Dar vienas tradicinis, jau 12-asis bėgimas, po truputį vis dar besikeičiantis. Pvz. šiemet įvesti starto mokesčiai (3 eurai), naudojami čipai, pakeista starto vieta. Kaip visada tai ir paskutinis klubinės bėgimo taurės įskaitos etapas, todėl dalyvių šį kartą netrūko.
Kaip pastaraisiais metais jau įprasta registracija internetu - užsiregistravau kelios dienos prieš varžybas ir atvykęs į starto vietą be didesnių problemų sumokėjęs startinį mokestį atsiėmiau numerį ir čipą. Dar kol bėgo 2,3km kiek turėjau laiko pasivaikščioti po parkelį - oras rudeniškas, sniego nė kvapo, šlapia, šioks toks vėjas ir gana šilta. Bet per daug vėsiai nusprendžiau nesirengti - ne pačios svarbiausios varžybos, kad rizikuoti sušalti.
Kiek nustebino pakeista starto vieta, nukelta bent pora šimtų metrų nuo finišo vietos. Ir jei anksčiau startas ir finišas būdavo toje pačioje vietoje, tai šį kartą kažkiek turėjo sumažėjo distancija, nors nuostatuose kaip buvo, taip ir liko tie patys 11,6km.
Prieš startą didelių tikslų nekėliau sau, tuo labiau kad pagal startinį protokolą nemažai pajėgių varžovų buvo. Daugiau jau žiūrėjau į savo amžiaus grupę, kuri šį kartą jau buvo ne pagrindinė. Be to ir savijauta bei pasiruošimas ne itin kokie prieš varžybas, šiaip ar taip kone iki balandžio jokių varžybų per daug ir neplanuoju.
Taigi stojom į startą, gana siaurą, bet lyg ir didelės spūsties nebuvo, nors dalyvių tikriausiai rekordiškai daug. Iš po starto iš karto prisijungiau prie pirmųjų, nors aišku bėgantys 5,8km atitrūko. Palengva susižiūrėjom priekyje kas ką bėga ir pirmus km dar ir priekyje kiek pabėgau - ar tai man labai gerai ,,užsibėgo", ar tiesiog niekas nenorėjo per daug greitai bėgti. Bet po tų pirmų km jau atsidūriau už varžovų nugarų ir ,,užsikabinau". Taip pirmo rato pabaigoje ir 5,8km lyderius pasivijom. Po pirmo rato likom keturiese, bet vienas iš varžovų sunkiai įkilo į vienintelį kalnelį trasoje, o paskui dar kiek pasilaikęs paleido grupę. Taigi likom trise, bet varžovai dar pagreitėjo ir tada jau ir aš šiuos paleidau. Paskutinė tiesioji prieš vėją nebuvo labai maloni, bet gana ramiai atbėgau trečias, o savo amžiaus grupėje pirmas. Po finišo atidaviau čipą ir gavau kalendorių bei porą popierinių liniuočių.
Kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Dar kiek pasiėmiau organizatorių kūčiukų ir arbatos, nors ne kažkas jų bebuvo likę. Apdovanojo 2,3km. 5,8km, paskui pradėjo apdovanoti bendrą metų įskaitą asmeninėje įskaitoje pagal visas amžiaus grupes. Po varžybų gana šalta tokiu oru laukti, ypač kai ilgai laukti. Taigi paprašiau kolegų paimti apdovanojimus ir pats nusprendžiau neberizikuoti savo sveikata bei išvažiavau kiek anksčiau. O apdovanojimai tradiciniai čia: medaliai ir nugalėtojams dar taurės.
Apskritai varžybos visai smagios: linksma trasa miške asfaltuotais dviračių takais, tik kiek nuobodoka tiesioji palei Nemuną ir prieš vėją šiemet, tvarkinga registracija ir apskritai organizacija, dalyviams atminimo dovanėlės, arbata, kūčiukai. Įdomus sprendimas dėl starto vietos pakeitimo. Naujiena dėl čipų naudojimo, nors keista kai dar kelios dienos po varžybų rezultatai tikslinami - kartais net be čipų žmonės su tiek dalyvių dar tą patį vakarą viską sutvarko. Daug dalyvių, matyt ir šiaip gausėja ir dar taurės įskaita padarė savo, nors tiesa dėl tos įskaitos kai kurie sugalvojo ir su vaikais pasivaržyti - aišku apdovanojimų už tai negavo, be konkurencijos. Šventiškas bėgimo renginys, visai gražus ir tvarkingas.
