Jau tradicinis ir gana senas bėgimas, kuriame šiemet taip pat nusprendžiau sudalyvauti. Šioks toks papildomas nerimas dėl to, kad nuo Kauno maratono, kone pusantro mėnesio, neturėjau startų - tai darbo grafikas neleido, tai šiaip kažkokie kitokie planai. Trasa, organizacija jau neblogai žinoma, dalyvavau pernai, prieš tai kažkada, daug kažko naujo ir nesitikėjau.
Kadangi startas vakarop, anksti nereikia važiuoti. Atvykau, pasiėmiau numerį, dar kiek pavaikštinėjau ir laikas apšilimui. Tradiciškai šiam bėgimui ir šiems metams karšta. Savijauta ne pati geriausia, bet jei jau atvažiavau, tai reikia bėgti.
Kaip ir tikėjausi po starto didelis tempas, bet po truputį ,,susivalgiau" daugumą. Atsirado ir su kuo bėgti, nors vienas varžovas jau priekyje pabėgęs. Tikėjausi, kad kaip ir pernai šis varžovas ,,užlūš", bet šiemet kaip pabėgo iš pradžių, tiek mes jo ir tematėm. O patys dviese įveikėm kalnus plentu, pribėgom takus netoli geležinkelio, kur kolega vos nenubėgo keliu iš trasos, bet pašaukus sugrįžo. Ir tada laukė tikriausiai sunkiausia trasos dalis, kur vėją užstojo medžiai, gal net pavėjui - tiesiog žvėriška tvankuma. Bet ne itin ilgai trujo ši atkarpa, vieškelis ir tradicinė čia gaisrininkų mašina. Tik šiemet ar gaisrininkai nepatyrę ar kažkokią komandą gavę, bet prabėgom pro vandens arką, patys beveik nesušlapę. Pajutęs plentą kiek pagreitėjau ir kolega atsiliko. Taip iki finišo ir parbėgau 2-oje vietoje.
Tradiciškai kiek pabėgiojau, apsiprausiau ežere ir ėmiau laukti apdovanojimų. Dar kiek užkandau košės, pavalgiau arbūzo, bet laukimas užtruko. Tiesiog vėlavo apdovanojimai ir priešingai nei pernai, šiemet nebuvo jokio koncerto, tiesiog laukimas. Bet pagaliau atėjo ir jų eilė: duonos gaminiai, proteino 1kg, rašiklis ir piniginis prizas.
Apskritai varžybos jau tradicinės ir kažko naujo sugalvoti jau sunku, nors organizatoriai ir stengiasi kasmet atrasti naujovių. Gana įdomi, nors nelengva trasa, šiemet gal kiek mažiau savanorių ar prasčiau pažymėta. Prasta tradicija nesilaikyti planuoto grafiko persikėlė ir čia, bet apskritai bėgimas įdomus ir savotiškai jaukus.
2018-10-23
Kauno maratonas 2018
Jau tradicinis renginys, kuriame stengiuosi sudalyvauti. Nors iš pradžių planavau čia bėgti 1/2 maratono, bet keletas veiksnių nubloškė į 10km bėgimą. Iš pradžių ,,sugedęs telefonas" dėl registracijos, kai nesusikalbėjom ar pamiršo kur registruoti, o paskui, kai pamačiau, kad forma ne pati geriausia, ir nebejudinau nieko, kad grąžintų į 1/2 maratono. Taigi jau gana tradiciškai čia bėgau 10km, nors esu bėgęs ir 1/2maratono ir 5km.
Savijauta prieš startą ne pati geriausia - kelias naktis prieš tai ne itin miegojau, o dar karštis ryte darė savo. Pasiėmiau numerį iš komandos (ar kompanijos tiksliau) palapinės, dar jų marškinėlius gavau. Ne kažkas laiko ir liko iki apšilimo. Šiemet priešingai nei ankstesniais metais 10km startas ryte, o ne po pietų. Ir 10km tapo maratono trasos dalimi, o ne raizgalynėje Kauno senamiestyje. Iš tikro man tai gera žinia - pagaliau normali trasa bėgti, be daugybės posūkių, be trinkelių, akmenų ir kitų panašių dalykų. Aišku organizatoriams šiemet buvo nemažas galvos skausmas dėl trasų: remontai Kauno gatvėse privertė keisti trasas, iš naujo jas matuoti, sertifikuoti. Taigi nauja 10km trasa, startas prie Vytauto bažnyčios.
Gana greitai po starto visa grupė ,,išsitempė", gana greitai likau ir vienas - prie Žalgirio arenos paleidau lyderį, o prie manęs nieko jau irgi nebebuvo šalia. Gana tiesi trasa, kiek daugiau posūkių Šančiuose, kur nesutapo trasa su maratono, paskui krantine atgal pro Žalgirio arenos garažus. Prieš startą tikėjausi, kad sutiksiu nemažai ,,pėstininkų" trasoje, bet tik keletas jų tebuvo ir beveik nekliudė. Vis tik senamiestyje prieš finišą dar teko kiek ir akmenų, trinkelių, bet minimaliai. Taip gana stabiliai atbėgau 2-as - ne pas lengviausias bėgimas dėl karščių, bet pagal laiką vienas geresnių šiemet.
Dar kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Tradiciškai Kaune nemažai maišelių, nemažai dovanų - nemažai rėmėjų, šiek tiek iš vieno, šiek tiek iš kito.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos: trasa aiški ir gerai aptverta, vietos bėgti užtenka, o ir transportas gali važiuoti. Man asmeniškai geriausia 10km trasa, kiek čia teko ja bėgti, nors neaišku kaip bus kitais metais, kai baigsis remontai - ar grąžins bėgimą į senamiestį ar paliks maratono trasos dalimi. Ne itin sekiau, gal ir praleidau kada ir kaip šis bėgimas reinkarnavosi iš Lietuvos maratono čempionato į pavasario atvirą pusės maratono čempionatą - lyg ir viena turėjo būti, pasidarė kita. Bet kuriuo atveju renginys kokybiškas su greitomis trasomis, tik orai retai čia sudaro galimybes geriems rezultatams.
Savijauta prieš startą ne pati geriausia - kelias naktis prieš tai ne itin miegojau, o dar karštis ryte darė savo. Pasiėmiau numerį iš komandos (ar kompanijos tiksliau) palapinės, dar jų marškinėlius gavau. Ne kažkas laiko ir liko iki apšilimo. Šiemet priešingai nei ankstesniais metais 10km startas ryte, o ne po pietų. Ir 10km tapo maratono trasos dalimi, o ne raizgalynėje Kauno senamiestyje. Iš tikro man tai gera žinia - pagaliau normali trasa bėgti, be daugybės posūkių, be trinkelių, akmenų ir kitų panašių dalykų. Aišku organizatoriams šiemet buvo nemažas galvos skausmas dėl trasų: remontai Kauno gatvėse privertė keisti trasas, iš naujo jas matuoti, sertifikuoti. Taigi nauja 10km trasa, startas prie Vytauto bažnyčios.
Gana greitai po starto visa grupė ,,išsitempė", gana greitai likau ir vienas - prie Žalgirio arenos paleidau lyderį, o prie manęs nieko jau irgi nebebuvo šalia. Gana tiesi trasa, kiek daugiau posūkių Šančiuose, kur nesutapo trasa su maratono, paskui krantine atgal pro Žalgirio arenos garažus. Prieš startą tikėjausi, kad sutiksiu nemažai ,,pėstininkų" trasoje, bet tik keletas jų tebuvo ir beveik nekliudė. Vis tik senamiestyje prieš finišą dar teko kiek ir akmenų, trinkelių, bet minimaliai. Taip gana stabiliai atbėgau 2-as - ne pas lengviausias bėgimas dėl karščių, bet pagal laiką vienas geresnių šiemet.
Dar kiek pabėgiojau ir ėmiau laukti apdovanojimų. Tradiciškai Kaune nemažai maišelių, nemažai dovanų - nemažai rėmėjų, šiek tiek iš vieno, šiek tiek iš kito.
Apskritai varžybos tradiciškai gerai organizuotos: trasa aiški ir gerai aptverta, vietos bėgti užtenka, o ir transportas gali važiuoti. Man asmeniškai geriausia 10km trasa, kiek čia teko ja bėgti, nors neaišku kaip bus kitais metais, kai baigsis remontai - ar grąžins bėgimą į senamiestį ar paliks maratono trasos dalimi. Ne itin sekiau, gal ir praleidau kada ir kaip šis bėgimas reinkarnavosi iš Lietuvos maratono čempionato į pavasario atvirą pusės maratono čempionatą - lyg ir viena turėjo būti, pasidarė kita. Bet kuriuo atveju renginys kokybiškas su greitomis trasomis, tik orai retai čia sudaro galimybes geriems rezultatams.
2018-08-21
Olimpinės dienos bėgimas 2018
Nauja tradicija olimpinės dienos renginius organizuoti vis kitame mieste - šiemet atėjo Panevėžio eilė. Kurį laiką svarsčiau ar bėgti 10km ar 5km, bet galų gale nusprendžiau apsiriboti 5km - kitą savaitę dar laukė Kaune 10km, o prieš tai buvo 10km Palangoje. Registracija internetu, 6 eurai, kaip už 5km ne tiek jau ir mažai.
Atvykau į Panevėžį ir sugalvojau pastatyti mašiną prie lengvosios atletiko maniežo, kaip būdavau įpratęs nuo Berčiūnų bėgimo, bet ten nepavyko, todėl prisiparkavau aikštėje netoli Nevėžio. Nukeliavau iki starto vietos ir pasiėmiau numerį. Kiek apšilau ir laukaiu starto, kuris šį kartą ne juokais vėlavo. Tradiciškai prieš tai buvo olimpinės mylios bėgimas ir organizatoriai kaip ir gerai paskaičiavo, bet kai kurie dalyviai pakoregavo planus: iš tikro sunku suprasti, kaip galima 2km BĖGTI 30min? Net einant normaliu tempu greičiau. Na bet ką darysi, teko laukti kol duos startą mūsų bėgimui. Pagaliau visus išrikiavo starto vietoje ir kažkas kažką kalbėjo - akustika tokia tragiška, kad nieko nesupratome, nors kaip sakė žiūrovai gerai viską girdėjo.
Pagaliau ir startas - iš karto lyderiai pasirodė. Dar pabandžiau ,,užsikabinti", bet nepavyko - lyg ir ,,nemiriau", bet greičiau nebepavyko. Pati trasa visai nieko - ratai po 2,5km miesto gatvėmis, paskui dviračių takeliu, per olimpinį miestelį, kalnelis ir vėl rato pradžia. Gana greitai apsidžiaugiau, kad tik 5km tebėgu - diena tikrai karšta ir kankintis užteko ir tiek. Gana ramiai, dar olimpiniame kaimelyje vos ,,nenunešęs" žioplių plavinėjančių po bėgimo trasą, atbėgau trečias.
