Anykščiai - Puntuko akmuo - Anykščiai

Bent jau skelbiama oficialiai, kad tai seniausias Lietuvoje bėgimas - sunku ginčytis, nes senesnio bent dabar nežinau. Jau jubiliejinis šiemet 55-asis, nusprendžiau sudalyvauti, nes kartą čia dalyvavus trasa tikrai patiko. Registravausi iš anksto, kaina standartinė turnyrinio bėgimo - 5 eurai.
Iš ryto atsikėliau ir pirma mintis - gal nevažiuoti?.. Kažkokia prasta savijauta, bet jau kad buvau nusprendęs ir užsiregistravęs, tai pajudėjau. Atvykau ne taip jau daug laiko likus iki starto - gerai, kad numerį ir reklaminius Anykščių turizmo lankstinukus jau buvo paėmę. Bet jį išvydus džiaugsmo dar mažiau - gal ne visai rimta, bet prietarų tam tikrų turiu.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas - bėgu, ir ne itin jaučiu savęs, savo bėgimo. Aišku dar buvo tikimybė, kad jaudulys ar dar geriau - kartais panašia savijauta geriausiai per varžybas bėgasi. Stojau į startą, kadangi jau vėlokai atėjau, į pirmas eiles nepavyko prasibrauti. Pagaliau pajudėjom ir supratau, kad šiandien ,,tikrai ne mano diena" - kartais būna dienų, kai po keliasdešimties metrų supranti, kad tikrai nieko neprabėgsi gero ir belieka tik atsikankinti. Po starto grupė gana greitai ,,išsitempė", prisijungiau prie visai geros, bet po 3km dar kiek pagreitėjus jai į kalnelį paleidau ir šią bei likau vienas. Per daug lyg ir ,,nesėdau", bet tiesiog ,,pešiau" ir bandžiau palaikyti tam tikrą greitį. Ilgą laiką mačiau priekyje varžovus, nieko ypatingo jau ir jie nebebėgo, bet ir pats ,,tempiau" ir tiek. Vis bandžiau vytis, bet nieko gero nepavyko - parbėgau 7-as, pasirodo dar savo amžiaus grupėje 4-as, su visai prasta nuotaika ir keista savijauta. Iš karto dar gavau dalyvio medalį ir nuėjau kiek pabėgioti. Su tuo medaliu paskui dar sriubos galėjo gauti. Dar apsiprausiau bibliotekos tualeto kriauklėje ir pajudėjau paturistauti po apylinkes.
Apskritai varžybos gražiai organizuotos - startas laiku, trasa viena iš smagesnių Lietuvoje, net kilometrai trasoje sužymėti (nors nežinau, ar ten km prie Puntuko ilgesnis tiek ar toks lėtas man išėjo), vandens buteliukai, sriuba dalyviams. Gražus bėgimas gražiame krašte, nors asmeniškai džiaugsmo savo pasirodymu mažai. O ir šį kartą visos aplinkos prieš po ir po nemačiau - kone tiesiai iš po kelionės į startą ir iš karto toliau.

