2016-10-07

Nidos 1/2 maratono 2016

Visada laukiu šio bėgimo, kaip tikriausiai nemaža dalis bėgikų - nuostabi gamta, puiki nuotaika, geras organizavimas, sunki, bet įdomi trasa - viską sudėjus paprastai čia būna vienas smagiausių bėgimų Lietuvoje. Ir jei pernai dėl vienokių aplinkybių čia bėgau 5,4km, šiemet kiek pailginau distanciją ir užsiregistravau 10km - 21,1km su tokiu pasiruošimu ne itin ką gero būčiau subėgęs. Tiesa buvo dar galimybė bėgti savo gimtuosiuose Šiauliuose - kažkoks ,,proto bokštas" sugalvojo tradicinį bėgimą turėjusį vykti prieš savaitę perkelti vėliau ir sudubliuoti su Nidos bėgimu. Be to dar ir simbolinę12,36km distanciją sutrumpino iki kažkokių 8,46km. O ir dalyvių amžiaus grupės tik 2: vaikai iki 5 klasės, ir visi kiti be 8,46 dar ir 2,6km galėjo pasirinkti. Labai logiška, kad nieko rimto ir daug čia nesusirinko. Nieko keisto, kad iš visų didmiesčių Lietuvoje silpniausias bėgimas būtent Šiauliuose.
Šiemet važiavau tą pačią dieną į varžybas - taigi atsikėliau kiek po 5 ryte ir 6 išvažiavau iš savo gimtojo miesto. Oras neatrodė pats geriausias - neretai palydavo, rūkai, bet artėjant prie vietos orai taisėsi. Pačioje Nidoje buvome dar prieš 9, bet centras jau buvo uždarytas, teko suktis atgal ir vėl grįžti per kitą įvažiavimą. Pakeliui ant didžiojo kalno trasos rato pabaigoje telkšojo didžiulė bala ir jau mąstėm, kaip čia reikės taškytis, nes apibėgti praktiškai nebuvo galimybių. Bet vėliau bėgant toje vietoje buvo kone sausa - pasirodo prieš startą atvažiavo komunalininkai ir išsiurbė visą balą.
Taigi atvykome į Nidą, atsiėmėm numerius, dar kiek pavaikščiojom ir jau laikas buvo apšilimą daryti. Oras tiesiog nuostabus: saulė pasirodė, gana šilta ir ne per didelis vėjas - kone idealios sąlygos rudens bėgimui.
Šiemet laukė savotiška sumaištis ir chaosas tiek teisėjams, tiek kai kuriems dalyviams: matyt taupydami laiką ir kuo trumpiau norėdami užtverti kurorto gatves visas rungtis (išskyrus vaikų bėgimus) ,,sukišo" į vieną didelį katilą, padarydami jų startus 12 minučių intervalu. Iš pradžių startavo 1/2 maratono dalyviai, po 10 minučių 10km, o dar po kelių minučių ir 5km.  Dar prieš važiuodamas numaniau, kad išeis savotiška ,,košė" ir tą pajutau dar greičiau nei maniau: dar nepribėgus takelio palei jūrą jau ėmėm lenkti 1/2 maratono lėtesniuosius dalyvius. Ir iš esmės visas likęs laikas ir buvo jų ,,gaudymas". Savotiškai įdomu, nors kartas nuo karto ir iš kelio pasukti tekdavo. Bet iš kitos pusės dar pagalvojau kas tada buvo 5km greitesniems dalyviams, kurie prisivijo ir 21,1lkm ir 10km dalyvius... Kažkiek tokio džiaugsmo ir patiems 21,1 lyderiams turėjo kliūti - apskritai bent jau pirma bėgimo valanda labai intensyvi buvo - kone visose trasos vietose bėgikai ir visai dar nemažai.
Na o man pačiam visai gerai sekėsi, nors pati pradžia ne visai smagi buvo, gal dėl to, kad pats startas į kalną - na tiksliau labai greitai po starto mažesnysis kalnas. Sunkiai į jį įkilau, jau galvojau ne kažką šiandien gali būti, bet paskui ,,įsibėgo". Kaip jau minėjau gana greitai prisivijom lėtesniuosius 1/2 maratono dalyvius ir sunku buvo kontroliuoti kas ir kiek atsilieka iš tiesioginių varžovų. Pirmą ratą dar vienas jų visai šalia bėgo, bet paskui likau vienas ir tiesiog stengiausi bėgti neblogu tempu begaudydamas lėtesniuosius pagrindinės rungties dalyvius. Taip vienas iratbėgau iki finišo - pernai čia laimėjau 5,4km, o šiemet 10km.
Po varžybų atsiėmiau dalyvio suvenyrus - tradicinį puodelį ir magnetuką ir nuėjau pabėgioti. Apsiprausęs ir kiek užkandęs dar po Nidą pasivaikščiojau - iki apdovanojimų dar buvo likę nemažai laiko. Dar tikėjausi prieš apdovanojims tradiciškai pažiūrėti varžybų rezultatus, bet niekur neradau jų, o ir internete jie pasirodė ganėtinai vėlai ir labai netikslūs - tikriausiai bent 3 dienų prireikė, kad jau preliminariius apytiksliai tikslius juos padaryti. Keistoka, ypač kai visi buvo čipais. O dar prieš pora metų kiti teisėjai ir be čipų rezultatus tiksliai ir dar prieš apdovanojimus paskelbdavo. Taip ir kyla ne pirmą kartą man klausimas: ar tie čipai Lietuvoje brokuoti ar niekas taip ir neišmoksta jais gerai naudotis, nes panašios problemos jau ne pirmą kartą vyksta.
Sulaukėm pagaliu ir apdovanojimų - šiemet prizai už 10km čekiai sporto prekių parduotuvėje Vilniuje. Visa laimė, kad ir Šiauliuose viena to tinklo parduotuvė yra. Nors pasirinkimas kuklesnis, bet šiaip ne taip sugebėjau rasti bent kažką sau.
Netrūko ir kuriozų per apdovanojimus - apdovanojant pagrindinės 21,1km distancijos pirmą šešetuką net vienas žmogus ne tas apdovanotas buvo. Bet tikriausiai paskui išsiaiškino kas ir kaip, tuo labiau kad jiems prizinius pinigus į sąskaitas perveda, o ne tiesiai į rankas duoda.
Apskritai pačios varžybos kaip visada smagios, bet šiemet kaip reta daug problemų su laikų fiksavimais. Galbūt sistemos ,,užlūžo" kai vienu metu buvo suleistos visos distancijos ar tiesiog teisėjų nemokėjimas dirbti sistemomis. Toks savotiškas žingsnis atgal kokybės prasme. Bet apskritai visa kita kaip visada šaunu ir gerai, lauksim kitų metų.
Epiphany Dring

