2015-09-04

Bėgimas Plungės miesto seniūno taurei laimėti 2015

Dar visai neseniai rugpjūtis būdavo kone atostoginis mėnuo nuo varžybų, bet jau kuris laikas ši tradicija nyksta ir atsiranda bėgimų ir vasaros pabaigoje. Taip pat nauja tradicija daryti bėgimo varžybas dvarų aplinkoje - visai sveikintinas ir gražus dalykas, tuo labiau kad ir dvarų, jų parkų Lietuvoje yra tikrai nemažai ir tikrai gražių. Šį kartą Plungė - turinti tiek gražius rūmus, tiek parką, su nemažai tiltų, kurio takeliais ir driekėsi bėgimo trasa.
Registravausi kiek anksčiau internetu - sistema visai paprasta ir gerai sutvarkyta. Kadangi tai vienos iš bėgimo taurių įskaitinis etapas ir mokestis standartinis kaip tos taurės bėgimui: 4 eurai, jei varžybų dieną 5 eurai.
Atvykau kiek anksčiau į starto vietą - dalyvių nedaug, teisėjai ramiai sau dirba savo darbą, žymi trasą. Atsiėmiau numerį ir dar kiek pasivaikščiojau po trasą - kone krosas: didžioji dauguma trasos parko takeliai, nors trumpų atkarpų vos ne per pievas ir šiek tiek plytelių irgi buvo. Kartas nuo karto ir pakilimų, kalnelių ir nusileidimų. Startas prie buvusių dvaro arklidžių, puslankiu jas apibėgus posūkis į visai gerą parko alėją. Šiek tiek pakilus į kalnelį vos pastebimas takelis ir po gana aštraus posūkio nuokalnė, po kurios palei vandens telkinį gana minkštu takeliu iki tiltelio, po kurio prasidėjo vėl geresnis takas. Kalnelis - nusileidimas, kiek pabėgus dar vienas kalnelis ir po to pati nemaloniausioji trasos dalis: itin aštrus posūkis, po kurio vos ne sustoti reikėdavo, nes ,,neįsipaišydavai" didesniu greičiu jį bandant įveikti. Keistokas posūkis, tuo labiau, kad pora metrų prieš jį kitas takelis, padalinantis jį į du ne tokius aštrius posūkius. Šiek tiek pabėgus plytelių dalis palei oranžeriją, po jos šiokia tokia nuokalnė, keletas posūkių ir vėl finišo tiesioji - visas ratas 2,5km, taigi 4 ratai.
Prieš startą savijauta ne pati geriausia, tuo labiau kad krosinėse trasose dažniausiai silpniau bėgu nei plentu. Startas gana punktualiai duotas ir visi pasileido į trasą. Iš karto atitrūko vienas varžovas - šiai dienai aiškiai stipresnis, o aš likau antrojoje grupėje, kurią iš pradžių sudarė 4, o paskui liko 3 nariai. Daugiausiai bėgau priekyje, palaikydamas tempą, bet ir ,,nemirdamas". Vienas kolega kartas nuo karto padėdavo, kitas visą laiką ,,sėdėjo" už nugaros ir lyg ir vos ne ,,atsipurtydavo" kartais. Bet paskutiniame rate vis ik pastarasis staigiai pagreitėjo ir pabandė atsiplėšti. ,,Įsikabinau", kurį laiką kiek sunkiau buvo, bet likus kiek daugiau nei 1km iki finišo žiūriu, kad tempas staiga ir ryškiai kylant į kalnelį krito - išėjau į priekį, iš karto atitrūkau ir taip gana ramiai finišavau antroje vietoje. Dar kiek pabėgiojau ramiai ir išvažiavau, sutaręs su kolega dėl prizų atsiėmimo už mane.Kaip vėliau sužinojau kiek vėlavo apdovanojimai, o prizai labai panašūs į praėjusio bėgimo taurės bėgimo prizus: diplomas, medalis, tos pačios duonos gamyklos gaminiai ir medus.
Apskritai varžybos gana kukliai, bet tvarkingai organizuotos. Trasa labai gerai sužymėta, ant medžių rodyklės, kai kur juostos, ant painesnių posūkių ir žmonių pastatyta. Be to ir visai įdomi trasa: nemažai posūkių, kalnelių - greitai prabėgo tie 10km. Savo grožio pridėjo Oginskio dvaras, į kurį po varžybų dalyviai galėjo patekti ir nemokamai apžiūrėti. Dalyvių ne itin gausu, bet tokiai trasai tai tik privalumas - didelės masės tokiuose vietomis siauruose takeliuose sunkiai įsitektų. Tiesiog ramus, gražus ir tvarkingai organizuotas bėgimas Žemaitijos viduryje.