišo persirengiau, pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų, kurie turėjo vykti po išreklamuotos labai didelio formato nuotraukos darymo. Patys apdovanojimai gana kuklūs: visiems prizininkams taurės, nugalėtojams dar maišeliai su knyga apie Šiaulius ir miesto dainos DVD ir CD.
Apskritai varžybos visai neblogai suorganizuotos: nemažai savanorių trasoje, pasiklysti labai sunku, policijos palyda, įdomi trasa, nemažai dalyvių. Šiek tiek problemų prisidarė registracijos metu, kai mažai registruojančių ir dar iš automobilio bagažinės. Kiek skaičiau nuostatus ir paskui spaudoje rašė lyg ir priklausė dalyviams atminimo suvenyrai, bet pats jų negavau, jai kažkam ir kliuvo tokie. Startinio mokesčio nebuvo - labai retas ir pagirtinas dalykas ypač tokia proga. Smagu sudalyvauti dar nebėgtose varžybose, tikėkimės ne vienkartinėse.
Iš pradžių galvojau tradiciškai važiuoti į Jonavą, kur jau ne kartą esu bėgęs. Tiesa ten jau 15km, kiek pasikeitė organozatoriai, bet kaip visada susirenka daug ir pajėgių bėgikų, orientacininkų, dviratininkų ir pan. Bet paskui gana netikėtai sužinojau, kad bėgimas tą pačią dieną vyks ir Šiauliuose - man dėl to daug pliusų: gimtasis miestas, niekur nereikia keliauti, pigiau, trasa gana įdomi.
Taigi iš anksto užsiregistravau internetu, gavau patvirtinimą ir ryte atvažiavau į starto vietą. Nors registracija tik nuo 11:00 buvo numatyta, bet jau 10:40 atsiėmiau numerį ir paskui apsidžiaugiau, kad anksčiau susitvarkiau: vėliau pradėjo eiti mokyklos, kiti dalyviai ir prie mašinos bagažinės, iš kurios ir buvo dalinami numeriai bei registruojama, susidarė nemažos eilės.
Darydamas apšilimą apibėgau visą būsimą trasą: startas prie miesto savivaldybės, už keliasdešimties metrų posūkis palei Šiaulių šv. Petro ir Pauliaus katedrą ir už gana greitai dar vienas posūkis į pakalnę - tie kas kada nors važiavo dviračiu iš Kryžiaus kalno į Šiaulius puikiai turėtų atsiminti šį (jiems) kalną. Nusileidus į pakalnę gana aštrus posūkis į dešinę ir šioks toks pakilimas, kairėje lieka
šv. Petro ir Povilo cerkvė, kapinės, miesto simbolis Auksinis berniukas. Šiokia tokia nuokalnė ir dydysis trasos kalnas - gana ilga ir gana status, besitęsiantis dar ir įsukus į Vilniaus gatvę. Dešinėje lieka Šiaulių universiteto centriniai rūmai ir pagaliau vėl šiokia tokia nuokalnė. Prie Draugystės prospekto šiek tiek į dešinę, kad nereiktų šokti per atitvarus, kurie saugo pirmąjį Lietuvoje (ir Tarybų Sąjungoje) bei trečiajį pasaulyje pagal senumą pėsčiųjų bulvarą nuo mašinų eismo. Trasa toliau driekiasi senąja, dar nerestauruota bulvaro dalimi: šalia lieka viešbutis, pralendam pro arkas, leidžiamės iki fontano pakalnėje ir vėl pakilimas iki paminklo P. Višinskiui. Čia jau posūkis į dešinę ir starto - finišo tiesioji. Ratas 3,5km, o vyresniems 2 tokie ratai.
Prieš varžybas savijauta ne pati geriausia - aišku jaudulys po tokio ilgo tarpo dalyvauti varžybose, bet ir sloga kabinosi. Dalyvių net pats nustebau kiek daug - iš viso beveik 200, aišku dauguma moksleiviai.
Minimaliai pavėlavus buvo duotas ir startas. Kaip ir tikėjausi jaunimas pasileido dideliu tempu - jiems 3,5km, o dar greitai po starto ir nemaža pakalnė - nesistengiau jų gaudyti, bet maždaug po 1km iš karto po pakalnės jie jau buvo šalia. ,,Netempiau gumos" ir palaikiau tempą. Aktyviai jį palaikė ir pora varžovų. Bet po pirmojo rato vienas jų ,,atsikabino", kitas dar atsilaikė pakalnę, bet po jos irgi paleido. Aišku padidinau dar tempą, kad prie finišo nebūtų nieko šalia - jaunimas greitas, 800m ir 1500m bėgioja. Bet iki finišo niekas nebepavijo, tik apsikeitė tarpusavyje vietomis.
Po finišo persirengiau, pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų, kurie turėjo vykti po išreklamuotos labai didelio formato nuotraukos darymo. Patys apdovanojimai gana kuklūs: visiems prizininkams taurės, nugalėtojams dar maišeliai su knyga apie Šiaulius ir miesto dainos DVD ir CD.
Apskritai varžybos visai neblogai suorganizuotos: nemažai savanorių trasoje, pasiklysti labai sunku, policijos palyda, įdomi trasa, nemažai dalyvių. Šiek tiek problemų prisidarė registracijos metu, kai mažai registruojančių ir dar iš automobilio bagažinės. Kiek skaičiau nuostatus ir paskui spaudoje rašė lyg ir priklausė dalyviams atminimo suvenyrai, bet pats jų negavau, jai kažkam ir kliuvo tokie. Startinio mokesčio nebuvo - labai retas ir pagirtinas dalykas ypač tokia proga. Smagu sudalyvauti dar nebėgtose varžybose, tikėkimės ne vienkartinėse.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)