2015-12-27
2015-12-07
Kelmė 2015
Vienas iš senesnių tradicinių bėgimų Lietuvoje, nors daugeliui bėgimas Kelmėje nėra žinomas. Dar prieš kokius 15 metų čia susirinkdavo kone Lietuvos tuometinis bėgimo elitas, bet palaipsniui bėgimas kiek apmirė ir galbūt po truputį vėl atgims. Tradiciškai jis visada vykdavo spalio pabaigoje, bet šiemet data dar nukelta pora savaičių ir iš šeštadienio perkelta į sekmadienį - iš esmės geras sprendimas vien eismo atžvilgiu: prieš lapkričio 1-ąją ir taip mašinų daugiau (tuo labiau kad ir šalia kapinių reikia prabėgti), o ir šiaip sekmadieniais mažiau mašinų.
Nuvykome kiek anksčiau, ramiai atsiėmėme numerius ir kiek pabėgiojome vietoje. Pasidarėme pramankštą ir sėdom į autobusus, kurie vežė į starto vietą. Dar kiek pabėgiojome ir stojom prie starto linijos. Oras tradiciškai rudeniškas, šį kartą šoninis, o pasisukus paskutinius km ir prieš vėją dar.
Iš karto po starto į priekį nubėgo du varžovai, bet jau pirmame km juos ,,pasigavau" ir po truputį pradėjau vesti. Neilgai trukus net pats nustebau, kad niekas ,,neužsikabino" - toliau jaubėgau vienas ir įveikinėjau trasos kalnus. Prie posūkio dar atsisukau pažiūrėti kiek toli varžovai ir per daug nebegreitėjau - ramiai finišavau prieš vėją ir į kalną. Trasa toliau labai dėkinga eismo atžvilgiu: šalia plento atitvertas dviračių takelis, o ir finišas šiemet ne gatvėje kaip anksčiau, o stovėjimo aikštelėje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, persirengiau ir gana greitai sulaukiau apdovanojimų. Taurė, medalis, šakotis (tradiciškai čia nugalėtojams).
Apskritai varžybos tradicinės, nors šiek tiek naujienų irgi būta: atsirado ir nauja 3km distancija vaikams, ir saugesnė trasa bei ypač finišas, nauja varžybų data - neaišku kiek prie to prisidėjo ir nauja vietinė sportinė valdžia. Tiesiog tvarkingas, kuklus bėgimas, su išsaugotomis tradicijomis.
Nuvykome kiek anksčiau, ramiai atsiėmėme numerius ir kiek pabėgiojome vietoje. Pasidarėme pramankštą ir sėdom į autobusus, kurie vežė į starto vietą. Dar kiek pabėgiojome ir stojom prie starto linijos. Oras tradiciškai rudeniškas, šį kartą šoninis, o pasisukus paskutinius km ir prieš vėją dar.
Iš karto po starto į priekį nubėgo du varžovai, bet jau pirmame km juos ,,pasigavau" ir po truputį pradėjau vesti. Neilgai trukus net pats nustebau, kad niekas ,,neužsikabino" - toliau jaubėgau vienas ir įveikinėjau trasos kalnus. Prie posūkio dar atsisukau pažiūrėti kiek toli varžovai ir per daug nebegreitėjau - ramiai finišavau prieš vėją ir į kalną. Trasa toliau labai dėkinga eismo atžvilgiu: šalia plento atitvertas dviračių takelis, o ir finišas šiemet ne gatvėje kaip anksčiau, o stovėjimo aikštelėje.