Bėgimas Kretingos rajone 2018

Šiaip būtų aiškiau visiems, jei parašyčiau pavadimą, bet savo aprašymuose niekada nenaudoju įmonių, prekinių ženklų ir asmenų tikslių pavadinimų, pavardžių ir pan. Neišimtis ir šis kartas.
Iš tikrųjų ilgokai svarsčiau kur važiuoti: Visaginas, Kaunas ar Kretinga. Kaune viskas gerai, bet jau bandyta, o ir prieš Anykščius gal kiek per arti laiko atžvilgiu. Visaginas visai įdomu, tuo labiau kad ten dar nesu buvęs, bet pažiūrėjus kad važiuoti 3,5 valandos į vieną pusę noras labai sumažėjo. Ką gi liko Kretinga, seniausias iš šių trijų ir dar nebandytas.
Registracija išankstinė internetu ir startinis mokestis 3 eurai. Nors kelio vos ne perpus mažiau, bet vis tiek prailgo, o ir streso dar buvo pabaigoje. Nežinia kodėl, bet pagal įvestą adresą navigacija nuvedė į gretimą kaimą. Ten aišku nieko neradau, tada nuvažiavau į to vardo kavinę - užeigą ar kaip tai pavadinti, kur maloniai paaiškino, kad ne čia bėgimas, reikia važiuoti į kitą padalinį. Radau, netoli buvo, bet vietoje buvau tik 10 minučių iki pirmųjų startų - visa laimė, kad manasis paskutinis. Taigi tada jau ramiau atsiėmiau numerį, pasiėmiau vandens buteliuką ir pavaikštinėjau po vietinį skulptūrų parką, pelkių taką, atrakcionų teritoriją.
Gana greitai atėjo ir apšilimo laikas. Kiek pabėgiojau ir stojom į startą. Dalyvių nedaug, kone visa trasa krosinė, tik pirmi šimtai metrų trinkelės. O paskui vieškelis, miško takai, kiek pakilimų ir nusileidimų - šiaip gana įdomi trasa ir nenuobodi. Iš pradžių kiek užvedė, paskui jau aš pavedžiau, o antrą ratą pradėjus latvis išėjo į priekį. Iš esmės pirmas startas nuo lapkričio mėnesio, gal tai ir atsiliepė, kai pradėjo šoną durti. Bet kentėjau, laikiausi ir bandžiau atsikvėpuoti. Iki finišo kaip ir pavyko, bet ,,užlenkti" svečio iš Latvijos finišo tiesiojoje nepavyko. Dar kiek pabėgiojau ramiai, apsiprausiau tualete kriauklėje ir vos ne iš karto apdovanojimai. Šiek tiek duonos gaminių, vaisių maišelis, bilietas į jūrų muziejų ir vietinio pramogų parko 3 pramogos. Pasidėjau į mašiną ir nuėjau žadėtų organizatorių cepelinų. Savotiškai keista, kai visur tuščia ir reikėjo kiek palaukti, kol gyvą žmogų radau. Bet nieko, dar paklausė ko vėluoju ir davė cepeliną - vieną, bet didelį, kurio visai užteko užsigeriant gira.
Apskritai varžybos gana smagios, įdomi ir vaizdinga trasa, nors krosai man niekada nepatikdavo. Nedidelis startinis mokestis, vaišės po bėgimo, kaip ir viskas gerai. Aišku kiek tolokai nuo mano gimtųjų vietų, kaip ir daugeliui Lietuvoje matyt, gal dėl to toks daugiau regioninis bėgimas ir likęs.