Skaitykite daugiau: http://sportas.lrytas.lt/futbolas/madrido-real-zvaigzdes-seimai-pavoju-uztrauke-pornografijos-modelis.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copyisada laukiu

2016-10-06

Vilniaus maratonas 2016

Daugeliui, ypač su sportu nesusidūrusiam, būtent šis renginys yra žinomiausias iš bėgimo srities - pagarba už tai marketingo specialistams. Tiesa jau seniai čia nedalyvavau, todėl šiemet progai pasitaikius vėl atvykau pažiūrėti kas ir kaip čia. Nors specialiai šioms varžyboms tikrai nesiruošiau, iš pradžių visai galvojau niekur nebėgti tomis dienomis, o paskui žymiai rimčiau pradėjau nagrinėti ,,We run Riga" 10km bėgimą - savotiškai ir įdomiau būtų pasisvečiuoti pas ,,braliukus", o ir įvertinus startinius mokesčius bei kelionės išlaidas kone 40 proc. pigiau nei Vilniuje bėgant tuos pačius 10km. Bet taip besvarstant nelauktai sulaukiau pasiūlymo prabėgti Lietuvos sostinėje po vienos įmonės vėliava, kuri apmoka starto mokestį. Taigi sugalvojau pasinaudoti tokia proga ir išsiruošiau į Vilnių.
Kad būtų patogiau dėl transporto, ramiau ir ne taip nuvargintų pati kelionė, o ir šiuo atveju pigiau keliaujant vienam prisiminiau keliones traukiniais - grafikas pakankamai patogus, kelionė greita.
Taigi atvykau į Vilnių, pėsčiomis nukulniavau iki arkikatedros, pakeliui dar kiek pro bėgimo trasą praeidamas. Buvo apie 12 valanda, tarsi ir varžybų įkarštis, trasoje retais intervalais pasirodydavo vienas kitas bėgikas. Tradiciškai prie registracijos vietos sporto kaimelis - tiksliau reklaminių palapinių miestelis, nes nemaža dalis nieko bendro neturėjo su sportu. Sulaukėm ir numerių su startiniu paketu, kuriuos buvo paėmęs vienas iš maratono dalyvių, kuris dar po finišo nukeliavo iki biuro, paėmė numerius ir grįžo atgal. Paieškojau kur čia galima būtų persirengti, bet vienintelį ką radau - vieną palapinę, su atitvertomis po vieną vietą vyrams ir ir moterims. Kadangi jau skubėjau ir sunkiai jau bebūčiau normaliai spėjęs apšilti, greitai persirengiau viename iš biotualetų, kurių visai nemažai buvo Gedimino kalno papėdėje.
Atidaviau kuprinę į daiktų saugyklą, kuri buvo pačiame miestelyje - uždėjo popierinius lipdukus su mano numeriu ir padėjo kuprinę. Kiek apšilau ir nukeliavau į starto vietą - pavyko išeiti į priekį ir nesigrumdyti masėje.
Startas - ir visi pasileidom link Mindaugo tilto. Danga ne itin lygi, dar kiek per kojas gavau, bet ne taip stipriai kaip Naisiuose, gana tolokai nuo lyderių atsidūriau, bet prie tilto nemaža dalis ,,starterių" jau ėmė lėteti ir pradėjau ,,kastis" į priekį. Po tilto sekė gana ilga ir nuobodi, nors lygi ir jau iš kitų bėgimų pažįstama Upės gatvės atkarpa. Pirmą, bet ne paskutinį kartą šiose varžybose, apėmė savotiškas apokalipsinių filmų jausmas - tarsi išmiręs miestas, kurį protarpiais užpildo savanoriai, teisėjai, ar pavieniai fotografai. Apsukom šiokį tokį ratelį ir