Po varžybų dar kiek pabėgiojau, persirengiau ir gana greitai sulaukiau apdovanojimų. Taurė, medalis, šakotis (tradiciškai čia nugalėtojams).
Apskritai varžybos tradicinės, nors šiek tiek naujienų irgi būta: atsirado ir nauja 3km distancija vaikams, ir saugesnė trasa bei ypač finišas, nauja varžybų data - neaišku kiek prie to prisidėjo ir nauja vietinė sportinė valdžia. Tiesiog tvarkingas, kuklus bėgimas, su išsaugotomis tradicijomis.
Per Lietuvą 2015
Bent kažkiek besidomintys bėgimo varžybomis turbūt jau suprato, kad kalba šį kartą eis apie bėgimą Rumšiškėse. Tradiciškai čia vyksta 21,1km handikapas, kur pagal amžių anksčiau išleidžiami veteranai, o stipriausieji išbėga paskutiniai ir paskui finiše paaiškėja nugalėtojai. Be šios rungties jau antrus metus ten vykdomi 5km ir 10km bėgimai. Ilgokai mąsčiau ką bėgti, bet šį kartą nusprendžiau pasirinkti 10km - 21,1km reikia pasiruošimo, 5km kiek mažokai, tai ir liko 10km.
Regitracija išankstinė ir tradiciškai taurės etapuose 4 eurai. Atvykau kiek anksčiau ir gana lengvai radau kur pasistatyti mašiną, atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras visai prastas - apsiniaukę, šalta, vėjas - tikras ruduo. Šį kartą jau neberizikavau apranga ir šiltai apsirengiau. Trasa man pažįstama - prieš kelerius čiau jau bėgau 21,1km, 4 ratus, o šį kartą tik 2 reikės įveikti.
Nedaug dalyvių bėgo tiek 5km tiek 10km, tai ir kartu startuojant didelių problemų nebuvo. Iš po starto gana greitai nubėgom dviese, o jau tikriausiai dar pirmame kilometre ir šis nubėgo nuo manęs. Ne itin ir stengiausi laikytis - net ir gerai jaučiantis sunkiai ,,įkasčiau", o šį kartą dar ir visai nesibėgo. Taigi likau vienas ir pirmus 5km dar turėjau ką veikti dairydamasis atgal, kur 5km lyderiai dar matomumo zonoje buvo. O antrajame rate radau naują nuobodulio blaškymo būdą: bėgančiųjų 21,1km ,,gaudymą". Taip ramiai ir per daug nesiplėšydamas ir atbėgau 2-oje vietoje.
Po finišo gavau magnetuką, galėjau pasivaišinti arbata ir koše. Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurių šį kartą kiek ilgiau teko palaukti. Dar visai neblogai būtų buvę ir košės užkąsti, bet ši jau buvo pasibaigusi, nors dar ne visi 21,1km pabaigę buvo.
Pagaliau sulaukiau ir apdovanojimų: šiek tiek duonos gaminių, riešinės, kojinės ir viskas sudėta į maišelį.
Apskritai varžybos paliko gana niūrų įspūdį - vien oras kiek daug prie to prisidėjo. Kai kam handikapas savų korekcijų įnešė: kai kas pavėlavo į startą, kai kas bent jau kuriam laikui nugalėtojais paskelbti buvo, nrs šių net bėgime nebuvo. Trasa daug kam tikriausiai įstrigo - ne vienas visai smagus kalnas, o ir šiaip vaizdinga. Na o pati organizacija puikiai atspindėjo visų metų taurės organizavimą, nors tiesa nedaugelyje etapų dalyvavau, bet daug kas kartojosi.
Regitracija išankstinė ir tradiciškai taurės etapuose 4 eurai. Atvykau kiek anksčiau ir gana lengvai radau kur pasistatyti mašiną, atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras visai prastas - apsiniaukę, šalta, vėjas - tikras ruduo. Šį kartą jau neberizikavau apranga ir šiltai apsirengiau. Trasa man pažįstama - prieš kelerius čiau jau bėgau 21,1km, 4 ratus, o šį kartą tik 2 reikės įveikti.