Runway run 2018

Keisti šiemet metai man, bent jau jų pradžia - dar niekada neteko taip vėlai pradėti varžybų. Net tada, kai žiemą pora mėnesių praktiškai net vaikščioti negalėjau, pirmas startas buvo balandžio pradžioje. O šiemet vis atsirasdavo trikdžių - tai darbo grafikas sutapdavo su bėgimais, tai oras ar savijauta tragiški.. Bet pagaliau reikia pradėti ir pirmas startas šiemet gimtajame mieste.
Šiokie tokie pasikeitimai šiemet šiame bėgime - tiksliau bent jau oficialiai sujungti 2 bėgimai: tas pats runway run (lyg negalėtų sugalvoti kažko lietuviško) ir bėgimas su miesto meru. Ir iš tikrųjų buvo įdomu ar sujungus du ne pačios aukščiausios kokybės organizavimo prasme renginius išeis vienas neblogas. Pirmi įspūdžiai nenuteikė optimistiškai, nes renginio vienas pagrindinių atributų - nuostatai - surašyti labai negrabiai, tarsi per 5 min sumestos nuotrupos. Šiemet net specialus tinklapis buvo sukurtas šiam renginiui - tarsi ir geras sprendimas, su registracijo jame, kiek platesne programa, bet norint kažką daugiau sužinoti reikėjo ,,gaudyti" informaciją per spaudą. Taip paaiškėjo, kad šiemet jau 3 pirmi bus apdovanojami, nors nuostatuose niekur to nebuvo. Apskritai reklama labai gausi - plakatai mieste, bėgimo mėgėjų tinklapis, lengvosios atletikos federacijos puslapis, facebook - kur tik nebuvo reklamos. Ir kas keisčiausia, kad oficialiuose šaltiniuose informacijos mažiau, nei spaudoje.
Dėl visa ko užsiregistravau internetu, o varžybų dieną nuvykau su savo mašina. Bet iki vietos neprivažiavau - pamačiau vos ne 3 km kamštį link oro uosto ir pasistačiau toliau mašiną. Ramiau bėgau apšilimą ir pamačiau, kad tikrai ne taip jau baisu galėjo būti su tuo transportu: pasirodo likus 1,5km iki oro uosto sankryžoje visus nukreipinėjo į gyvenamą rajoną, o arčiau nieko nebeleido. O be reikalo, nes tikrai ne viena vieta laisva jau buvo, o dar didžiojoje aikštėje prie vartų, kur pats pernai laikiau mašiną išdidžiai rikiavosi pora autobusų - taigi dar koks šimtas ir daugiau mašinų be problemų ten būtų tilpę.
Daug laiko nebebuvo iki starto, dar kiek pabendravau su pažįstamais ir reikėjo jau judėti link starto, į kitą oro uosto tako galą. Prie įėjimo stovėjo kelios merginos ir tiesiog dalino numerius - nesvarbu registravaisi ar ne, kas toks esi ir pan. - tiesiog dalino numerius bet kam ir bet kaip. Paėmiau, prisisegiau ir pajudėjom bėgte. Už kokių 50m priekyje grupė jau bėgo, mes iš paskos pajudėjom, bet kažkoks kareivukas pradėjo rėkti, kad negalima bėgti. Į klausimus kodėl neatsakinėjo (tik kad jau pavėlavom) ir net jėga bandė sulaikyti kolegą. Į bukumą šįkart neatsakėm - tiesiog nubėgom ir dar kiek pasikalbėjom apie kareivių įsakymų vykdymo be mąstymo padėtį - taip prisivijom kitus bėgančius kilimo taku.
Dar kiek pasimankštinom ir stojom į startą. Nelengvas laukė bėgimas, nors tik 3km, bet viskas prieš labai stiprų vėją, o atviruose laukuose nuo jo niekur nepasislėpsi, nebent už varžovo nugaros. Iš pradžių planavau rimtai bėgti, bet paskui tiesiog iki kontrolinio nusileidau - prizinis trejetukas ,,nešvietė", net nepersirengiau prieš startą - kaip atbėgau nuo mašinos, taip ir paskui parbėgau su tais pačiais rūbais. Taip ramiai laukėm starto, kai netikėtai iššovė startinis šūvis ir pradėjo griausti naikintuvai. Ir visi pasileido į trasą - iš pradžių gana toli buvau, bet paskui nemaža dalis ,,starto didvyrių" pradėjo lėtėti. Iš karto po starto nubėgo keturi lyderiai, o aš įsitaisiau antroje grupėje. Kartais ir sunkoka, kartais ir per lėtai - bet išeini prieš vėją ir noras dingsta eiti į priekį. Taip išsilaikiau grupėje, kurioje belikom trise, ir paskuniuose šimtuose aiškinomės tarpusavyje. Vienas pabėgo, paskui kitas, paskui pasigavau ir paskutiniuose metruose dar aplenkiau. Pragmatiškai mąstant jokio skirtumo ar 5-as ar 956-as, bet vis maloniau būti aukščiau.
Iš karto po finišo davė pora maišelių, gertuvę (kokteilinę?) ir pajudėjau toliau link arbatos ir bandelių. Ten davė vieną ir pažymėjo tarsi kiaulienos kumpį su antspaudu. Daugiau nebelaukiau ir pajudėjau link mašinos, nors kiek mačiau organizatoriai ,,sužibėjo"ir per apdovanojimus, kai sugebėjo sumaišyti apdovanojimo pakylos sustatymą.
Apskritai renginys labai išreklamuotas, bet chaoso ir betvarkės dar daugiau. Galbūt pats renginys visiškam mėgėjui ar tiesiog atėjusiam pažiopsoti piliečiui ir atrodė įdomus, bet sporto varžybų organizacine prasme diletantiškas ir žemo lygio. Galbūt (kas irgi mažai tikėtina) organizatoriai patys žinojo daugiau, turėjo susistemintą informaciją, bet į viešumą pateko tik nuotrupos ir chaotiškas žinių srautas. Internetinis tinklapis sukurtas, bet neinformatyvus. Toks jausmas, kad tarp organizatorių nėra nė vieno, kuris būtų susidūręs su sporto renginių organizavimu ir net keista, kaip kareiviai, tarsi turintys mėgti tvarką, palieka visus tam tikroje nežinomybėje.
Aišku paskui visi oficialiai džiaugiasi, kiek daug dalyvių ir pan., bet pamiršta pasakyti, kad didžioji dalis jų suvaryti kareiviai, o realaus dalyvių kiekio niekas ir nežino, ypač kai taip veikia registracija ir numerių dalinimas. Bet pažiūrėjus iš kitos pusės kai viskas už dyką (registracija nekainuoja) gauni tiek dovanų, vieną bandelę ir arbatos visai gerai tiesiog prabėgti. Tiesiog pažiūrėjus į tai kaip į masinį nemokamą renginį su dovanomis kodėl gi ne, bet tikrai neverta kalbėti apie tai kaip apie rimtas sportines varžybas.