Kiek pabėgiojau ir pradėjau ieškoti vietos, kur galima būtų apsiprausti. Nesėkmingos paieškos - lengvosios atletikos maniežas renovuojamas (pagaliau - geriausias, mano manymu, maniežas Lietuvoje nematęs remonto nuo pastatymo), o kitur niekur ir neradau.
Apdovanojimai turėjo būti 14 valandą, bet atsitiktinai atėjus anksčiau 20 min išgirdau, kad jau jie vyksta. Knyga ,,Neregėta Lietuva", taurė ir Impuls narystė 1 mėnesiui, dėl kurios reikojo po apdovanojimų eiti už scenos ir sulaukus organizatorių pranešti savo el. paštą.
Po geros savairės gavau ten laišką, kad galiu eiti į artimiausią Impuls ir viskas bus gerai. Kiek užtrukau, bet nuėjus jokiame sąraše nerada mano pavardės, teko rašyti dar vieną laišką. Atrašė jau kitas asmuo, dabar jau viskas turėtų būti gerai, tik reikėjo per 1 mėnesį nueiti iki Impuls. Bet darbai, vasara ir pan. ir nebenuėjau - tikriausiai taip ir baigėsi mano laimėtas Impulso prizo galiojimas - per daug ir nesikremtu, šiaip ar taip į sporto klubus nevaikštau, ne itin turiu nei laiko, nei noro, o ypač vasarą, kai sportuoti lauke vienas malonumas.
Apskritai varžybų organizavime galima rasti nemažai trūkumų: didelis starto vėlavimas, per ankstyvas apdovanojimas, trasa nors ir įdomi, bet gana ryškiai ilgesnė - gal ir būtų gera, jei nebūtų lanko per olimpinį kaimelį. Bendras vaizdas lyg ir geras, nors daugiau šou aplinkiniams, nei rimtas renginys.
Atvykau į Panevėžį ir sugalvojau pastatyti mašiną prie lengvosios atletiko maniežo, kaip būdavau įpratęs nuo Berčiūnų bėgimo, bet ten nepavyko, todėl prisiparkavau aikštėje netoli Nevėžio. Nukeliavau iki starto vietos ir pasiėmiau numerį. Kiek apšilau ir laukaiu starto, kuris šį kartą ne juokais vėlavo. Tradiciškai prieš tai buvo olimpinės mylios bėgimas ir organizatoriai kaip ir gerai paskaičiavo, bet kai kurie dalyviai pakoregavo planus: iš tikro sunku suprasti, kaip galima 2km BĖGTI 30min? Net einant normaliu tempu greičiau. Na bet ką darysi, teko laukti kol duos startą mūsų bėgimui. Pagaliau visus išrikiavo starto vietoje ir kažkas kažką kalbėjo - akustika tokia tragiška, kad nieko nesupratome, nors kaip sakė žiūrovai gerai viską girdėjo.
Pagaliau ir startas - iš karto lyderiai pasirodė. Dar pabandžiau ,,užsikabinti", bet nepavyko - lyg ir ,,nemiriau", bet greičiau nebepavyko. Pati trasa visai nieko - ratai po 2,5km miesto gatvėmis, paskui dviračių takeliu, per olimpinį miestelį, kalnelis ir vėl rato pradžia. Gana greitai apsidžiaugiau, kad tik 5km tebėgu - diena tikrai karšta ir kankintis užteko ir tiek. Gana ramiai, dar olimpiniame kaimelyje vos ,,nenunešęs" žioplių plavinėjančių po bėgimo trasą, atbėgau trečias.
Kiek pabėgiojau ir pradėjau ieškoti vietos, kur galima būtų apsiprausti. Nesėkmingos paieškos - lengvosios atletikos maniežas renovuojamas (pagaliau - geriausias, mano manymu, maniežas Lietuvoje nematęs remonto nuo pastatymo), o kitur niekur ir neradau.
Apdovanojimai turėjo būti 14 valandą, bet atsitiktinai atėjus anksčiau 20 min išgirdau, kad jau jie vyksta. Knyga ,,Neregėta Lietuva", taurė ir Impuls narystė 1 mėnesiui, dėl kurios reikojo po apdovanojimų eiti už scenos ir sulaukus organizatorių pranešti savo el. paštą.
Po geros savairės gavau ten laišką, kad galiu eiti į artimiausią Impuls ir viskas bus gerai. Kiek užtrukau, bet nuėjus jokiame sąraše nerada mano pavardės, teko rašyti dar vieną laišką. Atrašė jau kitas asmuo, dabar jau viskas turėtų būti gerai, tik reikėjo per 1 mėnesį nueiti iki Impuls. Bet darbai, vasara ir pan. ir nebenuėjau - tikriausiai taip ir baigėsi mano laimėtas Impulso prizo galiojimas - per daug ir nesikremtu, šiaip ar taip į sporto klubus nevaikštau, ne itin turiu nei laiko, nei noro, o ypač vasarą, kai sportuoti lauke vienas malonumas.
Apskritai varžybų organizavime galima rasti nemažai trūkumų: didelis starto vėlavimas, per ankstyvas apdovanojimas, trasa nors ir įdomi, bet gana ryškiai ilgesnė - gal ir būtų gera, jei nebūtų lanko per olimpinį kaimelį. Bendras vaizdas lyg ir geras, nors daugiau šou aplinkiniams, nei rimtas renginys.
Festivalio „Sportas visiems“ bėgimo varžybos 2018
Jau senokai vykstantis renginys, bet iki šiol taip dar ir nebuvo pavykę čia sudalyvauti, todėl pasitaikius progai susiruošiau atvykti. Registracija internetu, startinis mokestis simbolinis - 1 euras.
Atvykau vos ne vėluodamas į startą - gerai, kad 10km paskutinė rungtis po 1km ir 5km. Savotiškas ,,bardakas", kai visas rungtis gali bėgti vienas žmogus, nors ir nepretenduodamas į prizus vien dėl taškų klubui. Bet masiškumas išauga, ko nebūtų kartu startavus visiems ar bent 5km kartu su 10km.
Savijauta ne pati geriausia, kas pasijuto ir po starto. Gana nuobodi pradžia, ilga lygi tiesioji, kurią prisimenu dar iš tų laikų, kai buvo viena, jau žlugusi, bėgimo taurė, kurios vienas etapas buvo Palangoje lygiai toje pačioje starto vietoje. Tik tada buvo 2 stulpeliai 1km atstumu vienas vuo kito ir taip bėgiojom 5 ratus - vienos iš pačių nuobodžiausių varžybų per mano bėgimo istoriją. Šį kartą tik startas nuobodus, tiksliau apie 1,5km, paskui žymiai smagiau pasidarė, kai įbėgom į miškelį ir prasidėjo vingiuotas dviračių takelis. Jau iki to laiko vienas varžovų būvo pabėgęs nuo manęs, o aš irgi vienas jau bėgau, nors ne taip toli už nugaros varžovai jautėsi. Nubėgom iki tam tikros žymos, kur laukė teisėjai ir vėl atgal tuo pačiu keliu. Nežinia ar km kitaip sužymėti, ar kas kito, bet miške tempas visai neblogas, o ilgoji tiesioji vėl kankynė. Bendras rezultatas 2-oji vieta, nors laikas ne kažką. Dar kiek pabėgiojau ir atėjo apdovanojimų laikas. Pasirodo savo amžiaus grupėje dar pirmas likau. Po to dar iki jūros nuėjau ir kiek apsiprausiau - spėjau pareiti iki mašinos, kol visą dieną besikaupęs lietus neprasidėjo.
Apskritai savotiškai įdomios varžybos: trasa tarsi iš dviejų dalių nyki pradžia ir finišas, bet įdomus vidurys. Organizuota paprastai, be šou elementų, bet bėgimui jų tikrai ne visada ir reikia. Simbolinis 1 euras startinis mokestis, vienas iš nedaugelio dar tiek pigių bėgimų, bet visai neprastų. Kas nori tiesiog bėgti, o ne dalyvauti šou, visai geras variantas.
Atvykau vos ne vėluodamas į startą - gerai, kad 10km paskutinė rungtis po 1km ir 5km. Savotiškas ,,bardakas", kai visas rungtis gali bėgti vienas žmogus, nors ir nepretenduodamas į prizus vien dėl taškų klubui. Bet masiškumas išauga, ko nebūtų kartu startavus visiems ar bent 5km kartu su 10km.
Savijauta ne pati geriausia, kas pasijuto ir po starto. Gana nuobodi pradžia, ilga lygi tiesioji, kurią prisimenu dar iš tų laikų, kai buvo viena, jau žlugusi, bėgimo taurė, kurios vienas etapas buvo Palangoje lygiai toje pačioje starto vietoje. Tik tada buvo 2 stulpeliai 1km atstumu vienas vuo kito ir taip bėgiojom 5 ratus - vienos iš pačių nuobodžiausių varžybų per mano bėgimo istoriją. Šį kartą tik startas nuobodus, tiksliau apie 1,5km, paskui žymiai smagiau pasidarė, kai įbėgom į miškelį ir prasidėjo vingiuotas dviračių takelis. Jau iki to laiko vienas varžovų būvo pabėgęs nuo manęs, o aš irgi vienas jau bėgau, nors ne taip toli už nugaros varžovai jautėsi. Nubėgom iki tam tikros žymos, kur laukė teisėjai ir vėl atgal tuo pačiu keliu. Nežinia ar km kitaip sužymėti, ar kas kito, bet miške tempas visai neblogas, o ilgoji tiesioji vėl kankynė. Bendras rezultatas 2-oji vieta, nors laikas ne kažką. Dar kiek pabėgiojau ir atėjo apdovanojimų laikas. Pasirodo savo amžiaus grupėje dar pirmas likau. Po to dar iki jūros nuėjau ir kiek apsiprausiau - spėjau pareiti iki mašinos, kol visą dieną besikaupęs lietus neprasidėjo.