Nedaug dalyvių bėgo tiek 5km tiek 10km, tai ir kartu startuojant didelių problemų nebuvo. Iš po starto gana greitai nubėgom dviese, o jau tikriausiai dar pirmame kilometre ir šis nubėgo nuo manęs. Ne itin ir stengiausi laikytis - net ir gerai jaučiantis sunkiai ,,įkasčiau", o šį kartą dar ir visai nesibėgo. Taigi likau vienas ir pirmus 5km dar turėjau ką veikti dairydamasis atgal, kur 5km lyderiai dar matomumo zonoje buvo. O antrajame rate radau naują nuobodulio blaškymo būdą: bėgančiųjų 21,1km ,,gaudymą". Taip ramiai ir per daug nesiplėšydamas ir atbėgau 2-oje vietoje.
Po finišo gavau magnetuką, galėjau pasivaišinti arbata ir koše. Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurių šį kartą kiek ilgiau teko palaukti. Dar visai neblogai būtų buvę ir košės užkąsti, bet ši jau buvo pasibaigusi, nors dar ne visi 21,1km pabaigę buvo.
Pagaliau sulaukiau ir apdovanojimų: šiek tiek duonos gaminių, riešinės, kojinės ir viskas sudėta į maišelį.
Apskritai varžybos paliko gana niūrų įspūdį - vien oras kiek daug prie to prisidėjo. Kai kam handikapas savų korekcijų įnešė: kai kas pavėlavo į startą, kai kas bent jau kuriam laikui nugalėtojais paskelbti buvo, nrs šių net bėgime nebuvo. Trasa daug kam tikriausiai įstrigo - ne vienas visai smagus kalnas, o ir šiaip vaizdinga. Na o pati organizacija puikiai atspindėjo visų metų taurės organizavimą, nors tiesa nedaugelyje etapų dalyvavau, bet daug kas kartojosi.
Kauno ruduo 2015
Priešingai nei prieš savaitę, šį savaitgalį varžybų pasirinkimas buvo gerokai kuklesnis: tik Kaunas arba Vilnius. Kaune jau buvau kažkada bėgęs, o Vilnius manęs visai netraukia dėl savo piaro akcijų ir santykinai didelių kaštų: šiuo atveju dalyvauti Kaune man buvo 3 kartus pigiau ir bent 3 valandomis mažiau laiko sugaišta. Tiesa sostinėje Lietuvos 10km čempionatas plentu, dėl to ir buvo vienintelė abejonė kur važiuoti. Vis tik pasirinkau Kauną šį kartą.
Užsiregistravau iš anksto, kol starto mokestis dar simbolinis buvo - 1 euras. Atvykau kiek anksčiau, žmonių ne per daugiausiai, gana greitai atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras atrodė gana šiltas, tai kilo klausimas dėl aprangos ir šį kartą kiek surizikavau - vasariniai šortai ir ilgoki marškinėliai varžyboms.
Apskritai startasčia vienas ekstremaliausių Lietuvoje: kone viduryje miško ištiesia juostą ant žemės ir po signalo visi lekia tiesiai takelio link, pro kur ne kur augančius medžius. Ir pati trasa visiškas krosas - miško takeliai, lengvi trumpi pakilimai ir keletas posūkių. Šį kartą kiek lėčiau išbėgau ir po pirmų šimto metrų, kol pagaliau pasiekėm takelį, tikriausiai ir dešimtuke nebuvau, bet po truputį pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Po gero kilometro jau priekyje tebuvo vienas varžovas - tiesa jau visai gerai nutolęs, o aš bėgau su vienu iš 5km lyderių . Taip pirmus 2 ratus po 2,5km ir prabėgom kartu pasitampydami, kol šis pagreitėjo prieš savo finišą. O man ne itin ir besinorėjo greitėti - vis tik tas eksperimentas su trumpaapranga šį kartą nepasiteisino ir kojoms jau buvo per šalta: darbingumo nebeliko, tiesiog ramiai parbėgau pakankamai nuobodžius dar 2 ratas - priekyje nutolęs varžovas, kurį tai prisitraukiu kiek, tai vėl kiek pabėga, o iš galo irgi arti nieko. Taip gana ramiai ir parbėgau 2-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų ir laukiau apdovanojimų. Visi norintys tuo metu galėjo pasivaišinti arbata ir sausainiais, atsispausdinti sertifikatus su savo laikais ir vietomis, bet pagalvojau kam man jis - bus kaip kitose varžybose kur ir sertifikatas ir diplomas tą patį dubliuoja. Gana greitai atėjo ir apdovanojimų laikas - labai kukliai šiemet: prizininkams medaliai, absoliučiam nugalėtojui dar kažkas smulkaus. Kažkiek ir pasigailėjau, kad sertifikato nepasiėmiau.