Graužikai - Kelmė 2017

Vienas iš tų bėgimų, kurių stengiuosi nepraleisti - ir arti manęs ir šiaip gana įdomus, bent jau man. Šį kartą vėl ten nuvykau, nors mano pasiruošimas tradiciškai čia niekada nebūna geriausias - toks savotiškas tarpsezonis. Nebuvau pernai, dėl to tiksliai negaliu pasakyti ar čia šiemet tos naujovės ar jau ir pernai buvo. Pirmoji naujovė - varžybų ir finišo vieta. Jei anksčiau viskas būdavo prie Kelmės kultūros rūmų (kažkuriais metais mokykloje), tai šiemet viskas perkelta į Kelmės dvarą. Gal dėl gatvės remontų, kur anksčiau būdavo finišas, o gal tiesiog. Taigi atvykau ten - gražus, ne taip seniai restauruotas dvaras - pasiėmiau numerį ir kiek pavaikštinėję pradėjom šilti. Tradiciškai visus vežė į starto vietą, bet šį kartą nustebau, kai nuvežė ne į laukus ant plento, o tiesiai į pačius Graužikus - tikrai nedidelė gyvenvietė, bet gimtoji V. Rimkui, kurio atminimui ir skirtas šis bėgimas. Dar kiek ten pabėgioję laukėm starto, kuris vėlavo dėl kažkokių transporto problemų. Ne itin malonu rudenį, bet vis geriau sulaukti ir paskui visiems gerai, o ne spjauti ant dalyvių kaip kažkada teko patirti Prienuose.
Pagaliau startas ir pajudėjom - pradžia tikrai sunki: vieškelis, kalnas ir dar prieš vėją. Pirmus km gana toli buvau, bet paskui jaunimas pradėjo lėtėti, o radęs kompaniją pradėjau ,,gaudyti" varžovus. Gana greitai įbėgom į jau pažįstamą plentą. Ilgą laiką bėgom kartu su vienu iš varžovų, bet vienu metu pavyko nuo šio atitrūkti. Kiek anksčiau nei ankstesniais metais pasukom į finišą prie bažnyčios ir prabėgus dvaro vartų kupolą finišas. Atbėgau 2-s, geriau ir negalėjau tikėtis, o ir savijauta visai nieko. Iš karto dar gavau dalyvio medalį ir šokolado plytelę.
Kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų. Šį kartą bėgimas turėjo rėmėją, todėl ir prizai piniginiai bei vienodi visoms amžiaus grupėms: 30, 20 ir 10 eurų. Ilgai po to ir nebelaukėm, šiaip ar taip ruduo ir keliavom namo.
Apskritai varžybos visai gražiai suorganizuotos, ir nauja vieta, trasa visai bent jau man visai patiko - gal dėl to, kad jau senoji kiek atsibodusi per tiek metų, o gal tiesiog vizualiai iškilmingiau dvaras ir bent jau teisingas bėgimo pavadinimas, kai tikrai bėgama iš Graužikų. Tvarkingai, be nereikalingų blizgučių padarytas renginys, tuo labiau, kad tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje likusių bėgimų be startinio mokesčio, su specifine, sunkia, bet bent jau man įdomia trasa.