Apskritai savotiškai įdomios varžybos: trasa tarsi iš dviejų dalių nyki pradžia ir finišas, bet įdomus vidurys. Organizuota paprastai, be šou elementų, bet bėgimui jų tikrai ne visada ir reikia. Simbolinis 1 euras startinis mokestis, vienas iš nedaugelio dar tiek pigių bėgimų, bet visai neprastų. Kas nori tiesiog bėgti, o ne dalyvauti šou, visai geras variantas.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienas skirtas bėgimas Radviliškyje 2018
Radviliškis savotiškai artimas miestas man - vaikystėje vasaromis netoli esančiame kaime praleisdavau vasaras ir šalia esančiame miškelyje, dėl šalia jau seniai esančio karinio dalinio čia atliekamų pratybų liaudiškai vadinamu ,,poligonu", surinkdavau didžiąją dalį savo vasaros bėgimo kilometrų. Savo bėgimo tradicijomis geležinkeliečių miestas negarsėja, nors pernai ir surengė bėgimą. Šiemet netyčiomis pamačiau, kad dar vieną organizuoja, bet informacijos tikrai mažai, tik plakatas su pagrindine informacija patalpintas kultūros centro tinklapyje. Na bet užteko ir titek - laikas yra, vieta yra, distancija yra, net registracijos e. paštas yra.
Užsiregisravau ir tą dieną iš kaimo atbėgau iki starto vietos - karinio (pasirodo oro gynybos) dalinio. Dalyvių daug nesimatė, dar pasiklausiau kur čia registracija, tai nurodė pasiklausti organizatorių - pasirodo nebus čia tokios, registracija paštu tik dalyvių skaičiui numatyti. Dar kiek pabėgiojau ir prasidėjo oficialioji dalis: rajono meras, kažkas iš kariškių pakalbėjo, dar bendrą mankštą pravedė - startas apie 15 min vėliau nusikėlė.
Bet pagaliau visus nusiuntė prie starto vietos - sankryžos kareivinių teritorijoje. Jokios linijos, tiesiog maždaug čia ir kryptis ten, pro vartus. Startas ir pajudėjom. Tradiciškai tokiuose bėgimuose pirmuose metruose atsiranda ,,starto didvyrių", kurie taip pradeda, kad ir man jau per greitai būna. Bet pora šimtų metrų ir lieku vienas. Bėgti tik 2,5km, tai tokia daugiau treniruotės dalis - pažįstamos vietos, pažįstamos ir bėdos - Radviliškio dviratininkai, kurie važiuoja gatve ir vos ne viduriu, nors šalia dviračių takas. Aišku priekyje lydėjo policija, kelią ,,išvalė". Prabėgau pro miesto centrą ir pagaliau finišas prie kultūros centro, bažnyčios ir paminklo - viskas ten šalia. Užbėgau laiptais, užkabino dalyvio medalį, galėjo pasiimti vandens ir kareiviškos košės, bet tik atsigėriau ir pajudėjau atgal link kaimo tęsdamas treniruotę, šiaip ar taip jokių apdovanojimų nenusimatė.
Apskritai varžybos tikrai ne pačios rimčiausios, jei tai vadinti varžybomis. Daugiau pagarbos bėgimas, kuriame pasidariau treniruotę. Trasa paprasta ir ,,izoliuota" bėgikams, medaliai po bėgimo, vanduo, kareiviška košė - kaip tiesiog pagarbos bėgimui visai gerai.
Užsiregisravau ir tą dieną iš kaimo atbėgau iki starto vietos - karinio (pasirodo oro gynybos) dalinio. Dalyvių daug nesimatė, dar pasiklausiau kur čia registracija, tai nurodė pasiklausti organizatorių - pasirodo nebus čia tokios, registracija paštu tik dalyvių skaičiui numatyti. Dar kiek pabėgiojau ir prasidėjo oficialioji dalis: rajono meras, kažkas iš kariškių pakalbėjo, dar bendrą mankštą pravedė - startas apie 15 min vėliau nusikėlė.
Bet pagaliau visus nusiuntė prie starto vietos - sankryžos kareivinių teritorijoje. Jokios linijos, tiesiog maždaug čia ir kryptis ten, pro vartus. Startas ir pajudėjom. Tradiciškai tokiuose bėgimuose pirmuose metruose atsiranda ,,starto didvyrių", kurie taip pradeda, kad ir man jau per greitai būna. Bet pora šimtų metrų ir lieku vienas. Bėgti tik 2,5km, tai tokia daugiau treniruotės dalis - pažįstamos vietos, pažįstamos ir bėdos - Radviliškio dviratininkai, kurie važiuoja gatve ir vos ne viduriu, nors šalia dviračių takas. Aišku priekyje lydėjo policija, kelią ,,išvalė". Prabėgau pro miesto centrą ir pagaliau finišas prie kultūros centro, bažnyčios ir paminklo - viskas ten šalia. Užbėgau laiptais, užkabino dalyvio medalį, galėjo pasiimti vandens ir kareiviškos košės, bet tik atsigėriau ir pajudėjau atgal link kaimo tęsdamas treniruotę, šiaip ar taip jokių apdovanojimų nenusimatė.
Apskritai varžybos tikrai ne pačios rimčiausios, jei tai vadinti varžybomis. Daugiau pagarbos bėgimas, kuriame pasidariau treniruotę. Trasa paprasta ir ,,izoliuota" bėgikams, medaliai po bėgimo, vanduo, kareiviška košė - kaip tiesiog pagarbos bėgimui visai gerai.
2018-05-05
Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai
Bent jau skelbiama oficialiai, kad tai seniausias Lietuvoje bėgimas - sunku ginčytis, nes senesnio bent dabar nežinau. Jau jubiliejinis šiemet 55-asis, nusprendžiau sudalyvauti, nes kartą čia dalyvavus trasa tikrai patiko. Registravausi iš anksto, kaina standartinė turnyrinio bėgimo - 5 eurai.
Iš ryto atsikėliau ir pirma mintis - gal nevažiuoti?.. Kažkokia prasta savijauta, bet jau kad buvau nusprendęs ir užsiregistravęs, tai pajudėjau. Atvykau ne taip jau daug laiko likus iki starto - gerai, kad numerį ir reklaminius Anykščių turizmo lankstinukus jau buvo paėmę. Bet jį išvydus džiaugsmo dar mažiau - gal ne visai rimta, bet prietarų tam tikrų turiu.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas - bėgu, ir ne itin jaučiu savęs, savo bėgimo. Aišku dar buvo tikimybė, kad jaudulys ar dar geriau - kartais panašia savijauta geriausiai per varžybas bėgasi. Stojau į startą, kadangi jau vėlokai atėjau, į pirmas eiles nepavyko prasibrauti. Pagaliau pajudėjom ir supratau, kad šiandien ,,tikrai ne mano diena" - kartais būna dienų, kai po keliasdešimties metrų supranti, kad tikrai nieko neprabėgsi gero ir belieka tik atsikankinti. Po starto grupė gana greitai ,,išsitempė", prisijungiau prie visai geros, bet po 3km dar kiek pagreitėjus jai į kalnelį paleidau ir šią bei likau vienas. Per daug lyg ir ,,nesėdau", bet tiesiog ,,pešiau" ir bandžiau palaikyti tam tikrą greitį. Ilgą laiką mačiau priekyje varžovus, nieko ypatingo jau ir jie nebebėgo, bet ir pats ,,tempiau" ir tiek. Vis bandžiau vytis, bet nieko gero nepavyko - parbėgau 7-as, pasirodo dar savo amžiaus grupėje 4-as, su visai prasta nuotaika ir keista savijauta. Iš karto dar gavau dalyvio medalį ir nuėjau kiek pabėgioti. Su tuo medaliu paskui dar sriubos galėjo gauti. Dar apsiprausiau bibliotekos tualeto kriauklėje ir pajudėjau paturistauti po apylinkes.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos - startas laiku, trasa viena iš smagesnių Lietuvoje, net kilometrai trasoje sužymėti (nors nežinau, ar ten km prie Puntuko ilgesnis tiek ar toks lėtas man išėjo), vandens buteliukai, sriuba dalyviams. Gražus bėgimas gražiame krašte, nors asmeniškai džiaugsmo savo pasirodymu mažai. O ir šį kartą visos aplinkos prieš po ir po nemačiau - kone tiesiai iš po kelionės į startą ir iš karto toliau.
Iš ryto atsikėliau ir pirma mintis - gal nevažiuoti?.. Kažkokia prasta savijauta, bet jau kad buvau nusprendęs ir užsiregistravęs, tai pajudėjau. Atvykau ne taip jau daug laiko likus iki starto - gerai, kad numerį ir reklaminius Anykščių turizmo lankstinukus jau buvo paėmę. Bet jį išvydus džiaugsmo dar mažiau - gal ne visai rimta, bet prietarų tam tikrų turiu.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas - bėgu, ir ne itin jaučiu savęs, savo bėgimo. Aišku dar buvo tikimybė, kad jaudulys ar dar geriau - kartais panašia savijauta geriausiai per varžybas bėgasi. Stojau į startą, kadangi jau vėlokai atėjau, į pirmas eiles nepavyko prasibrauti. Pagaliau pajudėjom ir supratau, kad šiandien ,,tikrai ne mano diena" - kartais būna dienų, kai po keliasdešimties metrų supranti, kad tikrai nieko neprabėgsi gero ir belieka tik atsikankinti. Po starto grupė gana greitai ,,išsitempė", prisijungiau prie visai geros, bet po 3km dar kiek pagreitėjus jai į kalnelį paleidau ir šią bei likau vienas. Per daug lyg ir ,,nesėdau", bet tiesiog ,,pešiau" ir bandžiau palaikyti tam tikrą greitį. Ilgą laiką mačiau priekyje varžovus, nieko ypatingo jau ir jie nebebėgo, bet ir pats ,,tempiau" ir tiek. Vis bandžiau vytis, bet nieko gero nepavyko - parbėgau 7-as, pasirodo dar savo amžiaus grupėje 4-as, su visai prasta nuotaika ir keista savijauta. Iš karto dar gavau dalyvio medalį ir nuėjau kiek pabėgioti. Su tuo medaliu paskui dar sriubos galėjo gauti. Dar apsiprausiau bibliotekos tualeto kriauklėje ir pajudėjau paturistauti po apylinkes.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos - startas laiku, trasa viena iš smagesnių Lietuvoje, net kilometrai trasoje sužymėti (nors nežinau, ar ten km prie Puntuko ilgesnis tiek ar toks lėtas man išėjo), vandens buteliukai, sriuba dalyviams. Gražus bėgimas gražiame krašte, nors asmeniškai džiaugsmo savo pasirodymu mažai. O ir šį kartą visos aplinkos prieš po ir po nemačiau - kone tiesiai iš po kelionės į startą ir iš karto toliau.
Bėgimas Kretingos rajone 2018
Šiaip būtų aiškiau visiems, jei parašyčiau pavadimą, bet savo aprašymuose niekada nenaudoju įmonių, prekinių ženklų ir asmenų tikslių pavadinimų, pavardžių ir pan. Neišimtis ir šis kartas.