Apskritai varžybos ir pačios gana kuklios, nors gana šiltos. Tokios daugiau ne varžybos, o vos ne vietinių draugų susibūrimas, gera kontrolinė treniruotė kartu. Jei kažkada čia buvo ir taurės įskaitinis bėgimas, kur suvažiuodavo nemažai ir stiprių bėgikų, tai kuo toliau, tuo labiau šis bėgimas tampa vietinės reikšmės renginiu, kur net kauniečiai ne visi susirenka.
Užsiregistravau iš anksto, kol starto mokestis dar simbolinis buvo - 1 euras. Atvykau kiek anksčiau, žmonių ne per daugiausiai, gana greitai atsiėmiau numerį ir laukiau starto. Oras atrodė gana šiltas, tai kilo klausimas dėl aprangos ir šį kartą kiek surizikavau - vasariniai šortai ir ilgoki marškinėliai varžyboms.
Apskritai startasčia vienas ekstremaliausių Lietuvoje: kone viduryje miško ištiesia juostą ant žemės ir po signalo visi lekia tiesiai takelio link, pro kur ne kur augančius medžius. Ir pati trasa visiškas krosas - miško takeliai, lengvi trumpi pakilimai ir keletas posūkių. Šį kartą kiek lėčiau išbėgau ir po pirmų šimto metrų, kol pagaliau pasiekėm takelį, tikriausiai ir dešimtuke nebuvau, bet po truputį pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Po gero kilometro jau priekyje tebuvo vienas varžovas - tiesa jau visai gerai nutolęs, o aš bėgau su vienu iš 5km lyderių . Taip pirmus 2 ratus po 2,5km ir prabėgom kartu pasitampydami, kol šis pagreitėjo prieš savo finišą. O man ne itin ir besinorėjo greitėti - vis tik tas eksperimentas su trumpaapranga šį kartą nepasiteisino ir kojoms jau buvo per šalta: darbingumo nebeliko, tiesiog ramiai parbėgau pakankamai nuobodžius dar 2 ratas - priekyje nutolęs varžovas, kurį tai prisitraukiu kiek, tai vėl kiek pabėga, o iš galo irgi arti nieko. Taip gana ramiai ir parbėgau 2-oje vietoje.
Dar kiek pabėgiojau po varžybų ir laukiau apdovanojimų. Visi norintys tuo metu galėjo pasivaišinti arbata ir sausainiais, atsispausdinti sertifikatus su savo laikais ir vietomis, bet pagalvojau kam man jis - bus kaip kitose varžybose kur ir sertifikatas ir diplomas tą patį dubliuoja. Gana greitai atėjo ir apdovanojimų laikas - labai kukliai šiemet: prizininkams medaliai, absoliučiam nugalėtojui dar kažkas smulkaus. Kažkiek ir pasigailėjau, kad sertifikato nepasiėmiau.
Apskritai varžybos ir pačios gana kuklios, nors gana šiltos. Tokios daugiau ne varžybos, o vos ne vietinių draugų susibūrimas, gera kontrolinė treniruotė kartu. Jei kažkada čia buvo ir taurės įskaitinis bėgimas, kur suvažiuodavo nemažai ir stiprių bėgikų, tai kuo toliau, tuo labiau šis bėgimas tampa vietinės reikšmės renginiu, kur net kauniečiai ne visi susirenka.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)