Kauno ruduo 2017

Dar vienas laisvas savaitgalis ir klausimas, kuriose varžybose dalyvauti: Klaipėdoje (net dvi varžybos tą pačią dieną, labai arti viena kitos net) ar Kaune. Aišku įdomiau būtų buvę Klaipėdoje, bet apsižiūrėjau, kad laimėtų kuponų terminai į pabaigą ir parduotuvės Kaune, todėl tuo pačiu nutariau nušauti pora zuikių. Atvykau dar iš vakaro, kiek pabėgiojau ir jau žinomoje man varžybų vietoje. Trasa krosinė, o tokiems orams esant dar ir šlapia. Kažkada bėgant purus smėliukas buvo, net buvau nustebęs, kad kažkur upelis yra, o dabar viskas priešingai - jau bala kaip reikalas. Ar šiaip ar varžybų organizatoriai net pora senų durų (varžybų dieną jau ir 3) pametė, kad būtų kur prabėgti.
Starto mokestis minimalus, 2 eurai, registracija internetu. Atsiėmiau numerį ir pradėjau apšilinėti. Oras dar labiau pabjuro ir šlapia, lietus, daug lapų ir purvyno. Na bet jau atvažiavau, tai reikia bėgti.
Startas čia visada specifinis - pažymėta linija, o po to atkarpa tarp medžių miške, kol pasiekiamas miško takelis. Šį kartą lyg ir visai neblogai pavyko startuoti, netoli lyderių. Pirmą ratą apšilau, jau kaip ir greitėti reikėjo pradėti, bet ar nuo šalčio, lietaus, ar nuo ,,prabuksavimo" (nors ir su trail batais) vėl priminė manoji nugara apie save. Teko paleisti lyderį ir įjungti saugų režimą. Likę 3 ratai ir buvo tokie kiek įmanoma saugiau ir ramiau pabaigti varžybas, besistengiant išsilaikyti pakankamai aukštai. Iš esmės visai gerai ir pavyko - atbėgau 2-as, per daug nebekreipdamas dėmesio į laiką, o daugiau laiko žiūrėdamas į savijautą.
Dar kiek pabėgiojau, gavau arbatos ir sausainių ir sulaukiau apdovanojimų. Gana tradiciniai medaliai ir taurės, bet daug čia ir nesitikėjau.
Apskritai varžybos panašesnės į draugų bendraminčių, susirinkimą, kontrolinį bėgimą - tokia specifinė šilta aplinka nešiltu oru. Minimaliais kaštais padarytas renginys, bet gana neblogai: pasirūpinta ir balos įveikimo problemomis, trasa sužymėta, nors tokiu oru danga bėgti tragiška. Tradicinis bėgimas, kam patinka krosai, bėgimai miške ir dar su neišpūstomis registracijos kainomis turėtų patikti.