Iš tikrųjų ilgokai svarsčiau kur važiuoti: Visaginas, Kaunas ar Kretinga. Kaune viskas gerai, bet jau bandyta, o ir prieš Anykščius gal kiek per arti laiko atžvilgiu. Visaginas visai įdomu, tuo labiau kad ten dar nesu buvęs, bet pažiūrėjus kad važiuoti 3,5 valandos į vieną pusę noras labai sumažėjo. Ką gi liko Kretinga, seniausias iš šių trijų ir dar nebandytas.
Registracija išankstinė internetu ir startinis mokestis 3 eurai. Nors kelio vos ne perpus mažiau, bet vis tiek prailgo, o ir streso dar buvo pabaigoje. Nežinia kodėl, bet pagal įvestą adresą navigacija nuvedė į gretimą kaimą. Ten aišku nieko neradau, tada nuvažiavau į to vardo kavinę - užeigą ar kaip tai pavadinti, kur maloniai paaiškino, kad ne čia bėgimas, reikia važiuoti į kitą padalinį. Radau, netoli buvo, bet vietoje buvau tik 10 minučių iki pirmųjų startų - visa laimė, kad manasis paskutinis. Taigi tada jau ramiau atsiėmiau numerį, pasiėmiau vandens buteliuką ir pavaikštinėjau po vietinį skulptūrų parką, pelkių taką, atrakcionų teritoriją.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas. Kiek pabėgiojau ir stojom į startą. Dalyvių nedaug, kone visa trasa krosinė, tik pirmi šimtai metrų trinkelės. O paskui vieškelis, miško takai, kiek pakilimų ir nusileidimų - šiaip gana įdomi trasa ir nenuobodi. Iš pradžių kiek užvedė, paskui jau aš pavedžiau, o antrą ratą pradėjus latvis išėjo į priekį. Iš esmės pirmas startas nuo lapkričio mėnesio, gal tai ir atsiliepė, kai pradėjo šoną durti. Bet kentėjau, laikiausi ir bandžiau atsikvėpuoti. Iki finišo kaip ir pavyko, bet ,,užlenkti" svečio iš Latvijos finišo tiesiojoje nepavyko. Dar kiek pabėgiojau ramiai, apsiprausiau tualete kriauklėje ir vos ne iš karto apdovanojimai. Šiek tiek duonos gaminių, vaisių maišelis, bilietas į jūrų muziejų ir vietinio pramogų parko 3 pramogos. Pasidėjau į mašiną ir nuėjau žadėtų organizatorių cepelinų. Savotiškai keista, kai visur tuščia ir reikėjo kiek palaukti, kol gyvą žmogų radau. Bet nieko, dar paklausė ko vėluoju ir davė cepeliną - vieną, bet didelį, kurio visai užteko užsigeriant gira.
Apskritai varžybos gana smagios, įdomi ir vaizdinga trasa, nors krosai man niekada nepatikdavo. Nedidelis startinis mokestis, vaišės po bėgimo, kaip ir viskas gerai. Aišku kiek tolokai nuo mano gimtųjų vietų, kaip ir daugeliui Lietuvoje matyt, gal dėl to toks daugiau regioninis bėgimas ir likęs.
Iš tikrųjų ilgokai svarsčiau kur važiuoti: Visaginas, Kaunas ar Kretinga. Kaune viskas gerai, bet jau bandyta, o ir prieš Anykščius gal kiek per arti laiko atžvilgiu. Visaginas visai įdomu, tuo labiau kad ten dar nesu buvęs, bet pažiūrėjus kad važiuoti 3,5 valandos į vieną pusę noras labai sumažėjo. Ką gi liko Kretinga, seniausias iš šių trijų ir dar nebandytas.
Registracija išankstinė internetu ir startinis mokestis 3 eurai. Nors kelio vos ne perpus mažiau, bet vis tiek prailgo, o ir streso dar buvo pabaigoje. Nežinia kodėl, bet pagal įvestą adresą navigacija nuvedė į gretimą kaimą. Ten aišku nieko neradau, tada nuvažiavau į to vardo kavinę - užeigą ar kaip tai pavadinti, kur maloniai paaiškino, kad ne čia bėgimas, reikia važiuoti į kitą padalinį. Radau, netoli buvo, bet vietoje buvau tik 10 minučių iki pirmųjų startų - visa laimė, kad manasis paskutinis. Taigi tada jau ramiau atsiėmiau numerį, pasiėmiau vandens buteliuką ir pavaikštinėjau po vietinį skulptūrų parką, pelkių taką, atrakcionų teritoriją.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas. Kiek pabėgiojau ir stojom į startą. Dalyvių nedaug, kone visa trasa krosinė, tik pirmi šimtai metrų trinkelės. O paskui vieškelis, miško takai, kiek pakilimų ir nusileidimų - šiaip gana įdomi trasa ir nenuobodi. Iš pradžių kiek užvedė, paskui jau aš pavedžiau, o antrą ratą pradėjus latvis išėjo į priekį. Iš esmės pirmas startas nuo lapkričio mėnesio, gal tai ir atsiliepė, kai pradėjo šoną durti. Bet kentėjau, laikiausi ir bandžiau atsikvėpuoti. Iki finišo kaip ir pavyko, bet ,,užlenkti" svečio iš Latvijos finišo tiesiojoje nepavyko. Dar kiek pabėgiojau ramiai, apsiprausiau tualete kriauklėje ir vos ne iš karto apdovanojimai. Šiek tiek duonos gaminių, vaisių maišelis, bilietas į jūrų muziejų ir vietinio pramogų parko 3 pramogos. Pasidėjau į mašiną ir nuėjau žadėtų organizatorių cepelinų. Savotiškai keista, kai visur tuščia ir reikėjo kiek palaukti, kol gyvą žmogų radau. Bet nieko, dar paklausė ko vėluoju ir davė cepeliną - vieną, bet didelį, kurio visai užteko užsigeriant gira.
Apskritai varžybos gana smagios, įdomi ir vaizdinga trasa, nors krosai man niekada nepatikdavo. Nedidelis startinis mokestis, vaišės po bėgimo, kaip ir viskas gerai. Aišku kiek tolokai nuo mano gimtųjų vietų, kaip ir daugeliui Lietuvoje matyt, gal dėl to toks daugiau regioninis bėgimas ir likęs.
2018-05-04
Runway run 2018
Keisti šiemet metai man, bent jau jų pradžia - dar niekada neteko taip vėlai pradėti varžybų. Net tada, kai žiemą pora mėnesių praktiškai net vaikščioti negalėjau, pirmas startas buvo balandžio pradžioje. O šiemet vis atsirasdavo trikdžių - tai darbo grafikas sutapdavo su bėgimais, tai oras ar savijauta tragiški.. Bet pagaliau reikia pradėti ir pirmas startas šiemet gimtajame mieste.
Šiokie tokie pasikeitimai šiemet šiame bėgime - tiksliau bent jau oficialiai sujungti 2 bėgimai: tas pats runway run (lyg negalėtų sugalvoti kažko lietuviško) ir bėgimas su miesto meru. Ir iš tikrųjų buvo įdomu ar sujungus du ne pačios aukščiausios kokybės organizavimo prasme renginius išeis vienas neblogas. Pirmi įspūdžiai nenuteikė optimistiškai, nes renginio vienas pagrindinių atributų - nuostatai - surašyti labai negrabiai, tarsi per 5 min sumestos nuotrupos. Šiemet net specialus tinklapis buvo sukurtas šiam renginiui - tarsi ir geras sprendimas, su registracijo jame, kiek platesne programa, bet norint kažką daugiau sužinoti reikėjo ,,gaudyti" informaciją per spaudą. Taip paaiškėjo, kad šiemet jau 3 pirmi bus apdovanojami, nors nuostatuose niekur to nebuvo. Apskritai reklama labai gausi - plakatai mieste, bėgimo mėgėjų tinklapis, lengvosios atletikos federacijos puslapis, facebook - kur tik nebuvo reklamos. Ir kas keisčiausia, kad oficialiuose šaltiniuose informacijos mažiau, nei spaudoje.
Dėl visa ko užsiregistravau internetu, o varžybų dieną nuvykau su savo mašina. Bet iki vietos neprivažiavau - pamačiau vos ne 3 km kamštį link oro uosto ir pasistačiau toliau mašiną. Ramiau bėgau apšilimą ir pamačiau, kad tikrai ne taip jau baisu galėjo būti su tuo transportu: pasirodo likus 1,5km iki oro uosto sankryžoje visus nukreipinėjo į gyvenamą rajoną, o arčiau nieko nebeleido. O be reikalo, nes tikrai ne viena vieta laisva jau buvo, o dar didžiojoje aikštėje prie vartų, kur pats pernai laikiau mašiną išdidžiai rikiavosi pora autobusų - taigi dar koks šimtas ir daugiau mašinų be problemų ten būtų tilpę.
Daug laiko nebebuvo iki starto, dar kiek pabendravau su pažįstamais ir reikėjo jau judėti link starto, į kitą oro uosto tako galą. Prie įėjimo stovėjo kelios merginos ir tiesiog dalino numerius - nesvarbu registravaisi ar ne, kas toks esi ir pan. - tiesiog dalino numerius bet kam ir bet kaip. Paėmiau, prisisegiau ir pajudėjom bėgte. Už kokių 50m priekyje grupė jau bėgo, mes iš paskos pajudėjom, bet kažkoks kareivukas pradėjo rėkti, kad negalima bėgti. Į klausimus kodėl neatsakinėjo (tik kad jau pavėlavom) ir net jėga bandė sulaikyti kolegą. Į bukumą šįkart neatsakėm - tiesiog nubėgom ir dar kiek pasikalbėjom apie kareivių įsakymų vykdymo be mąstymo padėtį - taip prisivijom kitus bėgančius kilimo taku.