įbėgom į Gedimino prospektą - kone vienintelę masinę žmonių (žiūrovų) susibūrimo vietą šioje trasoje - iki to laiko jau spėjau ,,atsikasti" iki 5-osios vietos, bėgau vienas ir jau gana toli paleidęs pirmuosius. Iš esmės niekas nepasikeitė ir iki finišo. Pasisukinėjom senamiestyje, vis pasisaugant grindiniu, kad kur kojos neišsisukti. Nuo rotušės prasidėjo ilgas pakilimas, kuris pasirodo ne vienam čia įsimena kaip Subčiaus kalnu - atrodo ir ne itin status, bet matyt per savo ilgumą vis tiek duoda savo. Paskui vėl pakalnė plentu, pora posūkių - prie vieno kiek pamąsčiau darkur čia bėgti: pastatytas barjeras, kažkaip įdomiai aptverta, bet dar ne taip toli priekyje mačiau varžovą, tai paskui jį ir nubėgau, dar kiek pakilau ir jau netoli ir finišas.
Po finišo praėjau ilgu koridoriumi, kur gavau dalyvio medalį, bei atsigerti vandens ir bealkoholio alaus. Dar kiek pabėgiojau ir nuėjau atsiimti savo kuprinės, kas ne taip greitai ir paprasta pasirodė. Nors ir pagal numerį sužymėjo, gal ir padėjo taip, bet ilgai ieškojo - svarbiausia, kad rado.
Nuėjau ir apsiprausti į dušą - sunkvežimį. Tikėjausi, kad bus milžiniškos eilės, bet eilės dar pakankamai mažos buvo.
Per daug nebeužsilaikiau ir keliavau atgal į traukinių stotį, pakeliui dar sustojau vienoje kavinėje užkąsti. Kaip tik pro tą gatvę ėjo bėgimo trasa, todėl galėjau pažiūrėti 4,2km bėgimo akimirkas. Toks savotiškas jausmas - pirmieji matosi, kad tikrai bėga, kovoja, stengiasi, po to tarpas ir kiek mažiau jau kovos, o paskui prasidėjo visiška ,,masovkė" - žmonės su ausinukais, su įmantria išvaizda ir šiaip jau daugiau tokie ,,parodomieji bėgikai", sunkiai telpantys į varžybų formatą. Gal net atsidūrę renginio nuotraukose ar bent jau ,selfi" pasidarę ir į socialinį tinklą įsikėlę, tikriausiai pasigyrę daugeliui, kad bėgo maratone - na bent jau sveikai praleidžiantys bent vieną dieną metuose, kas jau yra gerai.
Apskritai varžybos (ar tiksliau renginys bėgimo tema) tarsi ir neblogai suorganizuotas, bet giliau pažvelgus apima savotiškas tuštumo jausmas: jei pvz. bėgant Kaune 5km ar 10km sunku rasti vietą pailsėti nuo žmonių, tai čia atvirkščiai - sunku rasti žmonių trasoje, o ir šie žymiai tylesni. Net tie patys šabloniški renginio vedėjų bandymai ,,užvesti" ,,ar yra iš miesto X?" veikia skirtingai - Vilniuje net pavienius balsus sunku buvo išgirsti.. O ir apskritai jei Kaune starto - finišo vieta šurmuliuoja, Vilniuje daugiau bandymas padaryti kažką iš nieko, į ką publika visiškai pasyvi.
Vis dėl to didelis dalyvių kiekis rodo, kad renginys turi savo vartojojus, kurie sumoka nemažus starto mokesčius, atvažiuoja iš gana tolimų kampelių ir dalyvauja. Puikus marketingas, užauginęs savo publiką daro savo. Klausimas tik ar bėgimo mada laikinas reiškinys ar ilgalaikis? O jei ilgalaikis ar vartotojai tobulėjantys ir ieškantys geresnių alternatyvų ar jiems visiškai užtenka to?.