Nidos pusė maratono 2018

Iš tikrųjų vienas laukiamiausių mano bėgimų Lietuvoje, į kurį stengiuosi kasmet nuvažiuoti. Anksčiau visada bėgdavau 1/2maratono, bet paskui dėl skirtingų priežasčių teko pereiti prie trumpesnių distancijų. Šiemet irgi planavau bėgti 10km, bet mano nusivylimui šią distanciją tiesiog panaikino. Kadangi 1/2 maratono ir dar Nidoje šiemet nebuvau pasiruošęs tinkamai įveikti, teko rinktis 5km distanciją.
Tradiciškai ekologijos mokesčio lengvata važiuojant į varžybas ir berods tradiciškai kylančios registracijos kainos - nors sunkoka tiksliai atsekti, kai pastaraisiais metais skirtingas distancijas čia bėgau. Atvykau kiek anksčiau - ne kasdien į Nidą keliauju, todėl čia bent porai dienų apsistoju. Iš vakaro pasiėmiau numerį ir jau iš karto pasijuto tvyranti suirutė ar tiesiog specifinė betvarkė ir chaosas. Jei ne taip seniai vienas teisėjas (a.a. ...) be čipų ir su negausia komanda sugebėdavo viską tvarkingai sustyguoti, tai dabar vėl tarsi grįžtama laipteliu atgal. Man, kaip trumpesnę distanciją bėgančiam, nebuvo skirtumo, bet 1/2 maratono dalyviai pajuto, kad startinis paketas šiemet gerokai aptirpęs.
Tradiciškai oras pasitaikė visai geras ir saulėtas, nors vėjas gana stiprokas. Startas atskirai 1/2 maratono ir 5km, todėl šį kartą nebebuvo chaoso, kai vienu metu visi bėga. Apšilau ir atvykau į starto vietą - savijauta šiaip sau, bet bėgti lyg ir nieko. Iš startinių protokolų ne itin ką pažinojau, bet čia tik 5km ir ,,išlįsti" kažkas nežinomo tikrai galėjo, todėl pradžia kiek ramesnė išėjo. Į pirmuosius kalnus dar visai neblogai traukė varžovai, bet paskui jau pradėjau ,,vesti" ir daryti atstumą - ne itin norėjo ,,atsikabinti", bet po truputį ,,paleido". Vis tik 5km savotiškai smagi rungtis bent tuo, kad čia nėra kada ,,miegoti" ir labai greitai, bent jau man, pasirodė ir paskutinis didysis kalnas, o po jo ir pakalnė su finišu. Atbėgau 1-as, ,,nenumiręs", bet pasistengti reikėjo. Po to atsiėmiau dalyvio tradicinį puodelį - šį kartą stiklinį. Dar vienas dalyvių diskusijų objektas: anksčiau geriau ar dabar, dizainas ar taupymas? Dar kiek pabėgiojau ir ramiai laukiau apdovanojimų.
Tradiciškai gana ilgai jie čia vyksta - daug amžiaus grupių 1/2 maratono, dar kartais kokia nors programa. Bet sulaukiau ir savosios eilės - čekis sporto prekių parduotuvėje (su ribota vieta ne mano mieste) ir rankšluostis. Po to jau ramiai vaikštinėjau po Nidą - niekur neskubėjau, nes dar pasilikau paturistauti.
Apskritai varžybos tarsi žengusios žingsnį atgal, tarsi ryškiai sumažintas finansavimas ar noras pataupyti. Sumažintas distancijų skaičius, startinis paketas, padidinti startiniai mokesčiai, bent vizualiai mažiau profesionalumo ir tvarkos organizavime. Nors aišku Nidos gamta daug ką atperka, bet reikia tikėtis, kad tai tik laikina duobė, po kurios vėl bus pakilimas.