Dar kiek pasimankštinom ir stojom į startą. Nelengvas laukė bėgimas, nors tik 3km, bet viskas prieš labai stiprų vėją, o atviruose laukuose nuo jo niekur nepasislėpsi, nebent už varžovo nugaros. Iš pradžių planavau rimtai bėgti, bet paskui tiesiog iki kontrolinio nusileidau - prizinis trejetukas ,,nešvietė", net nepersirengiau prieš startą - kaip atbėgau nuo mašinos, taip ir paskui parbėgau su tais pačiais rūbais. Taip ramiai laukėm starto, kai netikėtai iššovė startinis šūvis ir pradėjo griausti naikintuvai. Ir visi pasileido į trasą - iš pradžių gana toli buvau, bet paskui nemaža dalis ,,starto didvyrių" pradėjo lėtėti. Iš karto po starto nubėgo keturi lyderiai, o aš įsitaisiau antroje grupėje. Kartais ir sunkoka, kartais ir per lėtai - bet išeini prieš vėją ir noras dingsta eiti į priekį. Taip išsilaikiau grupėje, kurioje belikom trise, ir paskuniuose šimtuose aiškinomės tarpusavyje. Vienas pabėgo, paskui kitas, paskui pasigavau ir paskutiniuose metruose dar aplenkiau. Pragmatiškai mąstant jokio skirtumo ar 5-as ar 956-as, bet vis maloniau būti aukščiau.
Iš karto po finišo davė pora maišelių, gertuvę (kokteilinę?) ir pajudėjau toliau link arbatos ir bandelių. Ten davė vieną ir pažymėjo tarsi kiaulienos kumpį su antspaudu. Daugiau nebelaukiau ir pajudėjau link mašinos, nors kiek mačiau organizatoriai ,,sužibėjo"ir per apdovanojimus, kai sugebėjo sumaišyti apdovanojimo pakylos sustatymą.
Apskritai renginys labai išreklamuotas, bet chaoso ir betvarkės dar daugiau. Galbūt pats renginys visiškam mėgėjui ar tiesiog atėjusiam pažiopsoti piliečiui ir atrodė įdomus, bet sporto varžybų organizacine prasme diletantiškas ir žemo lygio. Galbūt (kas irgi mažai tikėtina) organizatoriai patys žinojo daugiau, turėjo susistemintą informaciją, bet į viešumą pateko tik nuotrupos ir chaotiškas žinių srautas. Internetinis tinklapis sukurtas, bet neinformatyvus. Toks jausmas, kad tarp organizatorių nėra nė vieno, kuris būtų susidūręs su sporto renginių organizavimu ir net keista, kaip kareiviai, tarsi turintys mėgti tvarką, palieka visus tam tikroje nežinomybėje.
Aišku paskui visi oficialiai džiaugiasi, kiek daug dalyvių ir pan., bet pamiršta pasakyti, kad didžioji dalis jų suvaryti kareiviai, o realaus dalyvių kiekio niekas ir nežino, ypač kai taip veikia registracija ir numerių dalinimas. Bet pažiūrėjus iš kitos pusės kai viskas už dyką (registracija nekainuoja) gauni tiek dovanų, vieną bandelę ir arbatos visai gerai tiesiog prabėgti. Tiesiog pažiūrėjus į tai kaip į masinį nemokamą renginį su dovanomis kodėl gi ne, bet tikrai neverta kalbėti apie tai kaip apie rimtas sportines varžybas.
Šiokie tokie pasikeitimai šiemet šiame bėgime - tiksliau bent jau oficialiai sujungti 2 bėgimai: tas pats runway run (lyg negalėtų sugalvoti kažko lietuviško) ir bėgimas su miesto meru. Ir iš tikrųjų buvo įdomu ar sujungus du ne pačios aukščiausios kokybės organizavimo prasme renginius išeis vienas neblogas. Pirmi įspūdžiai nenuteikė optimistiškai, nes renginio vienas pagrindinių atributų - nuostatai - surašyti labai negrabiai, tarsi per 5 min sumestos nuotrupos. Šiemet net specialus tinklapis buvo sukurtas šiam renginiui - tarsi ir geras sprendimas, su registracijo jame, kiek platesne programa, bet norint kažką daugiau sužinoti reikėjo ,,gaudyti" informaciją per spaudą. Taip paaiškėjo, kad šiemet jau 3 pirmi bus apdovanojami, nors nuostatuose niekur to nebuvo. Apskritai reklama labai gausi - plakatai mieste, bėgimo mėgėjų tinklapis, lengvosios atletikos federacijos puslapis, facebook - kur tik nebuvo reklamos. Ir kas keisčiausia, kad oficialiuose šaltiniuose informacijos mažiau, nei spaudoje.
Dėl visa ko užsiregistravau internetu, o varžybų dieną nuvykau su savo mašina. Bet iki vietos neprivažiavau - pamačiau vos ne 3 km kamštį link oro uosto ir pasistačiau toliau mašiną. Ramiau bėgau apšilimą ir pamačiau, kad tikrai ne taip jau baisu galėjo būti su tuo transportu: pasirodo likus 1,5km iki oro uosto sankryžoje visus nukreipinėjo į gyvenamą rajoną, o arčiau nieko nebeleido. O be reikalo, nes tikrai ne viena vieta laisva jau buvo, o dar didžiojoje aikštėje prie vartų, kur pats pernai laikiau mašiną išdidžiai rikiavosi pora autobusų - taigi dar koks šimtas ir daugiau mašinų be problemų ten būtų tilpę.
Daug laiko nebebuvo iki starto, dar kiek pabendravau su pažįstamais ir reikėjo jau judėti link starto, į kitą oro uosto tako galą. Prie įėjimo stovėjo kelios merginos ir tiesiog dalino numerius - nesvarbu registravaisi ar ne, kas toks esi ir pan. - tiesiog dalino numerius bet kam ir bet kaip. Paėmiau, prisisegiau ir pajudėjom bėgte. Už kokių 50m priekyje grupė jau bėgo, mes iš paskos pajudėjom, bet kažkoks kareivukas pradėjo rėkti, kad negalima bėgti. Į klausimus kodėl neatsakinėjo (tik kad jau pavėlavom) ir net jėga bandė sulaikyti kolegą. Į bukumą šįkart neatsakėm - tiesiog nubėgom ir dar kiek pasikalbėjom apie kareivių įsakymų vykdymo be mąstymo padėtį - taip prisivijom kitus bėgančius kilimo taku.
Dar kiek pasimankštinom ir stojom į startą. Nelengvas laukė bėgimas, nors tik 3km, bet viskas prieš labai stiprų vėją, o atviruose laukuose nuo jo niekur nepasislėpsi, nebent už varžovo nugaros. Iš pradžių planavau rimtai bėgti, bet paskui tiesiog iki kontrolinio nusileidau - prizinis trejetukas ,,nešvietė", net nepersirengiau prieš startą - kaip atbėgau nuo mašinos, taip ir paskui parbėgau su tais pačiais rūbais. Taip ramiai laukėm starto, kai netikėtai iššovė startinis šūvis ir pradėjo griausti naikintuvai. Ir visi pasileido į trasą - iš pradžių gana toli buvau, bet paskui nemaža dalis ,,starto didvyrių" pradėjo lėtėti. Iš karto po starto nubėgo keturi lyderiai, o aš įsitaisiau antroje grupėje. Kartais ir sunkoka, kartais ir per lėtai - bet išeini prieš vėją ir noras dingsta eiti į priekį. Taip išsilaikiau grupėje, kurioje belikom trise, ir paskuniuose šimtuose aiškinomės tarpusavyje. Vienas pabėgo, paskui kitas, paskui pasigavau ir paskutiniuose metruose dar aplenkiau. Pragmatiškai mąstant jokio skirtumo ar 5-as ar 956-as, bet vis maloniau būti aukščiau.
Iš karto po finišo davė pora maišelių, gertuvę (kokteilinę?) ir pajudėjau toliau link arbatos ir bandelių. Ten davė vieną ir pažymėjo tarsi kiaulienos kumpį su antspaudu. Daugiau nebelaukiau ir pajudėjau link mašinos, nors kiek mačiau organizatoriai ,,sužibėjo"ir per apdovanojimus, kai sugebėjo sumaišyti apdovanojimo pakylos sustatymą.
Apskritai renginys labai išreklamuotas, bet chaoso ir betvarkės dar daugiau. Galbūt pats renginys visiškam mėgėjui ar tiesiog atėjusiam pažiopsoti piliečiui ir atrodė įdomus, bet sporto varžybų organizacine prasme diletantiškas ir žemo lygio. Galbūt (kas irgi mažai tikėtina) organizatoriai patys žinojo daugiau, turėjo susistemintą informaciją, bet į viešumą pateko tik nuotrupos ir chaotiškas žinių srautas. Internetinis tinklapis sukurtas, bet neinformatyvus. Toks jausmas, kad tarp organizatorių nėra nė vieno, kuris būtų susidūręs su sporto renginių organizavimu ir net keista, kaip kareiviai, tarsi turintys mėgti tvarką, palieka visus tam tikroje nežinomybėje.
Aišku paskui visi oficialiai džiaugiasi, kiek daug dalyvių ir pan., bet pamiršta pasakyti, kad didžioji dalis jų suvaryti kareiviai, o realaus dalyvių kiekio niekas ir nežino, ypač kai taip veikia registracija ir numerių dalinimas. Bet pažiūrėjus iš kitos pusės kai viskas už dyką (registracija nekainuoja) gauni tiek dovanų, vieną bandelę ir arbatos visai gerai tiesiog prabėgti. Tiesiog pažiūrėjus į tai kaip į masinį nemokamą renginį su dovanomis kodėl gi ne, bet tikrai neverta kalbėti apie tai kaip apie rimtas sportines varžybas.
Graužikai - Kelmė 2017
Vienas iš tų bėgimų, kurių stengiuosi nepraleisti - ir arti manęs ir šiaip gana įdomus, bent jau man. Šį kartą vėl ten nuvykau, nors mano pasiruošimas tradiciškai čia niekada nebūna geriausias - toks savotiškas tarpsezonis. Nebuvau pernai, dėl to tiksliai negaliu pasakyti ar čia šiemet tos naujovės ar jau ir pernai buvo. Pirmoji naujovė - varžybų ir finišo vieta. Jei anksčiau viskas būdavo prie Kelmės kultūros rūmų (kažkuriais metais mokykloje), tai šiemet viskas perkelta į Kelmės dvarą. Gal dėl gatvės remontų, kur anksčiau būdavo finišas, o gal tiesiog. Taigi atvykau ten - gražus, ne taip seniai restauruotas dvaras - pasiėmiau numerį ir kiek pavaikštinėję pradėjom šilti. Tradiciškai visus vežė į starto vietą, bet šį kartą nustebau, kai nuvežė ne į laukus ant plento, o tiesiai į pačius Graužikus - tikrai nedidelė gyvenvietė, bet gimtoji V. Rimkui, kurio atminimui ir skirtas šis bėgimas. Dar kiek ten pabėgioję laukėm starto, kuris vėlavo dėl kažkokių transporto problemų. Ne itin malonu rudenį, bet vis geriau sulaukti ir paskui visiems gerai, o ne spjauti ant dalyvių kaip kažkada teko patirti Prienuose.
