Kauno kalėdinis bėgimas 2016

Jau 13-ą kartą Kaune organizuojamas bėgimas, tradiciškai savaitė iki Kalėdų. Bet šiemet jau bloga tradicija tapusiu reiškiniu vėl pasireiškė vilniečiai - perkėlė savo kalėdinį į tą patį savaitgalį, sudubliuodami bėgimus ir taip sumažindami pasirinkimo galimybes bėgikams bėgti abiejuose. Aišku buvo mėgėjų, kurie taip padarė ir šiemet, bet didžioji dalis turėjo rinktis: Kaunas ar Vilnius. Manasis buvo aiškus ,,į vienus vartus": Kaune ir tarpklubinė įskaita, ir arčiau, ir startinis mokestis mažesnis - visų varžybų dalyvavimo kaina įvertinus transporto sąnaudas ir startinį mokestį skyrėsi kone 3 kartus Kauno naudai.
Prieš varžybas susiplanavau kiek maždaug turėčiau prabėgti, įvertinus dabartinį pasiruošimą, bet atvažiavus į vietą iš karto visus planus teko pamiršti, pamačius trasą: kietas sumintas sniegas, vietomis kraštuose tik asfalto juostelės - tikra čiuožykla. Atsiėmėm numerius, padariau apšilimą, apsimoviau kiek gilesniu protektoriumi batus ir nuskubėjau į starto vietą, kuris šiemet vėl buvo nuleistas prie Nemuno. Ir jei anksčiau visi plačiai išsirikiuodavo, tai šį kartą tokią masę (kartu startavo ir 5,8 ir 11,6km dalyviai) suvarė po pripučiama arka, kad kiekvienas prabėgtų pro poros metrų pločio čipų kilimą. Natūralu, kad starto procedūra problematiška tapo automatiškai. Ir man pačiam ne itin pavyko - nusistūmiau į kokią 3 eilę. Dar kažką lyg ir aiškino varžybų organizatorius, bet mikrofonas ne itin veikė, tai ne kažką ir girdėjom. Taip pusiau netikėtai ir buvo duotas startas - nors ir netoli priekio buvau, bet labai jau lėtai startavom slidinėdami ir bandydami vienas per kitą kuo greičiau pajudėti. Dviračių takelis aiškiai tapo per siauras ir nemaža dalis iš jo išbėgo - realiai ar čia, ar ten sniegynai. Pasekiau ir aš tuo keliu, išsilaisvinau iš minios, nors ne kažką daug ir aplenkiau iki kalno, ant kurio viršūnės aštrus posūkis, vienintelė pabarstyta druska vieta ir kur labai vietoje kelio ženklas, į kurį kone visi įsikibdavo besisukdami. Dar kiek pabėgus dar vienas gana aštrus posūkis, į kurį sunkiai ,,įsipašiau". Apskritai kone kiekvienas posūkis kur dar neatitirpęs sniegas tokioje trasoje bent jau man sukeldavo nemažai rūpesčių - čia džiaugėsi tie, kurie turėjo batus su spygliukais ar bent jau ,,trailinius" batus. Sunku buvo suprasti kelintas bėgau, bet po truputį ,,įriausi" į priekį. Bet rato pabaigoje visiškas sniegas, tai vėl pabėgo pora varžovų. Bet žiūriu po kalno, posūkių vėl artėti šie pradėjo prie manęs - dar kiek pagreitinau tempą ir ,,pasigavau" iš pradžių vieną pagal aprangą sprendžiant orientacininką, o paskui ir dar vieną varžovą. Pavyko nubėgti kol dar buvo kiek asfalto lopinėlių ir paskui jau išsilaikyti per sniegą savo vietą. Pasirodo atbėgau 6-as, nors jau savo pirmoje veteranų grupėje 1-as.
Po finišo kiek pabėgiojau, atsiėmiau dalyvio paketą: stalinį kalendorių, skirtuką knygai, gana įdomų medalį ir leidimą apsiprausti Kauno baseine. Ėmėm laukti apdovanojimų, kurie neaiškiu grafiku turėjo vykti. Kai kurie jau ir savo dalyvių sertifikatus pasiėmė, o štai manasis, kaip ir keleto kitų kolegų dar negalėjo būti atspausdintas - iš finišo vis negaudavo duomenų, nors šalia parbėgęs kolega seniausiai jau turėjo savo sertifikatą. Dar nuėjau persirengti, jau kaip ir baigėsi apdovanojimai, o manųjų rezultatų teisėjai iš finišo teisėjų dar negavo, tik pasiūlė ten pasiaiškinti. Nuėjom, iš pradžių dar paburbėjo, kad falšstartą padarėm (būdami 3-ioje ar 4-oje eilėje...), bet greitai surado ir atitaisė. Vėl grįžtam prie apdovanojimų teisėjų - viskas jau aišku, dar atsiprašė už nesklandumus, dar buvo ką ir įteikti, nes vienas varžovas buvo vietoje, sukeitė taures ir medalius, o vienas taip ir neatėjo į apdovanojimus.
Apskritai varžybos paliko prisiminimų - ir dėl trasos, ir dėl pačios jų eigos, ir dėl įvykių po varžybų. Nemažas minusas šį kartą vėl čipai: ir starto koridorius sumažėjo kardinaliai, dėl ko didžiausios grūstys (tuo labiau kad kartu suleisti ir 5,8 ir 11,6km dalyviai), ir jų veikimas abejotinas - aš dar išsiaiškinau savo vietą ir laiką, bet gal dar buvo ir kitiems panašiai, tik šie ramiausiai iškeliavo namo?.. Jau gana tradicinis nepavyzdinis organizuotumas apdovanojimų metu. Bet pati trasa verta dėmesio, nenuobodi ir šiemet tikrai įsimenanti - sunku pamiršti tokią čiuožyklą, tuo labiau kad panašių atvejų ne itin ir buvo dar man per tiek laiko bėgiojant. Atrodo lyg ir nemažai minusų, bet varžybos paliko gerą įspūdį, tiksliau daug įspūdžių, o tai šiuo atveju matyt ir svarbiausia.