Saulės mūšio bėgimas 2017

Tikriausiai vienas iš senesnių bėgimų Lietuvoje, bet niekada, bent jau kiek prisimenu, nepasižymėjęs populiarumu bėgikų tarpe. Seniau miesto centre, paskui nugrūstas į užkampį parke, dabar vėl grąžintas į miestą su nauja trasa. Lyg ir pasikeitė organizatoriai, bet jau prieš bėgimą buvo galima numatyti, kad aukšto lygio renginio nebus. Tokios detalės kaip reklaminių plakatų internete dizainas ir ypač nuostatai tai tik patvirtino, nors net teisėjų su čipais pasikvietė. Gal dėl to ir registracijos kaina standartinė tokiu atveju - 5 eurai. Standartinė ir registracijos forma, tinklapis.
Oras pasitaikė ne pats geriausias - apsiniaukę ir vietomis lietus, gana vėsus rudeniškas oras. Atvykau į starto vietą prie pat miesto savivaldybės ir ramiai atsiėmiau numerį - dalyvių labai mažai, ypač kaip 4-am pagal dydį Lietuvos miestui. Keletas šokėjų pasirodymų ir renginys oficialiai atidarytas.
Startas kartu 5 km ir 10 km - iš viso apie 100 bėgikų. Tikrai ne kažkas, kaip tokiam miestui, svečių ne per daugiausia, o ir pačių vietinių tikrai ne visi susirinko. Gal dėl to, kad tą savaitgalį dar porą bėgimų Lietuvoje, didelis bėgimo renginys Latvijoje, galbūt ir dar kur užsienyje - taip visi ir išsibarstė. Aišku nepadėjo ir tai, kad šio bėgimo nuostatai paskelbti gana vėlai.
Savijauta ne pati geriausia ir po starto tai dar tik labiau pasitvirtino - šiek tiek pabėgus ilga pakalnė, į kurią daug kas pasileido tikrai greitai ir tik po jos pradėjau ,,gaudytis" bėglius. Iš karto pabėgo du lyderiai, o aš ,,prisikabinau" prie vieno iš varžovų. Trasa tikrai gana įdomi ir sunkoka - po startinės pakalnės prabėgama pro miesto simbolį Saulės berniuką, sukama link Talkšos ežero, išlendama netoli Salduvės parko, o paskui pro Frenkelio vilą kylant į kalną ir dar prasukant pro Šiaulių universitetą vėl išbėgama prie savivaldybės. Pirmą ratą kartu prabėgom, o nusileidus nuo pakalnės jau vienas atitrūkau ir taip kone visą ratą ne pačiu didžiausiu atstumu ir išlaikiau varžovą už nugaros atbėgęs trečias. Vieta visai gera, bet savijauta prasta ir laikas tradicinis šiemet ir tikrai ne pats geriausias.
Dar kiek pabėgiojau ir laukiau apdovanojimų, kurie dar nukelti po 1236m simbolinio bėgimo. Toks masinis dalyvių kiekio klastojimo atvejis - gal koks šimtas ar max du šimtai, o spaudoje paskui džiaugtasi virš 1000, nors tiek ir su žiūrovais trasoje nepriskaičiuotum...
Apdovanojimai minimalūs - jokių amžiaus grupių, tik bendra įskaita ir sporto prekių čekių, šiek tiek kosmetikos ir taurės.
Apskritai varžybos pateisino savo prastą vardą - nors ir buvo tokių ,,blizgučių" atidarymas ir pan., bet apskritai labai nykios varžybos. Jei reikėtų rinkti privalumų, tai be abejo būtų pati trasa, jos paruošimas. Darbo teisėjams tikrai nedaug - sužiūrėti 100 dalyvių su čipais tikrai nesudėtinga ir sunku rimtai pasišiukšlinti. Gal dėl oro, gal dėl prastų organizacinių sprendimų dalyvių labai mažai - net rajoniniai bėgimai pritraukia daugiau dalyvių. Kaip mažai ir žiūrovų - visoje trasoje be teisėjų vos ne ant rankos pirštų juos suskaičiuotum, o veiksmas kone miesto centre... Jei anksčiau tarybinis palikimas dar ilgai tvyrojo šiame bėgime, tai dabar tiesiog naujas, su sporto pasauliu ne itin susijęs organizavimas. Na gal kada ir pakils bėgimo organizavimo lygis, gal kada ir dalyvių pagausės - ateitis parodys, ar toliau merdės šis bėgimas ar prisikels.