Pagaliau startas ir pajudėjom - pradžia tikrai sunki: vieškelis, kalnas ir dar prieš vėją. Pirmus km gana toli buvau, bet paskui jaunimas pradėjo lėtėti, o radęs kompaniją pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Gana greitai įbėgom į jau pažįstamą plentą. Ilgą laiką bėgom kartu su vienu iš varžovų, bet vienu metu pavyko nuo šio atitrūkti. Kiek anksčiau nei ankstesniais metais pasukom į finišą prie bažnyčios ir prabėgus dvaro vartų kupolą finišas. Atbėgau 2-s, geriau ir negalėjau tikėtis, o ir savijauta visai nieko. Iš karto dar gavau dalyvio medalį ir šokolado plytelę.
Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Šį kartą bėgimas turėjo rėmėją, todėl ir prizai piniginiai bei vienodi visoms amžiaus grupėms: 30, 20 ir 10 eurų. Ilgai po to ir nebelaukėm, šiaip ar taip ruduo ir keliavom namo.
Apskritai varžybos visai gražiai suorganizuotos, ir nauja vieta, trasa visai bent jau man visai patiko - gal dėl to, kad jau senoji kiek atsibodusi per tiek metų, o gal tiesiog vizualiai iškilmingiau dvaras ir bent jau teisingas bėgimo pavadinimas, kai tikrai bėgama iš Graužikų. Tvarkingai, be nereikalingų blizgučių padarytas renginys, tuo labiau, kad tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje likusių bėgimų be startinio mokesčio, su specifine, sunkia, bet bent jau man įdomia trasa.
Pagaliau startas ir pajudėjom - pradžia tikrai sunki: vieškelis, kalnas ir dar prieš vėją. Pirmus km gana toli buvau, bet paskui jaunimas pradėjo lėtėti, o radęs kompaniją pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Gana greitai įbėgom į jau pažįstamą plentą. Ilgą laiką bėgom kartu su vienu iš varžovų, bet vienu metu pavyko nuo šio atitrūkti. Kiek anksčiau nei ankstesniais metais pasukom į finišą prie bažnyčios ir prabėgus dvaro vartų kupolą finišas. Atbėgau 2-s, geriau ir negalėjau tikėtis, o ir savijauta visai nieko. Iš karto dar gavau dalyvio medalį ir šokolado plytelę.
Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Šį kartą bėgimas turėjo rėmėją, todėl ir prizai piniginiai bei vienodi visoms amžiaus grupėms: 30, 20 ir 10 eurų. Ilgai po to ir nebelaukėm, šiaip ar taip ruduo ir keliavom namo.
Apskritai varžybos visai gražiai suorganizuotos, ir nauja vieta, trasa visai bent jau man visai patiko - gal dėl to, kad jau senoji kiek atsibodusi per tiek metų, o gal tiesiog vizualiai iškilmingiau dvaras ir bent jau teisingas bėgimo pavadinimas, kai tikrai bėgama iš Graužikų. Tvarkingai, be nereikalingų blizgučių padarytas renginys, tuo labiau, kad tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje likusių bėgimų be startinio mokesčio, su specifine, sunkia, bet bent jau man įdomia trasa.
2018-05-03
Kauno ruduo 2017
Dar vienas laisvas savaitgalis ir klausimas, kuriose varžybose dalyvauti: Klaipėdoje (net dvi varžybos tą pačią dieną, labai arti viena kitos net) ar Kaune. Aišku įdomiau būtų buvę Klaipėdoje, bet apsižiūrėjau, kad laimėtų kuponų terminai į pabaigą ir parduotuvės Kaune, todėl tuo pačiu nutariau nušauti pora zuikių. Atvykau dar iš vakaro, kiek pabėgiojau ir jau žinomoje man varžybų vietoje. Trasa krosinė, o tokiems orams esant dar ir šlapia. Kažkada bėgant purus smėliukas buvo, net buvau nustebęs, kad kažkur upelis yra, o dabar viskas priešingai - jau bala kaip reikalas. Ar šiaip ar varžybų organizatoriai net pora senų durų (varžybų dieną jau ir 3) pametė, kad būtų kur prabėgti.
Starto mokestis minimalus, 2 eurai, registracija internetu. Atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Oras dar labiau pabjuro ir šlapia, lietus, daug lapų ir purvyno. Na bet jau atvažiavau, tai reikia bėgti.
Startas čia visada specifinis - pažymėta linija, o po to atkarpa tarp medžių miške, kol pasiekiamas miško takelis. Šį kartą lyg ir visai neblogai pavyko startuoti, netoli lyderių. Pirmą ratą apšilau, jau kaip ir greitėti reikėjo pradėti, bet ar nuo šalčio, lietaus, ar nuo ,,prabuksavimo" (nors ir su trail batais) vėl priminė manoji nugara apie save. Teko paleisti lyderį ir įjungti saugų režimą. Likę 3 ratai ir buvo tokie kiek įmanoma saugiau ir ramiau pabaigti varžybas, besistengiant išsilaikyti pakankamai aukštai. Iš esmės visai gerai ir pavyko - atbėgau 2-as, per daug nebekreipdamas dėmesio į laiką, o daugiau laiko žiūrėdamas į savijautą.
Dar kiek pabėgiojau, gavau arbatos ir sausainių ir sulaukiau apdovanojimų. Gana tradiciniai medaliai ir taurės, bet daug čia ir nesitikėjau.
Apskritai varžybos panašesnės į draugų bendraminčių, susirinkimą, kontrolinį bėgimą - tokia specifinė šilta aplinka nešiltu oru. Minimaliais kaštais padarytas renginys, bet gana neblogai: pasirūpinta ir balos įveikimo problemomis, trasa sužymėta, nors tokiu oru danga bėgti tragiška. Tradicinis bėgimas, kam patinka krosai, bėgimai miške ir dar su neišpūstomis registracijos kainomis turėtų patikti.
Starto mokestis minimalus, 2 eurai, registracija internetu. Atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Oras dar labiau pabjuro ir šlapia, lietus, daug lapų ir purvyno. Na bet jau atvažiavau, tai reikia bėgti.
Startas čia visada specifinis - pažymėta linija, o po to atkarpa tarp medžių miške, kol pasiekiamas miško takelis. Šį kartą lyg ir visai neblogai pavyko startuoti, netoli lyderių. Pirmą ratą apšilau, jau kaip ir greitėti reikėjo pradėti, bet ar nuo šalčio, lietaus, ar nuo ,,prabuksavimo" (nors ir su trail batais) vėl priminė manoji nugara apie save. Teko paleisti lyderį ir įjungti saugų režimą. Likę 3 ratai ir buvo tokie kiek įmanoma saugiau ir ramiau pabaigti varžybas, besistengiant išsilaikyti pakankamai aukštai. Iš esmės visai gerai ir pavyko - atbėgau 2-as, per daug nebekreipdamas dėmesio į laiką, o daugiau laiko žiūrėdamas į savijautą.
Dar kiek pabėgiojau, gavau arbatos ir sausainių ir sulaukiau apdovanojimų. Gana tradiciniai medaliai ir taurės, bet daug čia ir nesitikėjau.
Apskritai varžybos panašesnės į draugų bendraminčių, susirinkimą, kontrolinį bėgimą - tokia specifinė šilta aplinka nešiltu oru. Minimaliais kaštais padarytas renginys, bet gana neblogai: pasirūpinta ir balos įveikimo problemomis, trasa sužymėta, nors tokiu oru danga bėgti tragiška. Tradicinis bėgimas, kam patinka krosai, bėgimai miške ir dar su neišpūstomis registracijos kainomis turėtų patikti.
Nidos pusė maratono 2018
Iš tikrųjų vienas laukiamiausių mano bėgimų Lietuvoje, į kurį stengiuosi kasmet nuvažiuoti. Anksčiau visada bėgdavau 1/2maratono, bet paskui dėl skirtingų priežasčių teko pereiti prie trumpesnių distancijų. Šiemet irgi planavau bėgti 10km, bet mano nusivylimui šią distanciją tiesiog panaikino. Kadangi 1/2 maratono ir dar Nidoje šiemet nebuvau pasiruošęs tinkamai įveikti, teko rinktis 5km distanciją.
Tradiciškai ekologijos mokesčio lengvata važiuojant į varžybas ir berods tradiciškai kylančios registracijos kainos - nors sunkoka tiksliai atsekti, kai pastaraisiais metais skirtingas distancijas čia bėgau. Atvykau kiek anksčiau - ne kasdien į Nidą keliauju, todėl čia bent porai dienų apsistoju. Iš vakaro pasiėmiau numerį ir jau iš karto pasijuto tvyranti suirutė ar tiesiog specifinė betvarkė ir chaosas. Jei ne taip seniai vienas teisėjas (a.a. ...) be čipų ir su negausia komanda sugebėdavo viską tvarkingai sustyguoti, tai dabar vėl tarsi grįžtama laipteliu atgal. Man, kaip trumpesnę distanciją bėgančiam, nebuvo skirtumo, bet 1/2 maratono dalyviai pajuto, kad startinis paketas šiemet gerokai aptirpęs.
Tradiciškai oras pasitaikė visai geras ir saulėtas, nors vėjas gana stiprokas. Startas atskirai 1/2 maratono ir 5km, todėl šį kartą nebebuvo chaoso, kai vienu metu visi bėga. Apšilau ir atvykau į starto vietą - savijauta šiaip sau, bet bėgti lyg ir nieko. Iš startinių protokolų ne itin ką pažinojau, bet čia tik 5km ir ,,išlįsti" kažkas nežinomo tikrai galėjo, todėl pradžia kiek ramesnė išėjo. Į pirmuosius kalnus dar visai neblogai traukė varžovai, bet paskui jau pradėjau ,,vesti" ir daryti atstumą - ne itin norėjo ,,atsikabinti", bet po truputį ,,paleido". Vis tik 5km savotiškai smagi rungtis bent tuo, kad čia nėra kada ,,miegoti" ir labai greitai, bent jau man, pasirodė ir paskutinis didysis kalnas, o po jo ir pakalnė su finišu. Atbėgau 1-as, ,,nenumiręs", bet pasistengti reikėjo. Po to atsiėmiau dalyvio tradicinį puodelį - šį kartą stiklinį. Dar vienas dalyvių diskusijų objektas: anksčiau geriau ar dabar, dizainas ar taupymas? Dar kiek pabėgiojau ir ramiai laukiau apdovanojimų.
Tradiciškai gana ilgai jie čia vyksta - daug amžiaus grupių 1/2 maratono, dar kartais kokia nors programa. Bet sulaukiau ir savosios eilės - čekis sporto prekių parduotuvėje (su ribota vieta ne mano mieste) ir rankšluostis. Po to jau ramiai vaikštinėjau po Nidą - niekur neskubėjau, nes dar pasilikau paturistauti.
Apskritai varžybos tarsi žengusios žingsnį atgal, tarsi ryškiai sumažintas finansavimas ar noras pataupyti. Sumažintas distancijų skaičius, startinis paketas, padidinti startiniai mokesčiai, bent vizualiai mažiau profesionalumo ir tvarkos organizavime. Nors aišku Nidos gamta daug ką atperka, bet reikia tikėtis, kad tai tik laikina duobė, po kurios vėl bus pakilimas.
Tradiciškai ekologijos mokesčio lengvata važiuojant į varžybas ir berods tradiciškai kylančios registracijos kainos - nors sunkoka tiksliai atsekti, kai pastaraisiais metais skirtingas distancijas čia bėgau. Atvykau kiek anksčiau - ne kasdien į Nidą keliauju, todėl čia bent porai dienų apsistoju. Iš vakaro pasiėmiau numerį ir jau iš karto pasijuto tvyranti suirutė ar tiesiog specifinė betvarkė ir chaosas. Jei ne taip seniai vienas teisėjas (a.a. ...) be čipų ir su negausia komanda sugebėdavo viską tvarkingai sustyguoti, tai dabar vėl tarsi grįžtama laipteliu atgal. Man, kaip trumpesnę distanciją bėgančiam, nebuvo skirtumo, bet 1/2 maratono dalyviai pajuto, kad startinis paketas šiemet gerokai aptirpęs.
Tradiciškai oras pasitaikė visai geras ir saulėtas, nors vėjas gana stiprokas. Startas atskirai 1/2 maratono ir 5km, todėl šį kartą nebebuvo chaoso, kai vienu metu visi bėga. Apšilau ir atvykau į starto vietą - savijauta šiaip sau, bet bėgti lyg ir nieko. Iš startinių protokolų ne itin ką pažinojau, bet čia tik 5km ir ,,išlįsti" kažkas nežinomo tikrai galėjo, todėl pradžia kiek ramesnė išėjo. Į pirmuosius kalnus dar visai neblogai traukė varžovai, bet paskui jau pradėjau ,,vesti" ir daryti atstumą - ne itin norėjo ,,atsikabinti", bet po truputį ,,paleido". Vis tik 5km savotiškai smagi rungtis bent tuo, kad čia nėra kada ,,miegoti" ir labai greitai, bent jau man, pasirodė ir paskutinis didysis kalnas, o po jo ir pakalnė su finišu. Atbėgau 1-as, ,,nenumiręs", bet pasistengti reikėjo. Po to atsiėmiau dalyvio tradicinį puodelį - šį kartą stiklinį. Dar vienas dalyvių diskusijų objektas: anksčiau geriau ar dabar, dizainas ar taupymas? Dar kiek pabėgiojau ir ramiai laukiau apdovanojimų.
Tradiciškai gana ilgai jie čia vyksta - daug amžiaus grupių 1/2 maratono, dar kartais kokia nors programa. Bet sulaukiau ir savosios eilės - čekis sporto prekių parduotuvėje (su ribota vieta ne mano mieste) ir rankšluostis. Po to jau ramiai vaikštinėjau po Nidą - niekur neskubėjau, nes dar pasilikau paturistauti.
Apskritai varžybos tarsi žengusios žingsnį atgal, tarsi ryškiai sumažintas finansavimas ar noras pataupyti. Sumažintas distancijų skaičius, startinis paketas, padidinti startiniai mokesčiai, bent vizualiai mažiau profesionalumo ir tvarkos organizavime. Nors aišku Nidos gamta daug ką atperka, bet reikia tikėtis, kad tai tik laikina duobė, po kurios vėl bus pakilimas.
Saulės mūšio bėgimas 2017
Tikriausiai vienas iš senesnių bėgimų Lietuvoje, bet niekada, bent jau kiek prisimenu, nepasižymėjęs populiarumu bėgikų tarpe. Seniau miesto centre, paskui nugrūstas į užkampį parke, dabar vėl grąžintas į miestą su nauja trasa. Lyg ir pasikeitė organizatoriai, bet jau prieš bėgimą buvo galima numatyti, kad aukšto lygio renginio nebus. Tokios detalės kaip reklaminių plakatų internete dizainas ir ypač nuostatai tai tik patvirtino, nors net teisėjų su čipais pasikvietė. Gal dėl to ir registracijos kaina standartinė tokiu atveju - 5 eurai. Standartinė ir registracijos forma, tinklapis.
Oras pasitaikė ne pats geriausias - apsiniaukę ir vietomis lietus, gana vėsus rudeniškas oras. Atvykau į starto vietą prie pat miesto savivaldybės ir ramiai atsiėmiau numerį - dalyvių labai mažai, ypač kaip 4-am pagal dydį Lietuvos miestui. Keletas šokėjų pasirodymų ir renginys oficialiai atidarytas.
Startas kartu 5 km ir 10 km - iš viso apie 100 bėgikų. Tikrai ne kažkas, kaip tokiam miestui, svečių ne per daugiausia, o ir pačių vietinių tikrai ne visi susirinko. Gal dėl to, kad tą savaitgalį dar porą bėgimų Lietuvoje, didelis bėgimo renginys Latvijoje, galbūt ir dar kur užsienyje - taip visi ir išsibarstė. Aišku nepadėjo ir tai, kad šio bėgimo nuostatai paskelbti gana vėlai.
Savijauta ne pati geriausia ir po starto tai dar tik labiau pasitvirtino - šiek tiek pabėgus ilga pakalnė, į kurią daug kas pasileido tikrai greitai ir tik po jos pradėjau ,,gaudytis" bėglius. Iš karto pabėgo du lyderiai, o aš ,,prisikabinau" prie vieno iš varžovų. Trasa tikrai gana įdomi ir sunkoka - po startinės pakalnės prabėgama pro miesto simbolį Saulės berniuką, sukama link Talkšos ežero, išlendama netoli Salduvės parko, o paskui pro Frenkelio vilą kylant į kalną ir dar prasukant pro Šiaulių universitetą vėl išbėgama prie savivaldybės. Pirmą ratą kartu prabėgom, o nusileidus nuo pakalnės jau vienas atitrūkau ir taip kone visą ratą ne pačiu didžiausiu atstumu ir išlaikiau varžovą už nugaros atbėgęs trečias. Vieta visai gera, bet savijauta prasta ir laikas tradicinis šiemet ir tikrai ne pats geriausias.
Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurie dar nukelti po 1236m simbolinio bėgimo. Toks masinis dalyvių kiekio klastojimo atvejis - gal koks šimtas ar max du šimtai, o spaudoje paskui džiaugtasi virš 1000, nors tiek ir su žiūrovais trasoje nepriskaičiuotum...
Apdovanojimai minimalūs - jokių amžiaus grupių, tik bendra įskaita ir sporto prekių čekių, šiek tiek kosmetikos ir taurės.
Apskritai varžybos pateisino savo prastą vardą - nors ir buvo tokių ,,blizgučių" atidarymas ir pan., bet apskritai labai nykios varžybos. Jei reikėtų rinkti privalumų, tai be abejo būtų pati trasa, jos paruošimas. Darbo teisėjams tikrai nedaug - sužiūrėti 100 dalyvių su čipais tikrai nesudėtinga ir sunku rimtai pasišiukšlinti. Gal dėl oro, gal dėl prastų organizacinių sprendimų dalyvių labai mažai - net rajoniniai bėgimai pritraukia daugiau dalyvių. Kaip mažai ir žiūrovų - visoje trasoje be teisėjų vos ne ant rankos pirštų juos suskaičiuotum, o veiksmas kone miesto centre... Jei anksčiau tarybinis palikimas dar ilgai tvyrojo šiame bėgime, tai dabar tiesiog naujas, su sporto pasauliu ne itin susijęs organizavimas. Na gal kada ir pakils bėgimo organizavimo lygis, gal kada ir dalyvių pagausės - ateitis parodys, ar toliau merdės šis bėgimas ar prisikels.
Oras pasitaikė ne pats geriausias - apsiniaukę ir vietomis lietus, gana vėsus rudeniškas oras. Atvykau į starto vietą prie pat miesto savivaldybės ir ramiai atsiėmiau numerį - dalyvių labai mažai, ypač kaip 4-am pagal dydį Lietuvos miestui. Keletas šokėjų pasirodymų ir renginys oficialiai atidarytas.
Startas kartu 5 km ir 10 km - iš viso apie 100 bėgikų. Tikrai ne kažkas, kaip tokiam miestui, svečių ne per daugiausia, o ir pačių vietinių tikrai ne visi susirinko. Gal dėl to, kad tą savaitgalį dar porą bėgimų Lietuvoje, didelis bėgimo renginys Latvijoje, galbūt ir dar kur užsienyje - taip visi ir išsibarstė. Aišku nepadėjo ir tai, kad šio bėgimo nuostatai paskelbti gana vėlai.
Savijauta ne pati geriausia ir po starto tai dar tik labiau pasitvirtino - šiek tiek pabėgus ilga pakalnė, į kurią daug kas pasileido tikrai greitai ir tik po jos pradėjau ,,gaudytis" bėglius. Iš karto pabėgo du lyderiai, o aš ,,prisikabinau" prie vieno iš varžovų. Trasa tikrai gana įdomi ir sunkoka - po startinės pakalnės prabėgama pro miesto simbolį Saulės berniuką, sukama link Talkšos ežero, išlendama netoli Salduvės parko, o paskui pro Frenkelio vilą kylant į kalną ir dar prasukant pro Šiaulių universitetą vėl išbėgama prie savivaldybės. Pirmą ratą kartu prabėgom, o nusileidus nuo pakalnės jau vienas atitrūkau ir taip kone visą ratą ne pačiu didžiausiu atstumu ir išlaikiau varžovą už nugaros atbėgęs trečias. Vieta visai gera, bet savijauta prasta ir laikas tradicinis šiemet ir tikrai ne pats geriausias.
Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurie dar nukelti po 1236m simbolinio bėgimo. Toks masinis dalyvių kiekio klastojimo atvejis - gal koks šimtas ar max du šimtai, o spaudoje paskui džiaugtasi virš 1000, nors tiek ir su žiūrovais trasoje nepriskaičiuotum...
Apdovanojimai minimalūs - jokių amžiaus grupių, tik bendra įskaita ir sporto prekių čekių, šiek tiek kosmetikos ir taurės.
Apskritai varžybos pateisino savo prastą vardą - nors ir buvo tokių ,,blizgučių" atidarymas ir pan., bet apskritai labai nykios varžybos. Jei reikėtų rinkti privalumų, tai be abejo būtų pati trasa, jos paruošimas. Darbo teisėjams tikrai nedaug - sužiūrėti 100 dalyvių su čipais tikrai nesudėtinga ir sunku rimtai pasišiukšlinti. Gal dėl oro, gal dėl prastų organizacinių sprendimų dalyvių labai mažai - net rajoniniai bėgimai pritraukia daugiau dalyvių. Kaip mažai ir žiūrovų - visoje trasoje be teisėjų vos ne ant rankos pirštų juos suskaičiuotum, o veiksmas kone miesto centre... Jei anksčiau tarybinis palikimas dar ilgai tvyrojo šiame bėgime, tai dabar tiesiog naujas, su sporto pasauliu ne itin susijęs organizavimas. Na gal kada ir pakils bėgimo organizavimo lygis, gal kada ir dalyvių pagausės - ateitis parodys, ar toliau merdės šis bėgimas ar prisikels.
2018-03-26
Ąžuolyno bėgimas 2017 ruduo
Jau kuris laikas Kaune organizuojami bėgimai Ąžuolyno parke - neskaitant smulkesniųjų ir priešistorės vertėtų paminėti Vietrino taurės bėgimą, kuris čia buvo perkeltas pakeitus trasą iš Panemunės parko iki LKKA (LSU). O dabar jų itin pagausėjo, kai pradėti organizuoti bėgimai pavasarį, rudenį ir net naujametiniai. Trasa ta pati (išskyrus naujametinio), atsiliepimai ir info teigiami, todėl sulaukus progos nutariau ir aš čia nuvažiuoti.
Užsiregistravau iš anksto internetu ir pasitikrinau prie dalyvių sąrašo - priešingai nei kituose bėgimuose čia buvo ne pilna informacija, o vardas, pavardės pirma raidė, miestas ir amžius. Na bet pagal tai lyg irgi galima atsekti, kad užregistruotas.
Nuvažiavau iš vakaro į Kauną ir ten bėgdamas mankštą nutariau dar numerį iš vakaro pasiimti. Bet žiūriu taip tuščia aplink stadioną, o viduje pasiteiravus pasakė, kad iki 13 tik buvo numeriai čia. Paskui internete ir pats perskaičiau, kad tik iš ryto ir tik iki pietų buvo galima iš anksto numerius pasiimti, o vakarop jau nebe. Šiek tiek keistokai, mano manymu, tuo labiau kad tokiu metu bene visi dirba ir toks numerių atsiėmimo laikas kažin ar kam naudingas.
Taigi ryte atvažiavau kiek anksčiau, pasistačiau mašiną netoli Kauno sporto halės ir ramiai atsiėmiau numerį - eilių ne kažką, nors dalyvių lyg ir nemažai. Po truputį pradėjau ir apšilinėti - pirmoji trasos dalis puikiai pažįstama iš A. Vietrino taurės bėgimo, o antrąją per apšilimą panagrinėjau. Šiaip trasa lyg ir greitai, oras irgi lyg ir geras, todėl tikėjausi kiek greičiau subėgti.
Startas pačiame Dariaus ir Girėno stadione - ne kartą čia seniau esu bėgęs, nors kuo toliau, tuo mažiau patikdavo vis minkštinama bėgimo danga. Prieš startą dar pristatė porą lyderių ir pagaliau pajudėjom į trasą. Šiek tiek stadiono, po to pora posukių ir jau pažįstamos vietos parke. Iš pradžių aišku nubėgo pora lyderių, o aš įsitaisiau antroje grupelėje. Taip pribėgom gyvenamųjų namų kvartalą - taip atrodo lyg nieko sunkesnio ten, bet grupė greitai ten subyrėjo. Gal šiek tiek ir tempas padidėjo, gal ir oras davė savo - nors ir vėsoka, bet vietomis tvanku ir tarp namų tarsi oro truktų. Į stadioną jau įbėgome nebe grupe, o kiekvienas atskirai. Prieš varžybas dar kiek nesupratau ir bijojau, kad bus savotiška grūstis ar bent jau pasistumdymų, kai reikės per 100m prasilenkti su į tą pačią bėgančiais, bet tuščia atkarpa pasitaikė. Gana greitai iš po stadiono pasivijau 15km lyderius ir po kurio laiko jau kiek lėtokai buvo, taigi pagreitinau kad neprisivytų varžovai iš galo. Taip ir finišavau 2-oje vietoje, nors laiko ir geresnio tikėjausi. Iš karto po finišo pakalbino renginio vedėja - trenerė ir dar paklausė kas aš toks, nors tiek kas prieš, tiek kas po manęs pažinojo. Ką jau padarysi, teko prisistatyti.
Po to kiek pabėgiojau ir paskui laukiau apdovanojimų. Nors teko gana ilgai laukti, bet tikrai verta, nes gausiai šį kartą ,,užderėjo" - taurė, daug rėmėjų maišelių (duona, žuvies produktai, kava, kvietimai į boulingą, kartingą ir pan.) ir 200e vertės čekis sporto prekių parduotuvėje. Prisiminus patirtį iš kitos sporto prekių parduotuvės iš pradžių per daug nesužavėjo(tuo labiau, kad kaip bėgimo prekių firma ji negarsėja), bet kai ten apsilankiau po poros mėnesių viskas buvo žymiai geriau: ir terminas ilgesnis, ir akcijinės kainos galiojo ir pačiam prisidėti galima - šį kartą iš tų 200e ir pavyko tiek panaudoti.
Apskritai bėgimas paliko gerą įspūdį - visai smagi ir greita trasa, nemažai savanorių neleisiančių pasiklysti, o ir eismui minimalūs trukdžiai. Būtent to galėtų pasimokyti vilniečiai per savo bėgimo renginius - ten dažniausiai tiesiog tveriamos gatvės ir jokio bandymo susiderinti su eismu, dėl ko paskui daug nepatenkintų ir blogų atsiliepimų. Apskritai kauniečiai patys su bėgimu susiję ir supranta, kas geriau bėgikams, daro jiems šventę. Tikėkimės ši tendencija išsilaikys ir ateityje.
Užsiregistravau iš anksto internetu ir pasitikrinau prie dalyvių sąrašo - priešingai nei kituose bėgimuose čia buvo ne pilna informacija, o vardas, pavardės pirma raidė, miestas ir amžius. Na bet pagal tai lyg irgi galima atsekti, kad užregistruotas.
Nuvažiavau iš vakaro į Kauną ir ten bėgdamas mankštą nutariau dar numerį iš vakaro pasiimti. Bet žiūriu taip tuščia aplink stadioną, o viduje pasiteiravus pasakė, kad iki 13 tik buvo numeriai čia. Paskui internete ir pats perskaičiau, kad tik iš ryto ir tik iki pietų buvo galima iš anksto numerius pasiimti, o vakarop jau nebe. Šiek tiek keistokai, mano manymu, tuo labiau kad tokiu metu bene visi dirba ir toks numerių atsiėmimo laikas kažin ar kam naudingas.
Taigi ryte atvažiavau kiek anksčiau, pasistačiau mašiną netoli Kauno sporto halės ir ramiai atsiėmiau numerį - eilių ne kažką, nors dalyvių lyg ir nemažai. Po truputį pradėjau ir apšilinėti - pirmoji trasos dalis puikiai pažįstama iš A. Vietrino taurės bėgimo, o antrąją per apšilimą panagrinėjau. Šiaip trasa lyg ir greitai, oras irgi lyg ir geras, todėl tikėjausi kiek greičiau subėgti.
Startas pačiame Dariaus ir Girėno stadione - ne kartą čia seniau esu bėgęs, nors kuo toliau, tuo mažiau patikdavo vis minkštinama bėgimo danga. Prieš startą dar pristatė porą lyderių ir pagaliau pajudėjom į trasą. Šiek tiek stadiono, po to pora posukių ir jau pažįstamos vietos parke. Iš pradžių aišku nubėgo pora lyderių, o aš įsitaisiau antroje grupelėje. Taip pribėgom gyvenamųjų namų kvartalą - taip atrodo lyg nieko sunkesnio ten, bet grupė greitai ten subyrėjo. Gal šiek tiek ir tempas padidėjo, gal ir oras davė savo - nors ir vėsoka, bet vietomis tvanku ir tarp namų tarsi oro truktų. Į stadioną jau įbėgome nebe grupe, o kiekvienas atskirai. Prieš varžybas dar kiek nesupratau ir bijojau, kad bus savotiška grūstis ar bent jau pasistumdymų, kai reikės per 100m prasilenkti su į tą pačią bėgančiais, bet tuščia atkarpa pasitaikė. Gana greitai iš po stadiono pasivijau 15km lyderius ir po kurio laiko jau kiek lėtokai buvo, taigi pagreitinau kad neprisivytų varžovai iš galo. Taip ir finišavau 2-oje vietoje, nors laiko ir geresnio tikėjausi. Iš karto po finišo pakalbino renginio vedėja - trenerė ir dar paklausė kas aš toks, nors tiek kas prieš, tiek kas po manęs pažinojo. Ką jau padarysi, teko prisistatyti.
Po to kiek pabėgiojau ir paskui laukiau apdovanojimų. Nors teko gana ilgai laukti, bet tikrai verta, nes gausiai šį kartą ,,užderėjo" - taurė, daug rėmėjų maišelių (duona, žuvies produktai, kava, kvietimai į boulingą, kartingą ir pan.) ir 200e vertės čekis sporto prekių parduotuvėje. Prisiminus patirtį iš kitos sporto prekių parduotuvės iš pradžių per daug nesužavėjo(tuo labiau, kad kaip bėgimo prekių firma ji negarsėja), bet kai ten apsilankiau po poros mėnesių viskas buvo žymiai geriau: ir terminas ilgesnis, ir akcijinės kainos galiojo ir pačiam prisidėti galima - šį kartą iš tų 200e ir pavyko tiek panaudoti.
Apskritai bėgimas paliko gerą įspūdį - visai smagi ir greita trasa, nemažai savanorių neleisiančių pasiklysti, o ir eismui minimalūs trukdžiai. Būtent to galėtų pasimokyti vilniečiai per savo bėgimo renginius - ten dažniausiai tiesiog tveriamos gatvės ir jokio bandymo susiderinti su eismu, dėl ko paskui daug nepatenkintų ir blogų atsiliepimų. Apskritai kauniečiai patys su bėgimu susiję ir supranta, kas geriau bėgikams, daro jiems šventę. Tikėkimės ši tendencija išsilaikys ir ateityje.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)